„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino patarimais, ką per karščius derėtų valgyti bei gerti ir kokių produktų vertėtų vengti.
Maistas ir gėrimai per karščius
Per karščius svarbu rinktis šviežius, vandens turinčius vaisius ir daržoves. Arbūzai, agurkai, braškės, melionai ir citrusiniai vaisiai puikiai tinka, nes jie ne tik suteikia drėgmės, bet ir yra kupini vitaminų ir mineralų. Taip pat nepamirškite salotų ir baltymų – jie padės palaikyti energijos lygį ir sotumą.
Svarbu ne tik ką valgome, bet ir ką geriame. Dėl prakaitavimo mūsų organizmas praranda svarbius mineralus, todėl per karščius itin svarbu vartoti pakankamai vandens. Taip pat verta rinktis stipresnės mineralizacijos mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalus, kurie padėtų atstatyti prarastas medžiagas. Pomidorų, citrusinių vaisių ir slyvų sultys yra puikus pasirinkimas.
„Nepamirškite, kad tam tikrų produktų derėtų vengti. Per karščius venkite riebaus, aštraus, kepto, rūkyto ir sunkiai virškinamo maisto. Taip pat rekomenduojama riboti kavos, alkoholinių gėrimų bei daug cukraus turinčių vaisvandenių vartojimą, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą.
Įdomu tai, kad nors per karščius norisi griebtis itin šalto gėrimo, iš tiesų kūnui atsivėsinti gali padėti karšta arbata. Geriant karštą arbatą, mūsų kūnas išskiria daugiau prakaito, kuris padeda atsikratyti šilumos pertekliaus ir taip natūraliai atvėsinti organizmą“, – pataria vaistininkė.
Rūpinimasis savo mityba ir gėrimais karštomis dienomis gali padėti išlaikyti sveikatą ir gerą savijautą net ir per didžiausius karščius.
Dehidratacijos simptomai
Troškulys – įprastas žmogaus kūno signalas, įspėjantis, jog jam trūksta skysčių, dažnai pasireiškiantis skrandžio ar gerklės sausumu ir noru atsigerti. Ignoruodami šį organizmo poreikį galite sau pakenkti ir sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia staigiu skysčių netekimu ar žymiu jų trūkumu.
Anksčiau Tauragės „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Julita Čiužauskė teigė, jog dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais.
„Pagrindinis skirtumas tarp dehidratacijos ir troškulio yra tas, jog troškulys yra tiesiog noras gerti. Jeigu šio poreikio nepatenkinate, rizikuojate nualinti savo organizmą, todėl nepamirškite reguliariai vartoti pakankamai skysčių ne tik tada, kai aktyviai sportuojate, esate karštoje aplinkoje, vemiate ar viduriuojate, bet ir tiesiog pajutę norą atsigerti“, – pranešime spaudai akcentavo šeimos gydytoja.
Dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo to, kiek skysčių praradote ir kokia yra jūsų organizmo būklė. Kiekvienas žmogus gali patirti įvairius negalavimus ir juos jausti skirtingai – tai gali būti sausos lūpos ir oda, kuri gali net susitraukti, o lūpos – pradėti trūkinėti; stiprus užsitęsęs troškulys, kuris nepraeina net išgėrus didelį kiekį vandens.
„Apie dehidrataciją gali įspėti ir sumažėjęs šlapinimasis arba patamsėjusi jo spalva – kai organizmui trūksta skysčių, jis stengiasi jų kuo daugiau išsaugoti, todėl šlapimo gamyba sumažėja, jis patamsėja ir gali turėti stipresnį kvapą.
Taip pat žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą, jam bus sunku atlikti įprastas veiklas, gali pasireikšti ir galvos skausmas arba sutrikti koncentracija, nes galvos smegenų audiniams trūksta reikalingo skysčių kiekio.
Dehidratacijai pažengus, žmogui pradeda svaigti galva ar net netenkama sąmonės, nes skysčių trūkumas neigiamai veikia kraujotaką bei smegenų funkciją“, – pasakojo J. Čiužauskė.
Skysčių trūkumas gali lemti ir raumenų jautrumą, skausmą ar šaltkrėtį, kuris pasireiškia vėlesnėse dehidratacijos stadijose.
Svarbu žinoti ir tai, jog dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo asmens amžiaus ir jo kūno fiziologijos: vaikams jie pasireiškia greičiau ir sudėtingiau, nes jų organizmai yra mažesni, jie dažnai gali savarankiškai nesuprasti bado ir troškulio signalų bei ne visuomet paprašyti vandens. Todėl itin svarbu stebėti jų elgesį ir užtikrinti nuolatinį skysčių vartojimą, ypač kai aktyviai juda bei karštuoju metų laiku.
„Moterys gali būti jautresnės hormonų pokyčiams, susijusiems su mėnesinių ciklu ar nėštumu, kurie gali turėti įtakos skysčių balansui organizme. Tuo metu vyrai dažnai turi didesnį kūno svorį ir raumenų masę, todėl jų organizmas gali turėti didesnį vandens poreikį. Vyresnio amžiaus žmonėms troškulio jausmas ir gebėjimas jį išreikšti dažnai būna sumažėjęs, todėl jie – itin lengvas dehidratacijos taikinys“, – pasakojo šeimos gydytoja.
