Kodėl moterys nelaimingos?
Pakalbėkime apie 30-40 metų moteris. Kas su jomis ne taip? Psichologas Michailas Labkovskis aiškina, kad šias moteris mamos augino ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Po karo vyrų nebuvo, todėl dažna jauna moteris tuokėsi už vyresnio, dažnai su negalia ir vartojančio alkoholį. Apie meilės apraiškas nėra ką pasakoti, tačiau verta pasakyti, kad dažnoje šeimoje tiek moterys, tiek vaikai patirdavo smurtą. Mat vyrai kurį laiką po karo elgdavosi agresyviai.
Moterys bijodavo likti be vyrų, todėl kentėdavo. Vaikų, užaugusių tokiose ar panašiose šeimose, amžius dabar siekia apie 30-40 metų ir beveik visus juos vienija bendras bruožas – įtampa, kad tik netektų patirti nemalonumų. Moterys daro labai daug dėl taip vadinamos šventos ramybės.
Jei muša, vadinasi, myli
Dėl įvairiausių priežasčių dabartiniai 30-40 metų žmonės vaikystėje buvo mušami. Ne visi. Ne nuolat. Tačiau atrasti nemuštą vaiką – pakankamai sunku. Psichologas teigia, kad toks neva „kūniškų bausmių“ taikymo modelis turėjo didžiulės įtakos asmenybių nestabilumo formavimuisi. Individus galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų dėl mušimo tapo agresyvūs. Svarbu suprasti, kad agresija – tai skriaudų ir žeminimo pasekmė. Kiti mušti vaikystėje tampa įsitempę, suvaržyti.
Galima sakyti, kad stipresnieji tapo agresyvesniais, o silpnesnės psichikos – užslopintais. Jų savivertė žema, vietoj normalaus gyvenimo, agresyvesnieji pasirenka nuolat aiškintis santykius, įrodinėti savo teisumą. Jie išgyvena daug baimių, nerimo, nuolat ieško tiesos. Jiems vis vaidenasi, kad kiti žmonės su jais ne taip kalba, ne taip elgiasi. „Užspaustieji“ tampa dažniausiai aukomis. Ir tai atsispindi visose jų gyvenimo srityse: tiek šeimoje, tiek darbe. Pastarųjų ypatingas bruožas – visiems įtikti, kad tik viskas būtų gerai.
Išeitis – elgesio pokyčiuose
Kai suaugę žmonės atpažįsta savyje sužalotą psichiką, jie gali keisti savo elgesį ir taip keisti psichiką. Svarbu suprasti, kad smurtą patyrę vaikystėje, užaugę negyvena pagal savo prigimtį, jie serga. Pasveikti galime tik tuomet, kai pradedame elgtis netipiškai. Psichologas siūlo sveikti priimant sau svarbius sprendimus. Išbandykime kelias užduotis: kai tik kas nors nepatinka, iš karto pasakyti tam žmogui. Nesvarbu, kur ir kam. Svarbu – pasakyti.
Jei ko nors prašome, tą darome tik vieną kartą. Neverta sakyti – aš gi tavęs prašiau. Mes sakome, o kitas žmogus gali arba išgirsti, arba ne. Tuomet sakančiajam yra dvi galimybės: arba pasitenkinti esama situacija, arba pasitraukti iš situacijos. Psichologas teigia, kad taip keičiasi psichika, žmogus atsikrato baimės. Pradedame nebijoti prarasti žmones, santykius. Tai pakankamai ekstremalus psichikos keitimo būdas, tačiau efektyvus. Žmogus pradeda pasitikėti savimi ir save vertinti. Svarbiausia – liautis būti auka ir elgtis kaip auka.
Sveikime dėl vaikų
Daug tėvų kelia klausimą, kaip užauginti laimingus ir sveikus vaikus. Svarbiausia – patiems tapti sveikiems. Kai tik tėvai liaujasi būti aukomis arba agresoriais, su vaikais viskas bus gerai. Psichologas teigia, kad svarbiausia investuoti į santykius su pačiu savimi. Ir tuomet santykiai su kitais bus tinkami ir geri. Profesionalas siūlo suprasti, kad ne perskaitytose knygose yra esmė.
Žmonės, kurių psichika veikia liguistai, tiesiog negali kitaip elgtis. Jie daro klaidų ne todėl, kad nežino vienos ar kitos informacijos, o todėl, kad jų psichika dar vaikystėje buvo žalojama. Ieškokime žmonių, kurie galėtų mums pagelbėti. Neverta lankytis pas psichologą ilgai. Su specialistu turi būti malonu bendrauti, žmogus neturi mums kelti įtampos. Ir bent po kelių susitikimų mes turime jausti palengvėjimą. Turime jausti, kad situacija sprendžiasi. Jei nenorime eiti pas psichologus dėl savęs, padarykime tai dėl savo vaikų. Linkiu visokeriopos sveikatos!
