Sparčiai auganti pramonė
O kodėl verta atkreipti dėmesį į lietuvišką žuvį? Pradėkime nuo pradžių. Visų pirma, žuvininkystė – viena seniausių žemės šakų Lietuvoje. Pirmosios žuvys į šalies tvenkinius įleistos dar XV amžiuje. Vytautas Kesminas ir Rimantas Repečka teigia, kad būtent XV amžiuje į šalies tvenkinius įleisti karosai. O štai, pavyzdžiui, visiems šiandien puikiai pažįstami karpiai pirmąkart į Lietuvą, tiksliau, į tuometę Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę atkeliavo XVII amžiuje didikų iniciatyva. Kiek vėliau, XIX amžiuje į Lietuvos tvenkinius įleisti upėtakiai.
Šiandien žuvininkystė Lietuvoje vis dar klesti. Žemės ūkio ministerija skelbia, kad 2017 metais Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo beveik 19 tūkst. tonų įvairių rūšių žuvų. Pagrindinė žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė beveik 12,5 tūkst. Baltijos šprotų, šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. strimelių ir 1,7 tūkst. tonų menkių.
Kalbant apie žvejybą vidaus vandenyse, 2017 metais Kuršių mariose žvejojančios įmonės sugavo 936 tonas žuvų, daugiausia karšių, kuojų, sterkų, žiobrių. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje migracijos metu sugauta 57 tonos stintų, polderiuose ir ežeruose dar apie 100 tonų įvairių žuvų.
Tais pačiais metais akvakultūros įmonės išaugino ir realizavo 3 tūkst. 737 tonas įvairių prekinių žuvų. Apie 78 proc. šiame sektoriuje išaugintų žuvų sudarė tvenkiniuose užauginti karpiai, po 4 proc. – plačiakakčiai ir afrikiniai šamai, po 3 proc. – eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.
Lietuvoje aktyviai veikia ir žuvų bei jų produktų perdirbimu užsiimančios įmonės. Vien 2017 m. veikė 51 šią veiklą vykdanti įmonė. Ir jų pajėgumas bei perdirbamos produkcijos kiekis kasmet tik auga. 2017 m. žuvų perdirbimo įmonės buvo pagamina 126 tūkst. tonų produkcijos – 4 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Vis tik, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos žuvininkystės produkcijos yra eksportuojama. Ir tam yra paaiškinama priežastis – lietuviškos žuvys dažniausiai auga tvenkiniuose. Tuo tarpu lietuviai pirmenybę teikia laukinėms žuvims bei jūrų gėrybėms, o ne užaugintoms tvenkiniuose.
Lietuvoje išauginamos žuvys – šviežesnės
Lietuvos tvenkiniuose iš viso veisiamos ir auginamos 23 žuvų rūšys, įskaitant karpius, lydekas, karosus, amūrus, lynus, šamus, plačiakakčius, eršketus, ungurius, krevetes ir kitas.
Bene didžiausias lietuviškos kilmės žuvų privalumas yra tas, kad jos yra kur kas šviežesnės, sako žuvininkystės ūkio „Birvėtos tvenkiniai“ vadovė Edita Brukštuvienė. Taip yra dėl trumpesnės auginimo ir transportacijos grandinė. Tuo tarpu, jei žuvis yra užauginta kitoje šalyje, sunku pasakyti, koks iš tiesų yra jos šviežumas.
„Jeigu žuvis nėra vietinė, sunku pasakyti, kiek ji kartų buvo užšaldyta. Jei buvo užšaldyta bent vieną kartą, dar yra transportavimas, ilgas kelionės laikas, tad šviežumas iš karto sumažėja. Ypač jei palyginsime su užauginta vietoje, Lietuvoje“, – teigia ji.
O kiek iki parduotuvių keliauja lietuviška žuvis? Dieną po to, kai yra pagauna, žuvis apdorojama. Dar kitą dieną ji jau pasiekia prekybos vietą.
Be to, E. Brukštuvienė paaiškina, kad mūsų šalyje auginamos žuvys nėra šaldomos nei akimirkai. Žuvys yra tik atvėsinamos, kad būtų maksimaliai išlaikomas produkto šviežumas. Tokiu būdu kartu jos išlaiko daugiau savo gerųjų maistinių savybių – baltymus, magnį, kalcį, vitaminus A, D, B, geležį, nesočiąsias riebalų rūgštis omega-3.
Praturtintos omega-3
Štai omega-3 riebalų rūgštys yra medžiaga, kurios nerasime jokiame kitame maisto produkte – tik žuvyje. Jos labai reikalingos, norint palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Jų daugiausia galima riebioje žuvyje, tad nesuklysite vakarienei pasirinkę Lietuvoje išaugintą upėtakį. Infarktai yra antra dažniausia mirties priežastis pasaulyje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.
Infarktai yra antra dažniausia mirties priežastis pasaulyje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. O štai įvairūs tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie reguliariai valgo žuvį, turi mažesnę riziką patirti širdies priepuolį, insultą ar mirti nuo širdies ligų.
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 tūkst. vyrų, parodė įdomių rezultatų. Nustatyta, kad tiems, kurie reguliariai valgydavo bent vieną ar daugiau žuvies porcijų per savaitę, širdies ligų rizika buvo 15 proc. mažesnė.
Be to, pasirodo, kad omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios cholesterolio pusiausvyrai. Omega-3 taip pat yra būtinos norint palaikyti normalią smegenų funkciją. Tai itin svarbu vyresniame amžiuje, mat senstant smegenys ima silpti. Tai gali peraugti į rimtus neurodegeneracinius negalavimus, tokius kaip Alzheimerio liga. Daugelis stebėjimo tyrimų rodo, kad žmonėms, kurie valgo daugiau žuvų, smegenų senėjimo procesas yra lėtesnis.
Omega-3 yra ne mažiau svarbios, jei laukiatės. Ypač vaisiaus vystymosi metu, mat šios riebalų rūgštys kaupiasi tam tikruose audiniuose, kurių labai reikia vaikui gimus. Tai yra smegenyse, akyse, kepenyse, raumenyse. Omega-3 yra labai svarbios vaiko regėjimui, mąstymui ir imuninei sistemai.
Statistika rodo, kad moterys, kurios nėštumo metu vartojo omega-3, ne tik turi mažiau priešlaikinių nėštumų. Pasirodo, kad kūdikiai, vystymosi stadijoje gavę pakankamai šių nesočiųjų riebalų rūgščių, anksčiau patiria regėjimo ir mąstymo raidą.
Vienas produktas – puokštė vitaminų ir mineralų
Puikus pasirinkimas ir Lietuvoje auginamas karpis. 100 gramų karpio yra daugiau nei 17 gramų baltymų, 41 miligramų kalcio, 29 miligramų magnio, 415 miligramų fosforo, 333 miligramų kalio ir daug kitų mikroelementų.
Pavyzdžiui, fosforas mums reikalingas tam, kad būtų palaikoma gera dantų ir kaulų būklė – jis saugo dantenas ir dantų emalį. O štai magnis atpalaiduoja raumenų įtampą, saugo šiuos audinius. Be to, jis padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir taip gali prisidėti prie rizikos susirgti cukriniu diabetu mažinimo.
Neprašausite ir pasirinkę ant stalo padėti karšį. Nors ir nekaloringas, tačiau itin vertingas. 100 gramų šios žuvies yra 16,5 gramų baltymų, o žuviena gausi vitaminais B1, B2, B6, B12, galiausiai – vitaminu D.
Tyrimai rodo, kad B grupės vitaminai vaidina svarbią rolę mūsų organizmui. Štai dėl vitamino B1 organizmas ima angliavandenius naudoti kaip energiją. Jis yra būtinas gliukozės apykaitai ir labai svarbus nervų, raumenų bei širdies veiklai.
O vitaminas B6, turbūt, visiems gerai pažįstamas. Na, o jei neprisimenate, kokią funkciją jis atlieka, greičiausiai jums jo trūksta. Vitaminas B6 palaiko atminties funkciją ir yra reikalingas neuronų perdavimui į smegenis. Tuo tarpu vitamino B12 reikia sklandžiai smegenų veiklai – jo trūkumas gali sukelti įvairių neurologinių sunkumų ar net mažakraujystę.
