Būtina rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine slaugomojo ir slaugančiojo sveikata
Su fizine sveikata kaip ir viskas aišku – svarbu laiku suleisti reikiamus vaistus, pakeisti sauskelnes, pasirūpinti suskilinėjusiomis pėdomis, atlikti dializę ir pan. Jei užkietėja viduriai, skubame pacientui duoti daugiau vandens ar specialių vidurius laisvinančių priemonių, atsižvelgiam į mitybos racioną. Tačiau svarbi ne tik fizinė sveikata – tiesiog gyvybiškai būtina stengtis palaikyti ir gerą psichinę sveikatą (ne tik slaugomojo, bet ir slaugančiojo asmens).
Būtina suprasti ir draugiškai įvertinti tai, kad slaugomam pacientui gali būti labai blogų dienų, kai jis jaudinasi dėl to, kad negali savarankiškai pasirūpinti savimi, yra priklausomas nuo kitų ir pan. Kai kurie sunkūs slaugomi pacientai, kurie negali pasikelti iš lovos, tampa labai kaprizingi, gali netgi pradėti įžeidinėti jį slaugančius asmenis. Svarbu stengtis išsaugoti, kiek tik įmanoma, optimizmą ir kuo dažniau daryti tai, ką vis dar galima/ įmanoma daryti – galbūt megzti, galbūt skaityti knygas, galbūt klausytis radijo ar paukščiukų čiulbėjimo, galbūt net tapyti ar žiūrėti mėgstamas laidas. Jeigu sunkus ligonis jau nebegali kalbėti, girdėti ir judėti, tuomet reikia stengtis, kad jis jaustųsi maksimaliai patogiai.
Slaugomas asmuo turi turėti savo erdvę
Labai svarbu pasistengti, kad slaugomas pacientas turėtų asmeninę erdvę – geriausia atskirą kambarį, kurį būtų galima kasdien vėdinti ir palaikyti optimalią, nuo aštuoniolikos iki dvidešimt laipsnių Celsijaus temperatūrą. Kai lauke šilta, vėdinimo angos gali būti atidarytos nuolat. Svarbu stebėti, kad nesusidarytų skersvėjis. Tuomet, kai pacientas išvežamas į lauką, naudinga pilnai išvėdinti patalpą – kad oras joje visiškai pasikeistų ir taptų gaivus bei šviežias.
Iš lovos negalintiems pasikelti pacientams rekomenduojamos specialios funkcinės lovos, čiužiniai ir patalynė. Lovą geriausia statyti ne prie sienos, o galvūgaliu į sieną. Taip bus patogu prie lovos prieiti iš visų pusių.
Kambarys turi būti valomas kasdien ir valymas turi būti drėgnas – tik tokiu būdu nuo paviršių pašalinamos įvairios dalelės, alergenai bei nešvarumai. Kartas nuo karto būtina pasirūpinti ir paviršių dezinfekcija. Geriausia, kai patalpoje mažiau nereikalingų audinių, nes tuomet lengviau paviršius nuvalyti drėgnuoju būdu. Tad reikėtų vengti gobelenų, užuolaidų, kilimų ir pan. – juose kaupiasi daug dalelių.
Svarbu parinkti tinkamas sauskelnes
Jei pacientui reikia dėvėti sauskelnes, labai svarbu parinkti pačias tinkamiausias. Skiriasi jų dydžiai, sugeriamumo lygis, oro pralaidumo galimybės ir pan. Svarbu, kad sauskelnės nespaustų, būtų patogios dėvėti ir pakeisti, tinkamai sugertų drėgmę ir kvapus, apsaugotų nuo pratekėjimo. Kokybiškos sauskelnės, leidžiančios maksimaliai kvėpuoti odai ir tinkamai sugeriančios skysčius, padeda apsaugoti nuo sauskelnių dermatito susiformavimo.
Labai svarbu sauskelnes keisti kaip galima dažniau ir daryti tai kuo skubiau iš karto po to, kai pasituštinama. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes reikia kruopščiai nuplauti ar nuvalyti odą, ją nusausinti, bet jokiais būdais netrinti.
Barjerinių kremų naudojimas – taip pat labai stipriai rekomenduojamas kiekvieną kartą keičiant sauskelnes. Retas barjerinių kremų naudojimas ir moksliniuose straipsniuose minimas kaip veiksnys, susijęs su didesniu taip vadinamo „vystyklų dermatito“ susirgimų dažniu. Ir tai nenuostabu - vystyklų dermatito patofiziologija susideda iš tokių komponentų kaip su vystyklu (sauskelnėmis) susiliečiančios odos hiperhidracija ir sudirginimas, epidermio raginio sluoksnio maceracija, odos dirginimas šlapimu ar fekalijomis, mechaninis odos trynimas vystyklu ar sauskelnėmis, odos pašarmėjimas. Veikiant šiems veiksniams, oda tampa trapesnė, padidėja jos pralaidumas įvairiems dirgikliams. Šlapimas ir išmatos dar labiau padidina odos pH (šarmingumą). Išmatose esantys fermentai yra vieni agresyviausių odos dirgiklių, jų poveikį dar sustiprina tulžies rūgštys.
Vaistinėse galima įsigyti įvairių vietinio poveikio produktų, skirtų sauskelnių srities odos priežiūrai, taip pat ir vystyklų dermatito profilaktikai ar gydymui. Dažnai jie skirti kūdikiams, tačiau puikiai tinka ir suaugusiųjų odos priežiūrai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į jų sudėtį, patikimumą - ekspertai pataria rinktis tiktai tuos, kurių veiksmingumas įrodytas patikimais klinikiniais tyrimais. Būtų puiku, jei apsauginio kremo sudėtyje būtų ir cinko, ir pantenolio vienoje formulėje. Tokios priemonės puikiai ramina ir apsaugo odą nuo paraudimo ir deginimo pojūčio, nes ant odos sudaro apsauginę plėvelę, apsaugančią nuo išorinių dirgiklių. Atkreiptinas dėmesys į produkto naudojimo būdą – itin patogi ir higieniška priemonė gali būti purškiama forma, patogi naudoti konkrečioms odos sritims, kad būtų išvengta trynimosi, pasiekia sunkiau prieinamas vietas (pvz., raukšlės), nereikia produkto įtrinti rankomis, daugiau higienos. Barjerinės priemonės naudojamos tiek kartų, kiek reikia arba kaskart keičiant sauskelnes. Apsauginė plėvelė suteikia gerą barjero poveikį, todėl oda tampa apsaugota nuo niežėjimo, bėrimų ir kitų nemalonių pojūčių.
