Vos atšilus orams, sode pradeda pirmyn ir atgal kursuoti skruzdėlės – moteris sako nežinanti, iš kur jos atsiranda, bet jos užplūsta kasmet be išimties.
Skruzdžių ji naikinti nenori – juk jos daro ir gerą darbą, tačiau sode yra ne itin laukiamas svečias.
„Pastebėjau, kad tose vietose, kur auga mėtos, skruzdėlės neina – greičiausiai, joms nepatinka jų kvapas. Bet pas mane jos auga nedideliame plotelyje, kasmet vis praretinu, nes labai greitai plečiasi, o norisi ir kitokių augalų užsiauginti“, – nusijuokia Irutė.
Skruzdėles atbaido kavos tirščiais
Sodininkė pastebėjo, kad skruzdėlės dažniausiai vaikšto vienu „maršrutu“, pirmyn atgal ta pačia linija, pavienės skruzdės pasirodo ir kitose sodo vietose.
Irutė pasakoja, kad jau daugelį metų naudoja kavos tirščius – ir kvapas malonus, ir skruzdžių sode nebelieka, be to, juose yra augalams naudingų medžiagų, tad vienu šūviu nušauna du zuikius.
„Su vyru sode visada geriame kavą, kartais ir vaikai užsuka, o jie kavos mėgėjai (nusijuokia). Esu skaičiusi, kad kavos tirščiai yra gera trąša, bet kažkokioje sodininkų grupėje perskaičiau ir tai, kad kavos kvapas labai nepatinka skruzdėlėms, nes užmaskuoja kitus kvapus, jos tada nebežino, kur vaikščiodavo anksčiau, neberanda to paties kelio.
Dažniausiai surenku šiek tiek daugiau kavos tirščių, kad poveikis būtų geresnis, ir pabarstau šalia vietos, kur visada vaikšto skruzdės – na, žinokite, tikrai po kurio laiko jų nebelieka. O ir augalai pasitręšia – dviguba nauda“, – šypteli ji.
Paklausta, ar kavos tirščius džiovina, ar pila dar drėgnus, moteris sako, kad yra bandžiusi ir vieną, ir kitą būdą:
„Didelio skirtumo nepastebėjau, kartais išpilu tiesiai iš puodelio išgėrusi kavą, kartais supilu į stiklainį daugiau kavos tirščių ir palieku pastovėti – jei jų nepanaudoju atbaidydama skruzdėles, tada pabarstau aplink augalus.“