Net 70 proc. žmonių mano, kad žuvys yra jautrios ir patiria emocijas. Ir yra tikrai nemažai mokslininkų, kurie kaip tik tai tyrinėja, o jų tyrinėjimai išgarsina tiriamuosius. Pavyzdžiui, apie profesoriaus Juliano Pittmano tyrinėjamą mažą žuvelę vardu Bruce Lee straipsnius spausdina net virtualusis „The New York times“! (1)
Kas yra emocijos
Kad galėtume apmąstyti žuvų emocijas, reikia suprasti, kas jos tokios, ką daro su mumis ir kodėl reikalingos.
Vos tik ką nors pajuntate, mūsų kūnas inicijuoja fiziologinius pokyčius, cheminių signalų išskyrimą ir elgsenos atsaką. Šioje organizmo reakcijoje dalyvauja pagrindiniai kūno organai, neuromediatoriai ir limbinė sistema. Limbinė sistema yra seniausia smegenų dalis, kuri, manoma, pirmiesiems žinduoliams išsivystė dar gerokai prieš sudėtingesnį racionalų mąstymą. Joje gausu senovinių nervinių grandinių, kurios, reaguodamos į stimulus, sužadina mūsų emocijas, taip pat per vegetacinę (autonominę) nervų sistemą kontroliuoja „kovok arba bėk“ atsaką, kuris atsirado dėl poreikio priimti sprendimus, kliaujantis emocijomis. Sužadinus šį atsaką, kūnas prisipildo adrenalino, širdis pradeda stipriai plakti, išprakaituoja delnai ir mes imame veikti. Tiesa, kartais emocijos yra panašios į visai neracionalias reakcijos (pavyzdžiui, pyktis, kai kažkas padaro pastabą, jog neišsiplovėme puodelio), tačiau jas sukeliantys mechanizmai mūsų smegenyse evoliucionavo vieninteliu tikslu – tam, kad padėtų mums išgyventi. Tai išlikimo sąlyga.
Skirtingų rasių, kultūrų, socialinių sluoksnių žmonės emocijas jaučia panašiai, taigi, jas sukelia ne kultūrinės interpretacijos, o biologija. Emocijos padeda organizmui ieškoti pusiausvyros ir harmonijos, paruošia gynybai ir skatina ieškoti malonių socialinių sąveikų.
Smegenų pakanka
Emocijų tyrinėjimą lengvina tiriamojo gebėjimas jas išsakyti ar akivaizdžiai parodyti. Kad žuvys yra „šaltos“, nejautrios pojūčiams ir emocijų neturinčios būtybės ilgai buvo manoma, tikėtina, dėl to, kad jos neturi galimybių išreikšti to, ką jaučia, taip akivaizdžiai, kaip tai darome mes ir kiti žinduoliai. Pavyzdžiui, šuo vizgina uodegą. O žuvys?
Tačiau nors žuvys nekalba, nemurkia ir nevizgina uodegų, jos, kaip žmonės ir kiti jaučiantys ir į pojūčius reaguojantys žinduoliai, turi tam būtinas struktūras (2): receptorius, nervų sistemą bei smegenis. Ir nors žuvų smegenys yra paprastesnės nei žmonių (nėra smegenų žievės), vis dėlto jos sudarytos iš tokių pat dalių, t. y. priekinių, vidurinių ir užpakalinių smegenų.
Faktas, kad sausumos stuburiniai gyvūnai išsivystė iš žuvų, taigi, kaip tik žuvų smegenys buvo pagrindas žmogaus smegenų evoliucijai, taip pat yra iškalbingas.
Šalin nuobodulį
Mokslininkas ir knygų autorius Jonathanas Balcombe‘as praleidžia daug laiko galvodamas apie žuvų jausmus, tyrinėdamas jų etologiją (elgseną), sociobiologiją, neurologiją ir kt. sritis. Savo knygoje „Ką žino žuvis: tikrieji mūsų povandeninių pusbrolių gyvenimai“ (What A Fish Knows: The Inner Lives Of Our Underwater Cousins“), autorius drąsiai teigia, kad žuvys jaučia ne tik skausmą. (3)
Vienas svarbiausių tai įrodančių tyrimų buvo atliktas D.Britanijoje, jį atliko biologė Lynne Sneddon, stebėjusi dryžuotąsias danijas – nedideles tropines žuvytes. Tyrėja patalpino grupę šių žuvelių į perpus perskirtą akvariumą. Viena akvariumo dalis buvo įrengta labai gerai, t.y. paįvairinta vandens augalais, akmenukais, o antra pusė – tuščia ir nyki. Į akvariumą suleistos žuvys galėjo laisvai rinktis, kurioje pusėje leisti laiką ir... žinoma, visada buvo pirmojoje. Tai rodo, kad ir žuvys mėgsta aplinką, turtingą įvairių stimulų – spalvų, skirtingų paviršių, taip pat joms svarbu, kad būtų, kur pasislėpti (4)
Jautrios skausmui
Visgi svarbiausias tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar šie šaltakraujai gyvūnai jaučia skausmą, todėl pusei žuvelių buvo suleistas silpnas rūgšties, o kitai pusei – paprastas druskos tirpalas. Po injekcijų žuvys ir toliau leido laiką „gerojoje“ akvariumo pusėje. Tačiau mokslininkams įpylus nuskausminamųjų į vandenį antrojoje, nykiojoje, akvariumo dalyje, staiga dalis žuvų perplaukė būtent ten. Ir tai buvo kaip tik tos žuvys, kurioms suleista rūgšties tirpalo (6)!
Atlikta ir daugiau panašių tyrimų. Pavyzdžiui, vienai grupei vaivorykštinių upėtakių į lūpas buvo suleista bičių nuodų, kitai grupei – ne. Žuvys, kurioms buvo suleista bičių nuodų, tris valandas nesimaitino, buvo ženkliai mažiau aktyvios, o jų kvėpavimas tapo dukart intensyvesnis. Tyrimo metu šios žuvys buvo neramios ir bandė trinti lūpas į žvyrą bei akvariumo sienas, tikėtina, taip rodydamos ir pranešdamos apie tai, kad joms skauda.
Žuvytei – depresija
Ir tai – irgi ne juokas. Pasak Trojos Universiteto (Alabama, JAV) profesoriaus Juliano Pittmano, žuvų ir žmonių neurochemija yra tokia panaši, kad net baisu.
Viena profesorius domėjimosi sričių – depresija ir ją mažinantys vaistai. Antidepresantų poveikį Julianas Pittmanas tyrinėja stebėdamas zebrines danijas – gėlavandenes akvariumo žuvytes. Norėdamas nustatyti žuvytės emocinę būseną, profesorius atlieka jai vadinamąjį „naujo akvariumo“ testą (4) – tiesiog įleidžia ją į naują akvariumą. Jeigu įmesta į naują aplinką žuvelė plaukioja, tiksliau, slankioja „pažeme“, nekyla į paviršių, reiškia, yra prislėgta, depresyvi. Jeigu kyla į viršų, šokinėja, plaukioja tyrinėdama aplinką – jai viskas gerai.
Depresija žuvytei sukeliama dirbtintai – kelias savaites ji plaukioja etanolio prisotintame vandenyje, vėliau alkoholio tiekimas atjungiamas. Žuvį ištinka būsena, panaši į depresiją – viskas, ką ji daro, tai plaukioja pačiame akvariumo dugne: jos nedomina nei maistas, nei aplinka, nei nauji „žuviški“ žaislai. Tokią žuvies būseną galima pavadini „uždarumu“ – ji būdinga ir depresija sergantiems žmonėms. Tačiau vandenį praturtinus antidepresentais, po kurio laiko žuvies elgsena pasikeičia – ji išplaukia į paviršių, tampa akivaizdžiai vikresnė ir smalsesnė.
Ar žuvų depresija tokia pat kai žmonių? Pasak Harvardo medicinos mokyklos Depresijos, nerimo ir streso tyrimų centro direktoriaus dr. Diego A. Pizzagalli, nors mes negalime paklausti gyvūnų, kaip jie jaučiasi, tačiau tiriant, depresyvių žuvyčių hormonų pokyčius, randami seratotino ir dopamino svyravimai yra panašūs į žmonių, sergančių depresija.
Emocinė karštinė
Kai išgyvename įtampą, smarkiai jaudinamės, mūsų organizmas išskiria daugiau adrenalino, širdis ima plakti stipriau, pakyla kūno temperatūra, „išmuša“ prakaitas. Jaučiame karštį ir kaip „dega“ skruostai.
Nors ilgą laiką buvo manoma, kad emocinė karštinė (5), kai be jokios fizinės priežasties staiga pakyla kūno temperatūra, būdinga tik žinduoliams, tačiau panašūs dalykai nutinka ir šaltakraujėms žuvims - reaguodamas į stresą jų kūnas taip pat „įšyla“. Eksperimentas su zebrinėmis danijomis įrodė, kad stresą patyrusios žuvytės kūno temperatūra padidėja nuo 2 iki 4 laipsnių.
Šaltakraujai gyvūnai paprastai juda į tas vietas, kuriose temperatūra yra panaši į jų kūno temperatūrą. Šiuo faktu pasinaudoję mokslininkai dirbtinai sukėlė stresą zebrinių danijų būriui. Buvo įrengtas akvariumas su keliomis kameromis, kuriose vandens temperatūra buvo palaikoma keliais laipsniais aukštesnė nei pagrindiniame akvariume. Tada dalis laisvai po akvariumą plaukiojusių žuvyčių buvo sugautos į tinklą. Likusios ir toliau laisvai plaukiojo po akvariumą. Į laisvę „įkaitės“ buvo išleistos po 15 minučių. Pastebėta, kad jos plaukia šiltesnius vandenis ir ten praleidžia daugiau laiko nei streso nepatyrusios jų „kolegės“.
Visi aukščiau paminėti pavyzdžiai liudija, kad žuvų gebėjimas jausti, jų emocinė „sandara“ nors, tikėtina, ir nėra tokia sudėtinga kaip žinduolių, kurių emocijomis neabejojame, tačiau yra neįtikėtinai panaši ir tai yra pakankamas argumentas žuvytės emocine aplinka ir psichine gerove rūpintis taip pat atsakingai. Pirma, akvariume žuvytei turi būti nenuobodu: svarbu sukurti ją stimuliuojančią aplinką, gerbti norą „atsitraukti“, parūpinti, kad turėtų, kur pasislėpti ir pan. Palankios sąlygos mažina įtampą ir stimuliuoja smegenų veiklą.
Šaltiniai:
- https://www.nytimes.com/2017/10/16/science/depressed-fish.html
- https://www.vetsuisse.ch/wp-content/uploads/2015/06/Fish_pain-perception-fish-contra.pdf
- https://www.jneurosci.org/content/24/9/2335
- https://www.npr.org/sections/thesalt/2016/06/20/482468094/fish-have-feelings-toothe-inner-lives-of-our-underwater-cousins/
- https://www.youtube.com/watch?time_continue=26&v=h5UPx3xuTmc
- https://www.npr.org/sections/thesalt/2016/06/20/482468094/fish-have-feelings-toothe-inner-lives-of-our-underwater-cousins/
- https://www.hakaimagazine.com/features/fish-feel-pain-now-what/
