Didelis cholesterolio kiekis kraujyje reiškia, kad kraujyje yra per daug riebalinės medžiagos, vadinamos cholesterolio. Jis gali užkimšti arterijas ir padidinti širdies smūgio riziką.
Ši būklė taip pat turi įtakos virškinimo sistemai ir tiesiogiai veikia tulžies kiekį, ko pasekoje keičiasi išmatų spalva, rašo express.co.uk.
Išmatų spalva išduoda aukštą cholesterolį
Cholesterolis yra atsakingas už tulžies gamybą. Tulžis padeda organizmui skaidyti maistą ir žarnyne pasisavinti maistingąsias medžiagas.
Tačiau jei tulžyje yra per daug cholesterolio, jo perteklius gali virsti kristalais, kurie tulžies pūslėje sukietėja ir tampa akmenimis. Ši būklė vadinama tulžies pūslės akmenlige ir apibūdinama kaip itin skausminga.
Tulžies pūslėje susidarantys akmenys arba nuosėdos sumažina tulžies kiekį, kuris patenka į žarnyną. Tai gali sukelti ne tik stiprų skausmą, bet ir pakeisti išmatų spalvą – jos tampa gelsvos. Išmatos taip pat gali būti blyškios arba molio spalvos.
Cholesteroliniai tulžies akmenys daugiausia sudarytos iš sukietėjusio cholesterolio, nors juose yra ir kitų medžiagų, teigia dr. Davidas Chengelis.
Jis paaiškino: „Jei akmenyse yra daugiau kaip 50 proc. cholesterolio, jie priskiriami cholesteroliniams tulžies akmenims. Maždaug trys ketvirtadaliai visų tulžies akmenų yra cholesteroliniai.
Ekspertai nėra tikri, kas sukelia tulžies pūslės akmenis, tačiau kai kurie mano, kad tai greičiausiai lemia cholesterolio perteklius.
Jūsų kepenys išskiria cholesterolį, kurį tulžis paprastai tirpdo, tačiau jei cholesterolio gaminama per daug, tulžis gali nebepajėgti viso jo suskaidyti ir galiausiai susidaro akmenys.“
Padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje klasta slypi tame, kad tai paprastai nesukelia jokių simptomų, daugeliu atveju jie pasireiškia tik įvykus gyvybei pavojingoms būklėms, pavyzdžiui, dėl aukšto cholesterolio kiekio padaryto žalos gali ištikti širdies smūgis arba insultas.
Kraujo tyrimas yra vienintelis būdas sužinoti, ar jūsų cholesterolio kiekis yra normos ribose, ar aukštas. Šį tyrimą rekomenduojama pradėti atlikti sulaukus 20 metų ir tikrintis kas 4-6 metus.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti dažniau tikrintis cholesterolio kieki kraujyje, jei kiti šeimos nariai turi aukštą cholesterolį. Jis taip pat gali pasiūlyti tai padaryti, jei turite kitų rizikos veiksnių: aukštą kraujospūdį, antsvorio, rūkote.
