dermatovenerologė

Pigmentinės dėmės yra viena iš dažniausių odos problemų, su kuria gali susidurti visų amžiaus grupių žmonės. Nepriklausomai nuo odos tipo ar gyvenimo būdo, daugelis žmonių patiria pigmentacijos sutrikimus, kurie gali būti panašūs į saulės dėmes, senėjimo sukeliamas dėmes ar kitas diskrečias spalvų nevienodumo apraiškas.

Nors dauguma specialistų skambina pavojaus varpais kalbėdami apie soliariumų sukeliama žalą žmogaus odai, tačiau, vis tik, ši grožio paslauga ir toliau išlieka itin populiari ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Grožėtis gražia, lygia ir įrudusia oda žmonės nori visais metų laikais, tad apsilankyti soliariumuose nevengiama ne tik rudenį ar žiemą, tačiau ir atšilus orams. Ką reikia žinoti apie soliariumus ir sveikatą kalbamės su gydytoja dermatovenerologe Laura Tautvydaite.

Pastarosios savaitės, kuomet saulė palepino šiltais orais, prie vandens telkinių pritraukė minias lietuvių, kurie jau nekantrauja pasidžiaugti saulės voniomis. Tačiau skubantiems įgauti saulės nubučiuotos odos įvaizdį, gydytoja dermatovenerologė Viktorija Vaičiūnienė primena nepamiršti į daiktų krepšį įsidėti kelių svarbių priemonių.

Nors gydytojai nuolatos įspėja apie UV spindulių žalą mūsų odai, žmonės net ir šaltuoju metų laiku, siekdami įgauti bronzinį odos atspalvį, vyksta į šiltus kraštus ar renkasi dar nesaugesnes, įdegį skatinančias, alternatyvas – soliariumus ir įdegio injekcijas. Nepaisant gražių asociacijų gydytojai ragina pagalvoti ir apie laukiančias pasekmes. „Saulė mus ir mūsų odą nuolatos „vaišina“ ultravioletiniais A ir B bei regimosios šviesos spinduliais.

Manoma, kad venų varikozė atsirado kartu su žmogaus evoliuciniu vystymusi. Pradėjus vaikščioti dviem kojomis veniniai kraujotakai širdies link teko įveikti gravitacijos jėgą, todėl venose išsivystė vožtuvų sistema. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ specialistai aiškino, kad dėl vožtuvų funkcijų sutrikimų žmonėms dažnai išsivysto lėtinio pobūdžio susirgimas – venų varikozė, dėl kurios pirmųjų simptomų žmonės dažniausiai kreipiasi pas odos specialistus.

Pastebėjus ant odos bet kokį nerimą keliantį darinį, geriausia apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą, kuris įvertins, ar tai pavojinga ir reikalauja gydymo. Vienas iš tokių nerimą galinčių kelti darinių yra seborėjinė keratozė, kuri, kaip sako profesorė gydytoja dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė, nėra piktybinė, bet nepašalinta gali sukelti nemažai estetinių ir traumavimo problemų.

Vasaros laikotarpio daug kas neįsivaizduoja be gražios, įdegusios odos ir saulės spindulių nubučiuotų veidų. Vis dėlto, siekiant įrudusios odos svarbu nepamiršti tinkamai apsaugoti savo odos nuo tiesioginės saulės žalos. Kartais, bandydami ieškoti alternatyvos žmonės skuba į soliariumą, o kartais imasi ir kitokių gudrybių – savaiminio įdegio priemonių.

Aknė – itin paplitusi liga, dažniausiai pažeidžianti veido odą, tačiau galinti pasireikšti nugaros, pečių ir krūtinės srityje. Su ja dėl įvairių priežasčių susiduria tik civilizuoto pasaulio žmonės – nuo paauglių iki įkopusių į 5-tą dešimtį. Tuo metu Pietų Amerikoje vis dar gyvena gentis, neturinti Propionibacterium acnes (P. acnes) bakterijos ir jos keliamų odos problemų.

Besibaigaint šildymo sezonui verta susirūpinti savo kasdiene odos veido priežiūra. Gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė pasakoja, kad po žiemos daugėja įvairiausių nusiskundimų: sausėja oda, prasideda jos pleiskanojimas. Šaltasis metų periodas savo žvarbumu ir patalpų šildymu pridaro nemažai žalos tiek veido, tiek kūno odai. Besibaigiant rudeniui, savo odos priežiūros rutiną papildome riebesniais kremais, kurie dar labiau drėkina bei maitina odą.

Graži ir išpuoselėta veido oda – greičiausiai kiekvieno svajonė ir siekiamybė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad keičiantis sezonams, turėtų keistis produktai, kuriuos naudojame, lepindami ir prižiūrėdami veido odą. Po žiemos veido oda būna pavargusi bei papilkėjusi, todėl tinkama odos priežiūra – raktas į sėkmę. Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė pataria, kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad ji būtų skaisti, gyvybinga ir tinkamai apsaugota.

Iš pirmo žvilgsnio žvynelinė (psoriazė) daugeliui atrodo kaip liga, pasireiškianti tik kosmetinėmis problemomis. Tačiau ja sergantys pacientai susiduria su daug rimtesnėmis problemomis, o jų gyvenimo kokybė yra prilyginama vėžiu sergančių pacientų kokybei. Lietuvoje apie 3 proc. gyventojų serga šia liga, tačiau jų gyvenimo kokybei trukdo ne tik sudėtingi simptomai, bet ir visuomenės priešiškumas bei gydymo ribojimas, kuris atima galimybę gauti tinkamiausius vaistus, rašoma pranešime spaudai.

Karštomis dienomis lietuviai traukia prie ežerų, karjerų ar kitų vandens telkinių. Niekam ne paslaptis, kad daugelis jų svajoja apie rudą įdegį. Tiesa, vis dar nemažai besideginančių saulėje iki šiol daro didžiules klaidas ir rizikuoja susirgti odos vėžiu. Ištroškę saulės spindulių, lietuviai yra įsitikinę, kad saulė yra geriausias vitamino D šaltinis. Su tuo sutinka ir dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė ir patikina, kad ultravioletinių spindulių pagalba mes iš tiesų gauname šio vitamino.

Kaip nustatoma ir gydoma rožinė? Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Agnė Bagdonė. 1) Rožinė, kuperozė, eritrozė.... ar tai vienas ir tas pats? Rožinė yra lėtinis ir progresuojantis odos uždegimas, kuris labiausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje. Rožinei yra būdingas laipsniškumas kuomet iš pradžių skruostai tik laikinai parausta,tačiau su laiku vystosi nuolatinis raudonis, vadinamas eritroze. Kuperoze vadinamas pastovus raudonis su paviršiuje matomomis kraujagyslėmis.

Kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologą? Ar fizinė veikla gali turėti įtakos rožinei? Ar po lazerio procedūros raudonio atsikratoma visiems laikams? Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Dailė Malinauskaitė, Baltic Dermatology 1. Kaip žinoti, kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologą? Galėčiau išskirti kelis ženklus, kurių verčiau neignoruoti žmonėms, kenčiantiems dėl raustančios odos.

Dermatologų kabineto durys neužsiveria. Į gydytojus kreipiamasi dėl odos alergijų, grybelių, pigmento sutrikimų ir, labai dažnai, dėl spuogų. Šias problemas galima suskirstyti į tam tikras kategorijas. Gydytojos dermatovenerologės Sandros Bytautienės teigimu bendrai odos ligos isskiriamos taip: • Infekcinės odos ligos (ZPV – žmogaus papilomos viruso, bakterinės - stafilokokai, streptokokai, grybeliai.) • Uždegiminės odos ligos (Pavyzdžiui, žvynelinė.

Oda – sielos veidrodis. Rūkymas, alkoholis, naktinėjimas, nesveikas maistas – šių žalingų įpročių padariniai atsispindi veide. O ar yra bent vienas, kuris norėtų būti negražus? Pasak dermatovenerologės Eglės Aukštuolienės, odą prižiūrėti būtina net tada, kai ji atrodo tobulai. Tad gydytoja pasakoja, kaip reikėtų tinkamai rūpintis oda pagal jos tipą. Sausos odos priežiūra Jeigu jaučiate odos tempimą, ji pašerpetojusi – jūsų oda sausa.