Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.
Tai padeda apsaugoti laukinius gyvūnus ir augalus bei išlaikyti tvarkingą aplinką, kad ateityje galėtų ją mėgautis ir kiti, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Akcijos „Poilsiauk atsakingai“ metu aplinkosaugininkai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.
Penkios pagrindinės poilsiavimo taisyklės
Prie ežero vykstantiesiems automobiliu ar kita keturrate transporto priemone, būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų – nestatyti transporto priemonės arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų.
Keliaujantiesiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė – transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Taip pat vairuotojai turi būti atidūs – teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač prašoma atsakingai planuoti savo maršrutus ir gerai įvertinti, ar važiuojama tik leidžiamais keliais.
Miškai stebimi mobiliomis vaizdo stebėjimo kameromis, pavykus identifikuoti pažeidėją, informacija yra perduodama policijai transporto priemonės savininkui nustatyti. Taip pat svarbu, kad ir miško lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne miško keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones.
Pamačius pažeidėją, reikėtų stengtis jį nufotografuoti ar nufilmuoti, įsidėmėti kuo daugiau detalių, tokių kaip valstybiniai transporto priemonės numeriai, spalva ir pan. bei nedelsiant skambinti 112.
Atliekas būtina susirinkti
Priminimas žvejams prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti atliekas, esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Saugomose teritorijose galioja taisyklė „Ką atsivežei, tą išsivežk“.
Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik tam pritaikytose vietose, kurios yra pažymėtos. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius.
Laužus kūrenti galima tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pajūrio paplūdimiuose nakvoti kopose ar priekopėse ir rengti stovyklavietes teisės aktai neleidžia.
Laužams kūrenti galima rinkti tik žabus ir nukritusias šakas, medžių ir sausuolių kirsti nereikia – idealiausia atsivežti savo kepsninę ir malkas jai.
Su šunimis miškuose lankytis galima, tačiau reikia nepamiršti pavadėlio, o jei norisi jį paleisti pasilakstyti – prieš paleidžiant reikia uždėti antsnukį.
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Vandens motociklais plaukioti galima tik 7-iuose vandens telkiniuose (t. y.: Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere, Kauno mariose) ir vandens vidaus keliuose tik laikantis aplinkosaugos sąlygų.
Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.
Draudimas galioja ir kitose vietose, kuriose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais (pavyzdžiui, dėl didelio miško gaisrų pavojaus, kirtimų, būtinumo išsaugoti miško išteklius ir kt.).
Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nenaudoti „šukų“ uogų rinkimui, laužyti, rauti ir kitaip niokoti uogienojus ir pan.
Kokios baudos bus skiriamos pažeidėjams?
Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.
Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidžiant Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas žodinis įspėjimas ar bauda nuo 30 iki 90 eurų. Poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.
Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda.
Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų bauda.
Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1500 eurų bauda.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tada, tai mums, tvarką, diegė tėvai, m-la ir aplinkos požiūris...- tėvai dar liko, m-los ir visuomenė intensyviai griaunama.
