Pūslelinės rizikos faktoriai
Virusas, sukeliantis lūpų pūslelinę, yra labai lengvai užkrečiamas. Asmuo gali užsikrėsti ar platinti lūpų pūslelinę, dalindamasis indais, maistu ir gėrimais. Bučiavimasis ir užsiėmimas oraliniu seksu taip pat gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.
Vis dėlto, labiausiai dėmesį vertėtų atkreipti į 6 faktorius, kurie, kaip niekas kitas padidina užsikrėtimo ir pakartotinio sirgimo tikimybę:
- hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su nėštumu ar menopauze;
- kita virusinė infekcija ar liga;
- saulės, vėjo ar šalčio poveikis;
- stresas;
- nuovargis;
- imuninės sistemos pokyčiai, t.y. nusilpusi imuninė sistema.
Kai kurie serga dažniau
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, bent 67 proc. pasaulio gyventojų iki 50 m. yra sirgę lūpų pūsleline.
Vis dėlto, susirgti pūsleline labiausiai rizikuoja žmonės, kurie priklauso šioms rizikos grupėms:
- sergantys lėtinėmis ligomis (ypač ŽIV infekcija, taip pat odos ligomis: egzema ar psoriaze, dar kitaip – žvyneline);
- asmenys, patyrę sunkius nudegimus saulėje;
- tie, kuriems taikoma chemoterapija;
- organų recipientai;
- vyresnio amžiaus asmenys (didžioji dalis dėl nusilpusios imuninės sistemos);
- nėščiosios (dėl hormonų pokyčių ir nusilpusios imuninės sistemos);
- jau sirgę lūpų pūsleline asmenys.
Viruso pasikartojimas gali pasitaikyti nuo 1 iki 6 kartų per metus. Bėrimai dažniausiai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje.
Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas, kuris trunka apie 6 val. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas, tuo tarpu galutinai bėrimai sugyja per 2 sav. Reikia nepamiršti, kad virusas vis dar išlieka aktyvus ir gali būti užkrečiamas apie 3-5 dienas po bėrimų išnykimo.
