Kartais, bandydami ieškoti alternatyvos žmonės skuba į soliariumą, o kartais imasi ir kitokių gudrybių – savaiminio įdegio priemonių. Tačiau vis labiau kalbant apie saulės žalą, įdomu sužinoti, kas odai yra didžiausia blogybė: tiesioginė saulė, soliariumai ar priemonės, skatinančios įdegį? Į tai atsakyti sutiko Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja Neringa Guobytė.
Anot gydytojos, pavojingiausias variantas įdegiui gauti – soliariumai. Soliariumuose esantys spinduliai skatina odos vėžio atsiradimą, todėl net vienas ar pora apsilankymų soliariume gali turėti neigiamos įtakos ir paskatinti melanomos atsiradimą.
„Nepatartina degintis ir tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsauginio kremo, ypatingai vasaros metu tarp 11 ir 16 valandos. Mažiausia blogybė būtų savaiminio įdegio kremai, tačiau, vėlgi, viskas priklauso nuo jų sudėties, kokios medžiagos juose slypi“, – teigia gyd. Neringa Guobytė.
Savaiminio įdegio kremai – ką saugu naudoti?
Ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje vis labiau vietoje tiesioginių saulės spindulių populiarėja savaiminio įdegio kremai, kurie vos per vieną naktį suteikia žvilgantį sveikos odos įspūdį.
Šiuo metu rinkoje galima panašių priemonių rasti įvairiausių – nuo pigių iki brangių, nuo oranžinį atspalvį iki natūralų žvilgesį suteikiančių produktų.
Vis dėlto, kaip ir perkant kiekvieną kūno priežiūros priemonę, svarbiausia dėmesį atkreipti į produkto sudėtį. Todėl verta išsiaiškinti, kokios savaiminio įdegio priemonės yra saugios.
„Dihidroksiacetonas, kurio trumpinys žymimas DHA, yra medžiaga, kuri yra pakankamai jau seniai žinoma. Anksčiau šis ingredientas buvo skirtas gydyti diabetikams, netgi į jų dietą įeidavo kaip cukrus.
Vėliau buvo pastebėta, kad tepant šią medžiagą vietiškai ant odos, toje vietoje odos lopinėlis pasidaro šiek tiek tamsesnis. Esmė tokia – ši medžiaga reaguoja su odos sluoksnio paviršiumi epidermiu, viršutiniu odos sluoksniu ir jame esančiomis amino rūgštimis, dėl kurių yra produkuojami melanoidai“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė.
Melanoidai yra medžiaga panaši į melaniną, kuris yra natūrali medžiaga mūsų organizme ir suteikia odai spalvą. Melanoidai yra produkuojami tik paviršutiniame odos sluoksnyje, į gilesnius odos sluoksnius jie nepatenka ir todėl, anot gydytojos N. Guobytės, yra visiškai saugūs:
„Būtent todėl šiuos kremus su DHA naudoti yra saugu. Žinoma, yra ir tam tikri pastebėjimai, kad jis gali skatinti senėjimą, odos vėžio atsiradimą, tačiau kol kas nėra patvirtintas nė vienas mokslinis tyrimas. Iš principo baimintis nereikia, jeigu naudojate produktus, kuriuos įsigijote iš vaistinių ar oficialių svetainių, o ne iš turgaus, kažkur iš po prekystalio (juokiasi).
Be to, teigiama, kad ši medžiaga apsaugo nuo UV A spindulių, kurių tikslas yra giliai skverbtis į odą ir skaidyti kolageną. Kuo mažiau kolageno turėsime, tuo greičiau pasireikš senėjimas. Todėl galima teoriškai sakyti, kad DHA netgi šiek tiek apsaugo ir nuo senėjimo proceso.“
Ko reikėtų pasisaugoti?
Tačiau naudojant savaiminio įdegio kremus nereikėtų pamiršti ir vienintelės blogybės, kurią gali sukelti bet koks kūno kremas – alergijų, kurios sukelia odos pažeidimus.
Populiarėja ne tik savaiminio įdegio kremai, tačiau ir priemonės, skatinančios įdegį, kurios, pasak gydytojos, yra angliškai vadinamos „booster‘iais“. Į šių priemonių sudėtį kartais įeina medžiaga, vadinama tirozinu arba į ją panašios kitos medžiagos.
„Šios medžiagos stimuliuoja įdegio atsiradimą odoje. Tokios priemonės yra ne tik neefektyvios, tačiau tikras reklaminis triukas, kurio geriau reikėtų vengti, kadangi į priemonę įeinančios medžiagos yra pavojingos sveikatai.
Kartais pacientai mėgsta naudoti ne tik kremus, tačiau ir įdegį skatinančias tabletes. Į tokių tablečių sudėtį įeina į beta karoteną panaši medžiaga, kuri yra vadinama kantaksantinu.
Šios medžiagos reikėtų vengti, nes dideli kiekiai, kurie įeina į įdegį skatinančių tablečių sudėtį, gali sukelti regos sutrikimus, kepenų, odos bėrimus, apakimą, sausumą“, – perspėja gydytoja dermatovenerologė N. Guobytė.
Be to, gydytoja taip pat nuramina, kad savaiminio įdegio priemonių saugumą užtikrina tam tikros organizacijos bei asociacijos, kurios yra pripažinusios šiuos kremus saugiais.
Pasiteiravus, ką mano apie panašaus poveikio purškiamo įdegio naudojimą, gydytoja teigia, kad tai puiki alternatyva tiems, kuriems niekuomet nesiseka savaiminio įdegio kremo išsitepti tolygiai:
„Tai pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi purškiamus variantus. Visgi, prieš renkantis tokią procedūrą, reikėtų labai apsaugoti akis, nosį, burną – visą gleivinę, kadangi vis dar nėra žinomas konkretus tokių priemonių veikimas ir kas gali nutikti, jeigu priemonė pateks ant akių, lūpų, jeigu ją įkvėpsime.
Visa tai galimai gali sukelti pašalines neigiamas reakcijas, todėl reikėtų stengtis priemonės neįkvėpti ir stebėti, kad ji nepatektų ant veido.“
Kaip pasiruošti ir prižiūrėti odą?
Prieš pradedant tepti savaiminio įdegio priemones, svarbu yra tinkamai joms paruošti odą. Rekomenduojama negyvas odos ląsteles nušveisti naudojant šveitiklį, kad liktų kuo mažiau nelygumų. Po to odą reikėtų gerai nuprausti, nusausinti rankšluosčiu.
„Savaiminio įdegio priemonę reikėtų tepti tolygiai, zonomis. Iš esmės, nutepus vieną zoną, rekomenduojama nusiplauti rankas, nes jeigu vienu metu tepsite visą kūną, delnai gali įgauti ryškų atspalvį, kuris sunkiai atsiplauna.
Tad mano rekomendacija būtų pirmiausiai patepti vieną koją, nusiplauti rankas, tuomet tepti kitą koją, vėl nusiplauti rankas ir viską daryti taip toliau“, – pataria nusišypsodama gydytoja N. Guobytė.
Naudojant savaiminio įdegio kremus, reikėtų nepamiršti, kad šie neapsaugo nuo saulės spindulių, todėl kiekvieną kartą einant į lauką, vertėtų pasitepti apsauginėmis priemonėmis, nes kitu atveju – oda nudegs:
„Būna kartais ir taip, kad į kai kurias savaiminio įdegio priemones įeina apsauga nuo saulės, tačiau ji veikia trumpai, tik keletą valandų. Nepamirškite, kad praėjus joms ir vėl turime saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių.“
Dažniausiai minimos priemonės rudą odos atspalvį išlaiko iki kelių savaičių, kol spalva visiškai nublunka. Tam, kad pasišalintų visi priemonės likučiai, galima nušveisti odą šveitikliu, pamaitinti ją drėkinamuoju kremu, kad atstatytumėte odos barjerą, jeigu šis buvo pažeistas. Pasirūpinę oda ir vėl galite naudoti tas pačias priemones.
„Viskas priklauso nuo to, kaip greitai išblunka savaiminis įdegis. Kartais jis veikia 3–5 dienas, o kartais ir ilgiau. Nublukus spalvai, priemonę ir vėl galima naudoti.
Šių priemonių reikėtų vengti tiems, kurie turi kokių nors odos ligų, ypatingai, jeigu šios yra uždegiminės ar žmogus serga žvyneline. Tokiais atvejais priemonės reikėtų privengti, kad kuo labiau išvengtumėte papildomo dirginimo.
Iš esmės, didelių ribojimų nėra. Kartais tokius produktus pacientai naudoja sergant tokiomis odos ligomis kaip baltmė (vitiligo). Tokiomis savaiminio įdegio priemonėmis jie puikiai pamaskuoja baltas dėmes.
Vengti produkto reikėtų tiems, kurie yra alergiški kažkuriai sudedamajai medžiagai“, – įspėja Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja.
Baigdama pokalbį, pašnekovė priduria, kad dermatologai tokias priemones siūlo naudoti tik tais atvejais, kuomet yra proga. Visuomet reikia jausti saiką bei produktus naudoti jais nepiktnaudžiaujant, leidžiant odai pailsėti.
„Tokios priemonės yra geresnė alternatyva nei nueiti į soliariumą ar degintis ištisas valandas prieš saulę. Geriau tokioms progoms naudokite tuos kremus, tačiau jeigu būtinybės nėra, geriau jų nenaudokite ilgą laiką. Darykite pertraukas, leiskite odai pailsėti“, – nusišypso ji.
