Martynas sutiko atvirai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti, ką reiškia gyventi su dviem sutrikimais.
Jis pasakojo, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai gerai, o su sutrikimais išmoko gyventi tuomet, kai jam buvo pritaikyti vaistai.
Pirmuosius ženklus pastebėjo vaikystėje
Prisiminęs savo vaikystės dienas pašnekovas džiaugėsi, kad turėjo laimingą vaikystę. Jis pasakojo, kad joje buvo pakankamai laimės ir džiaugsmo, prisipažino, kad visuomet vertino tai, kas jam buvo duota.
„Daugeliui daug labiau nepasisekė, nei man. Daugelis susiduria su daug rimtesnėmis diagnozėmis, daugelis pereina per 30-50 vaistų, kol randa bent kažkiek tinkančius.
Man pasisekė tuo, kad vaistus psichiatrai man pritaikydavo gana greitai. Pirmasis buvo vaistas, kurį Rokiškyje paskyrė psichiatras, kaip „naują ir labai gerą priemonę“. Po jo, tiesiogine ta žodžio prasme, pradėjau kvėpuoti.
Visgi, pagalvokite iš karto apie situaciją, kad jei aš būčiau gimęs bent 10 metų anksčiau – nei vaisto būtų buvę, nei tinkamo gydymo – juk Sovietų Sajungos santvarkoje psichinių ligonių „nebuvo“, ką jau bekalbėti apie psichiatrines ligonines, kurios dažnai buvo ne tik pacientų kankinimo lageriai, bet ir disidentų „perorientavimas“ prie sistemos įgeidžių“, – įžvalgomis dalijosi Martynas.
Pasiteiravus, kada pastebėjo pirmuosius signalus, kurie liudijo, kad ne viskas yra gerai, jis pasakojo, kad simptomai pasirodė dar paauglystėje.
Pašnekovas pasakojo, kad visuomet buvo žingeidus vaikas, jam buvo įdomus jį supantis pasaulis, tačiau vieną dieną jis pastebėjo neįprastą dalyką.
„ADHD man prasidėjo būnant 16 metų amžiaus, t. y. paauglystėje, tačiau sutrikimo „pamatus“ kroviausi jau vaikystėje <...>.
Atsimenu, kai skaitant interviu su Arnoldu Švarcenegeriu pastebėjau, kad vienu metu galiu matyti ir tekstą, ir nuotrauką. Tuo metu nesuvokiau, į ką tai išsivystys, bet viskas nukrypo į ADHD, ar, kaip aš vadinau, – dėmesio sutrikimą“, – atskleidė jis.
Jis pridėjo, kad skaitant straipsnį jis nebegalėjo sukontroliuoti savo periferinio matymo – dėmesys pradėjo skirstytis tiek į skaitomą tekstą, tiek į nuotrauką.
Prasidėjo sniego gniūžtės efektas
Anot Martyno, tuo metu prasidėjo „griūtis“ arba kitaip – sniego gniūžtės efektas. Pašnekovas atvirai pasakojo, kad problema pradėjo augti ir didėti, o sniego gniūžtė, besiritanti nuo kalno, „išprovokavo dar didesnius sniego nuo kalno nuslinkimus“.
„Dėmesio nebekontroliavau išvis, dėmesys kontroliavo mane. Buvau įkalintas pinklėse ir nebeturėjau gyvenimo. Turėjau ne tik slėptis, bet ir bandydavau atrodyti kaip „normalus“, ko iš esmės nebuvo įmanoma padaryti“, – dėstė jis.
Įdomu tai, kad Martynas stengėsi su pasireiškusiu ADHD, o vėliau ir su bipoliniu sutrikimu, tvarkytis „savaip“.
Jis pasakojo, kad visuomet buvo aktyvus sporte, kūrybinėse veiklose, mokykloje, o ir merginas drąsiai kalbindavo. Susidūrus su sutrikimais jis norėjo šias veiklas tęsti.
„Man labai patiko žaisti futbolą, o mūsų šeima turėjo galinį kiemą prie nuosavo namo, kuris buvo uždaras nuo „pasaulio”. Aš ten pats su savimi mušinėdavau kamuolį.
Be to šiltuoju laikotarpiu važinėdavausi dviračiu, nes tai buvo įaugę į mano kraują, nors liga man neleido to daryti pilnavertiškai, tačiau, kaip sakoma, „sena oda“ liepdavo – mink, judėk, sportuok.
Bet su „dėmesio sutrikimu“ tą dviratį minti buvo visiškas pragaras – mindavau jį nuleidęs akis į žemę, kiek įmanoma minimaliai nukreipęs dėmesį į priekį, nes, jei pakeldavau akis aukščiau, per periferinio matymo sutrikimą koncentruodavau dėmesį į viską aplink, bet tik ne ten, kur mano dviratis važiuoja.
Suprantu, kad jums gali būti sunku tai suvokti ar suprasti, kaip visa tai veikdavo“, – atsiduso Martynas.
Pasiteiravus, kaip pašnekovas jautėsi susidūręs su tokiu dėmesio sutrikimu, jis prisipažino, kad lengva tikrai nebuvo. Martynas atviravo, kad jausmas buvo toks, tarsi jis būtų kasdien galėjęs parašyti po knygą:
„Aš jums galiu pateikti pavyzdį, kaip šie ženklais mane vertė jaustis. Patirtys buvo tokios intensyvios, jog rodėsi, kad kiekvieną dieną iš tų patirčių galiu parašyti po knygą.
Kaip palyginimą galiu pateikti savo nūdieninę būseną, kad knygos apie dabartinę dieną nebeparašyčiau, t. y. mano diena – atsikeliu, išgeriu vandens, tada kefyro, tada nueinu į tualetą ir kiti reikalai – eilinė dienos rutina.
Vis tik, kai gyvenau savo ligų pradžioje, rutinos nebuvo, o buvo milijonai patirčių. Tada aš galėjau kas dieną parašyti apie patirtis po knygą, tačiau nerašydavau, net nežinau kodėl. Pamastydavęs, kad reikia pradėti rašyti, pamanydavau – „tu jau tiek tomų praleidai, kam tada rašyti“.
Manijos ir depresijos epizodai
Paprašius Martyno daugiau papasakoti apie bipolinio sutrikimo pasireiškimą, jis atskleidė, kad šis buvo skirstomas į du pagrindinius epizodus – manijos ir depresijos.
Jis atviravo, kad manijos epizodai buvo sudėtingiausi, dėl jų jam buvo reikalinga pagalba.
Martynas atskleidė, kad tuo metu buvo priklausomas nuo centrinę nervų sistemą slopinančių raminamųjų ir migdomųjų vaistų bei įspėjo visus elgtis su jais atsargiai.
„Nebijokite gultis [į ligoninę], jei turite priklausomybę. Tarkime, Vasaros g. 5 yra nereali ligoninė, labai rekomenduoju, puikūs specialistai, puiki priežiūra, viskas puiku“, – ragino Martynas.
Pasiteiravus apie tai, kaip atrodė depresijos epizodai, pašnekovas aiškino, kad jie taip pat būdavo sudėtingi.
Visų pirma, jis susidurdavo su dideliu baimės jausmu. Martynas atskleidė, kad ši baimė būdavo neracionali, o tai tapdavo vienu iš depresijos identifikavimo faktorių.
„Depresija pasireikšdavo taip, kad, pavyzdžiui, aš bijodavau ne tik suaugusių žmonių, bet net ir vaikų. Galvodavau, kad jie man galėdavo kažkaip pakenkti, ir nesuprasdavau, kodėl taip yra – juk vaikų bijoti yra kažkaip nenormalu“, – prisipažino jis.
Taip pat Martynas pridėjo, kad tuo laiku gyvenimas nusidažydavo tik dviem spalvomis – juoda arba balta. Jis pasakojo, kad nejausdavo laiko.
„Sakoma gyvenk „čia ir dabar“, tai aš galiu pasakyti, kad tas „čia ir dabar“ yra dviejų tipų – baltas ir juodas. Abiem atvejais tu nebejauti praeities ir dabarties.
Baltuoju „čia ir dabar“ tu visiškai pasineri į geriausią būseną, o juoduoju „čia ir dabar“ tu nieko nematai ir nejauti.
Tiesiog dingsta suvokimas, kad kažkas kažkada buvo gero ir kad kažkas ateityje laukia gero. Tai panašu į pelkę, kuri tave įsiurbia“, – paaiškino jis.
Martynas prisipažino, kad sunkiausiu laiku, kuris truko 10-15 metų, jis taip pat kasdien kovodavo su mintimis apie savižudybę. Vis tik dabar pašnekovas džiaugiasi, kad jam pavyko išgyventi tą laikotarpį.
Oficialiai sutrikimus nustatė po 20 metų
Pašnekovas atskleidė, kad kelionė iki medikų jam užtruko. Jis pasakojo, kad bipolinis sutrikimas jam pasireiškė tuo pat metu, kaip ir pirmasis įsimylėjimas, tad pirmiausia jis kreipėsi į latvių psichoterapeutą Janį Zalytį, žinomą dėl savo indėlio į lytinį švietimą sovietmečiu.
„Tada nusprendžiau, kad reikia keliauti gydytis pas tą, kuris geriausiai išmano ir meilės, ir froidiškus sekso reikalus, ir netgi gydymo hipnoze būdą.
Paskambinau į Latviją informaciniu telefonu per laidinį telefoną, nes ne tik išmaniųjų telefonų tada nebuvo, bet ir skambinti mobiliais telefonais buvo labai brangu.
Kaip dabar pamenu, kaip man informaciniu telefonu konsultantė pasakė apie Janį Zalytį, prieš duodama jo telefoną ir adresą, – „taip, turime mes tokį“.
Pats legendinis Janis Zalytis buvo labai mielas senukas. Jis man parai užleido savo sūnaus kambarį, kuris, kas smagiausia, buvo nukabinėtas pusnuogių moterų iš paplūdimių nuotraukomis, kurios, matėsi, buvo darytos jo sūnaus su muiline kamera“, – šyptelėjo Martynas.
Vis tik susitikus sekančią dieną su J. Zalyčiu, atlikus paviršinės hipnozės seansą, Martynas išgirdo, kad jam reikia grįžti į Lietuvą.
Pasak jo, tuo metu psichoterapeutas patarė apsilankyti pas psichiatrą, kad šis suteiktų jam tinkamus vaistus. Tėvams nuvežus Martyną į Rokiškį pas psichiatrą, šiam buvo paskirtas tinkamas vaistas.
Paklaustas, ar medikams iškart pavyko nustatyti diagnozę, jis šyptelėjo – tikrai ne. Pasak Martyno, kelias iki diagnozės buvo dar ilgas.
Jis prisipažino, kad jam bandė „kabinti“ ne vieną diagnozę, tačiau galiausiai vienam iš medikų tai pavyko.
„Kiek ir kokių man diagnozių tik nekabino... Ir šizioefektinį sutrikimą, ir šizofreniją, o vienas psichiatras netgi pasakė, kad aš esu „unikalus ligonis“, t. y. tokio, kaip aš, per savo ilgametę ir spalvingą praktiką jis dar nebuvo sutikęs (šypsosi)...
Kol man Lietuvos vyr. psichiatras Arūnas Germanavičius nustatė bipolinį sutrikimą ir ADHD, prireikė beveik 20 metų... Tai įvyko prieš maždaug 10 metų“, – keliu iki diagnozės dalijosi jis.
Dabar jaučiasi gerai
Oficialiai nustačius abi diagnozes buvo kur kas lengviau Martynui skirti reikalingų vaistų. Jis pats pasakojo, kad šiuo metu geria trijų rūšių vaistus.
Vieni iš jų padeda jam užmigti, kiti – antidepresantai, o treti – slopinantys sutrikimų poveikį.
„Visi šie trys vaistai man leidžia gyventi gana neblogai. Ir, kaip prieš tai minėjau – man pasisekė ir labai pasisekė, kad vaistus gana greitai psichiatrai pataikydavo – nereikėdavo bandyti jų dešimtimis“, – pasidžiaugė jis.
Pasiteiravus, kas pasikeitė pritaikius vaistus, pašnekovas atskleidė, kad vėl pradėjo jausti meilę. Pasak jo, sutrikimų pasireiškimo periodu jam būdavo sudėtinga išjausti šį jausmą.
„Aš pradėjau jausti meilę žmonėms, meilę savo žmonai, meilę savo, nors ir ne biologiniam, bet vis tiek savam vaikui.
Tai, ką biplolinis sutrikimas padarė man su pirmų santykių mergina, t. y. nužudė meilę, – dabar duoda urmu.
Duodu meilę visur ir viskam, kiek įmanoma. Manau, tai yra gyvenimo esmė“, – svarbiausiu dalyku pasidalijo Martynas.
Jis pridėjo, kad dabartinė jo būsena yra tarsi po stebuklo. Šiuo metu jis gali pilnai savo jėgas skirti verslui, organizuoti koncertus, ramiai priimti atvykstančias užsienio žvaigždes.
Pašnekovas prisipažino, kad dar prieš maždaug 10-15 metų apie tokį gyvenimą būtų galėjęs tik pasvajoti, o dabar tai – realybė.
„Už tai esu dėkingas tam kažkam iš viršaus. Velnias mane paleido, Dievas atėjo. Manau, tas „gerasis pradas“, pamatęs, kaip aš „dirbau“ ir „atidirbau“ savo sunkiausius periodus, dabar man duoda kreditus“, – nusišypsojo ir baigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
