Pasiėmusi į rankas bet kokio žmogaus nuotrauką, ji jau netrukus ją perkelia ant balto popieriaus lapo. Tikslūs potėpiai, iki smulkmenų išdirbtos detalės ir štai – prieš jūsų akis stulbinančio grožio portretas.
Ir nors Romualda liaupsių sulaukia kone iš kiekvieno užsakovo, save ji vadina tiesiog savamoksle dainininke. „Man 24-eri, piešti pradėjau prieš 12 metų“, - pasakoti apie save pradeda mergina.
Iš Kauno kilusi dailininkė jau antrus metus gyvena pajūryje, Palangoje. Būtent čia ją atvedė meilė. „Į pajūrį mane atvedė meilė – čia gyvenu su sužadėtiniu. Baigiau maisto technologijų bakalaurą, o tada persikėliau į Palangą.
Kol kas piešimas nėra pagrindinė mano veikla. Tai tėra tik pomėgis ir papildomas pajamų šaltinis“, - paaiškina mergina, paklausta, ar iš tapybos įmanoma išgyventi.
Šiuo metu ji, prisipažįsta, ieškanti savęs. „Norėčiau ir planuoju, jog šį veikla ateityje liktų pagrindine, nes aš noriu, kad mano darbas man būtų mielas širdžiai.
Piešiu gana daug. Stengiuosi net kasdien, vakarais. Tokiu būdu tobulinu įgūdžius. Gaunu ir užsakymų. Dažniausiai piešiu žmones, tačiau man patinka piešti gėles, akis. Labiausiai man patinka žmonių akys. Tai pirmasis dalykas, kurį išmokau gražiai piešti“, - prisipažįsta Romutė.
Į ją žmonės kreipiasi iš visos Lietuvos. „Norėčiau, kad užsakymų būtų daugiau, tačiau džiaugiuosi, kad gerbėjų ratas plečiasi ir jų daugėja“, - išduoda pašnekovė.
Portretų kainos priklauso nuo lapo formato, žmonių skaičiaus portrete, net nuo nuotraukos kokybės, kurią Romualda gauna bei laiko, kurį trunka piešti portretus.
„Piešimo technikos mokiausi pati. Skaičiau daug literatūros, mokiausi iš vaizdo įrašų. Man įdomu piešti visas veido dalis, tačiau labiausiai – akis. Draugai sako, kad mano portretuose jos yra gyvos“, - sako Romualda.
Portretus dailininkė piešia paprastais įvairaus minkštumo, tamsumo pieštukais, trintukais.
