Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkai sako, jog tai – vienos priežasčių, kodėl rudenį dažną kankina nusilpęs imunitetas ir slogesnė nuotaika. Tačiau, anot jų, nereikia skubėti saujomis vartoti įvairių vitaminų ir mineralų – stipriam imunitetui užteks trijų esminių pagalbininkų.
Vitaminas C
Vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė paaiškina, kad vitaminas C yra labai svarbus kiekvienam žmogui, kadangi organizmas pats jo nepasigamina. Vitamino C galima rasti vyšniose, paprikose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, brokoliuose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, rašoma pranešime spaudai.
Deja, nemažos dalies visuomenės virtuvėje tokių produktų besibaigiant vasarai surasti būtų gana sudėtinga. Labai svarbu pažymėti ir tai, kad vitaminas C nesikaupia organizme, todėl tiems, kurie neturi galimybių valgyti minėtus produktus ir nesilaiko sveikos mitybos principų, maisto papildai gali būti labai naudingi.
„Vartojant vitaminą C reikėtų gerti daug vandens, kadangi jis yra tirpus vandenyje. Dažniausiai vitamino C vartojimui paros metas didelės įtakos neturi, tačiau jei vitaminas vartojamas nevalgius, gali kilti skrandžio suerzinimo tikimybė. Tokiu atveju prieš tai patariama lengvai užkąsti.
Vitamino C maisto papildus vaistinėse kiekvienas gali rasti įvairiomis formomis, todėl labai pasikonsultavus su vaistininku, galima išsirinkti patogiausią būdą nepristigti šio vitamino“, – sako vaistininkė.
Vitaminas D
„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad vitaminas D dalyvauja daugybėje skirtingų organizmo funkcijų, pavyzdžiui, kaulų bei dantų formavimosi ir raumenų susitraukimo procesuose. Jis taip pat yra svarbus nervų sistemos komponentas, prisideda ir prie stipresnės imuninės sistemos, sklandesnio širdies bei kraujagyslių darbo. Kai kurie moksliniai šaltiniai įvardija, kad vitaminas D turi reikšmės ir vėžinių susirgimų prevencijoje.
„Nors pagrindiniu vitamino D šaltiniu yra laikoma saulės spinduliuotė, jo taip pat galima rasti įvairiose riebiose žuvyse, pavyzdžiui, tune, lašišoje, silkėje, taip pat kiaušiniuose (ypač jų tryniuose), kai kuriuose pieno produktuose. Vis dėlto, vitamino D maiste yra gana mažai, tad suvartojamų produktų kiekiai turėtų būti labai dideli.
Lietuvos gyventojams įprastai gydytojai rekomenduoja vitamino D maisto papildus vartoti profilaktiškai, nedidelėmis dozės, tačiau nuolat. Įprasta profilaktinė vitamino D dozė – bent 2000TV per parą“, – kalba ji.
Anot vaistininkės, vitaminas D, kaip ir omega-3 riebiosios rūgštys, yra tirpus riebaluose, todėl jį reikėtų vartoti kartu su gerųjų riebalų turinčiais produktais, o pastaruosius žmonės dažniau valgo dienos metu.
Omega-3 riebiosios rūgštys
Vaistininkas Deimantas Auškalnis teigia, kad omega-3 padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, taip pat normalų galvos smegenų funkcionavimą bei gerą regėjimą. Kadangi žmogaus organizmas pats pasigaminti omega-3 riebalų rūgščių negeba, jas būtina gauti su maistu ar maisto papildais.
„Rekomenduočiau bent du kartus per savaitę valgyti ypač riebią žuvį: lašišą, skumbrę, upėtakį, tuną, silkę ar sardinę. Galima rinktis ir augalinės kilmės maistą, kuriame taip pat yra omega-3 riebalų: vandenyno dumblius, graikinius, lazdyno ar pekano riešutus, chia ar linų sėklas, augalinius aliejus.
Žvelgiant į maisto papildus, dažniausias pacientų pasirinkimas būna žuvų taukai, tačiau vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį, kad yra išgrynintų omega-3 maisto papildų“, – paaiškina vaistininkas.
Pasak D. Auškalnio, omega-3 rekomenduojama vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kas yra linkę į depresyvią nuotaiką, nerimą, sunkiai išgyvena stresą bei įtampą, besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims. Bendrai suaugusiam žmogui rekomenduojama omega-3 paros dozė yra 1000 mg.
Omega-3 maisto papildus patartina vartoti valgio metu arba iš karto po jo. Tokiu būdu organizmas galės geriau juos įsisavinti. Yra nemažai žuvies taukų ar omega-3 preparatų, kurių sudėtyje taip pat yra vitaminų ar mikroelementų, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į visų medžiagų paros normos kiekį, kad nebūtų suvartojama per daug.
