Specialistė paaiškina, kad seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, atsiranda iš proliferavusių epidermio ląstelių, dažniausiai būna tamsesnės rusvos, rudos ar juodos spalvos. Seborėjinės keratozės iš pradžių būna nedidelės, tačiau, jeigu nėra pašalinamos, gali išaugti ir iki kelių centimetrų dydžio, sukelti niežėjimo jausmą, dažniau kliūna už rūbų.
„Seborėjinės keratozės gali atsirasti kaklo ar galvos srityje, smilkinyje, labai dažnai pasirodo liemens srityje arba moterims po krūtine“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Lengvai supainiojama su odos vėžiu
Anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės neretai žmonės ant savo odos išvydę seborėjinę keratozę išsigąsta manydami, kad tai yra odos vėžio ar net melanomos simptomas. Pasak gydytojos dermatovenerologės, šiuos darinius iš tiesų lengva supainioti su piktybiniais navikais.
„Žmonės pas gydytojus apsilanko galvodami, kad ant odos turi dešimt melanomų ir tai juos išgąsdina. Taip yra todėl, kad seborėjinės keratozės labai greit auga, jeigu yra traumuojamos. Tačiau, kitu atveju, jos auga lėtai ir žmonės dažnai nekreipia dėmesio.
Tik vėliau, jau vyresniame amžiuje, apie 70–80 gyvenimo metus, jos gali sukelti problemų, nes atsiradusios ties liemenėle ar diržu, dėl savo nelygaus paviršiaus, gali būti užgaunamos rengiantis ar maudantis ir pradeda niežėti ar kraujuoti. Tai žmones tikrai labai išgąsdina“, – pasakoja specialistė.
M. Bylaitė-Bučinskienė skuba nuraminti, kad šie odos dariniai negali supiktybėti. Vis dėlto, pastebėjus seborėjines keratozes, geriau apsilankyti pas specialistus, nes, pasak gydytojos dermatovenerologės, kai kuriais atvejais atsiradę odos dariniai gali pasirodyti esantys ne seborėjinė keratozė.
„Seborėjinės keratozė diagnozuoja iš klinikinio vaizdo. Yra naudojamas rankinis dermatoskopas ar skaitmeninė dermatoskopija diagnozės patikslinimui, biopsija iš darinio daroma labai retai, bet tokių atvejų pasitaiko, nes kartais negali atskirti jų nuo melanomos. Iš tiesų, yra tokių atvejų, kai reikia atlikti papildomus tyrimus“, – atskleidžia pašnekovė.
Seborėjinės keratozės atsiradimo priežastys
Pasak specialistės, seborėjinės keratozės vienodai dažnai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Dažniausiai jos pasirodo sulaukus 35–40 metų, bet gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje.
Nors šių odos darinių priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, tam įtakos gali turėti genetika ar ilgas buvimas saulėje bei soliariumuose, stiprūs momentiniai nudegimai iki skaudaus raudonumo ar pūslių.
„Šie odos dariniai dažniausiai pasitaiko tiems, kurie mėgsta degintis. Dabar jaunimas vis dažniau atsisako perteklinio deginimosi, bet tai yra labai dažnas epidermio gerybinis navikas. Esu turėjusi jauną mergaitę, kuri buvo nudegusi kojas Meksijoje.
Po kelių metų jos visos blauzdos buvo nubertos seborėjinėmis keratozėmis. Kaip minėjau, tiksli priežastis nėra aiški, bet saulė, stiprūs nudegimai, ilgalaikiai deginimaisi turi įtakos“, – teigia ji.
Nors seborėjinės keratozės nėra pavojingos sveikatai, specialistė atkreipia dėmesį, kad ant odos pastebėjus daug šių darinių nereikėtų numoti ranka.
„Jeigu staiga atsiranda daug seborėjinių keratozių per labai trumpą laiką, vertėtų pasitikrinti dėl onkologinių procesų. Kai jų staiga padaugėja, vadinasi, kažkas negerai su organizmu“, – nurodo ji.
Seborėjinės keratozės gydymas
Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, seborėjinės keratozė laikoma estetine problema ir dažniausiai žmonės nusprendžia jas šalinti, jeigu šie odos dariniai atsiranda ant nepridengtų kūno vietų. Tačiau pasitaiko situacijų, kai jos šalinamos, nes sukelia kitokių nepatogumų.
„Ar šalinti, ar ne, priklauso nuo to, kiek tai kosmetiškai daro įtaką žmogaus savijautai. Tačiau seborėjinės keratozė gali trukdyti ir fiziškai, jeigu skauda ar kraujuoja.
Galima jas palikti ir nieko nedaryti, bet jeigu nusprendžiama šalinti, geriausia tai daryti, kol šie dariniai yra mažesni, nes greičiau pašalinami lazeriu ar elektrochirurginiu būdu, sugyja ir nesukelia situacijų, kurių metu jas galima sutraumuoti“, – pasakoja specialistė.
Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė įspėja jokiu būdu nebandyti šių odos darinių gydyti namuose, nes labai daug žmonių po šalinimo namuose kreipiasi su „suerzintais“ dariniais arba likusiais randais. Pasak jos, tam, kad seborėjinės keratozės būtų tinkamai pašalintos, geriausia rinktis lazerines procedūras.
„Rinkoje yra reklamuoja labai daug nesąmonių, kad tepi kažkokiais vaistais ir jos nukrenta. Joks vaistas neveikia taip, kad jos sudžiūtų ir nukristų.
Pagrindinis šalinimas yra lazeriu, elektrokauteriu (medicinos prietaisas kūno audiniams prideginti elektra – aut. past.), kiuretažu ar krioterapija pavyzdžiui, naudojant skystą azotą“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė.
