Prieš šešerius metus pagal Vilniaus savivaldybės programą „Kuriu Vilnių“ buvo įgyvendintas Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Antakalnio sienos“. Tai buvo tapytojų Vytauto Poškos ir Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio bendradarbiavimo vaisius.
Tąsyk Silvija Drebickaitė ištapė Antakalnio mokyklos sieną, pavadindama kūrinį „Vilniaus miesto atvaizdai ir istorija“, o V. Poška atgaivino apleisto namo pastatą (P. Vileišio g. 14A), rašoma pranešime spaudai.
Po draugės mirties užbaigė jos darbą
Prieš 4 metus Anapilin iškeliavus jo brangiai draugei S. Drebickaitei, V. Poška nusprendė įgyvendinti jos paliktą eskizą ir išbaigti ant mokyklos sienos plėtojamą projektą, šįsyk taip pat su G. Sakaliu. Kartu su Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovu Tomu Jankūnu pateikęs projektą per programą „Kuriu Vilnių“, ėmėsi jo įgyvendinimo.
„Dabar kūrinys yra užbaigtas. Apžvelgę abi ištapytas sienas, matysime improvizuotai įamžintus visus žymiausius Vilniaus objektus“, – sako V. Poška.
Kūrinys meninis, todėl „tarsi Viduramžių žemėlapiuose“ nepaisyta geografinio objektų išdėstymo tikslumo. Patys objektai taip pat stilizuoti, tačiau jie puikiai atliks ir edukacinę funkciją.
Progimnazija kartu su menininkais kuria edukacinę programą portalui „Vilnius yra mokykla“. Šis tapytojų kūrinys jaunajai kartai padės tapti savo miesto istorijos liudytojais ir kūrėjais – vaikai mokysis vieni kitiems nupasakoti apie miesto paveldą.
„Man, kaip miestiečiui, labai smagu, kad mokyklos sieną puošia meno kūrinys. Jis džiugina ne tik kultūrine, bet ir edukacine prasme“, – pastebi T. Jankūnas.
Mokyklos direktorius jaučiasi dėkingas dailininkams, kurie puošia miestą, verčia jį jaukesniu: „Mokiniams tai lyg užkoduoja, kad ir jie ateityje norėtų sukurti kažką prasmingo, netikėto, padovanoti grožio miestui. Meniška aplinka ugdo kūrybiškumą“.
V. Poška teigia siekęs, kad visi ištapyti architektūriniai ir gamtos objektai būtų atpažįstami – išlaikytų charakteringiausias detales. Jam taip pat buvo svarbu išlaikyti kūrinio stilistinę vienovę. Tad, šį bei tą pakeisdamas, vadovavosi S. Drebickaitės eskizu.
Tapytojai buvo geri draugai, kartu dalyvaudavo pleneruose. V. Poška matydavo, kaip Silvija kuria, tad, tikina, buvo įmanoma perteikti jos braižą, išsaugoti jos kūrinio autentiką.
Kūrinį pabaigė pagal menininkės eskizą
Naujajame kūrinyje matome abu kūrinus sujungiančią Nerį, Trijų Kryžių kalną ir paminklą, Senąjį arsenalą, Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčią, Vilniaus šv. Jurgio bažnyčią, Aušros Vartus, Lietuvos architektų sąjungos būstinę ir kitus sostinę reprezentuojančius objektus. Anksčiau sukurtame darbe – Gedimino pilis, Šv. Jonų bažnyčia.
Paties V. Poškos stilistiką charakteringai atskleidžia minėtasis tapybos darbas P. Vileišio gatvėje. Čia ištapytos orchidėjos išnyra iš akmenuoto tako ir skleidžia iškilmingą nuotaiką. Takelis suformuotas reljefiškai, tolsta į svajingą horizontą.
Menininko idėja buvo tokia, kad čia galėtų įsiamžinti jaunieji, susižiedavę netoliese esančioje Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Galbūt jaunieji įsiamžinti sustoja retai, tačiau sieninės tapybos kūrinys pritraukia paupiu keliaujančius praeivius, dviratininkus, turistus.
S. Drebickaitės eskizui, skirtam antrajai mokyklos sienai papuošti, V. Poška suteikė kiek daugiau realistinio stiliaus. V. Poška, tikslindamas architektūrines detales, pasitelkė ir menotyrininko Vido Poškaus knygą „Nedingęs Vilnius“. Kai kuriuos eskize esančius objektus identifikuoti menininkui padėjo menotyrininkas Stasys Latonas.
Kūrinio atidarymo ir Mokslo pradžios šventė vyks rugsėjo 2 d. 9 val. Vilniaus Antakalnio progimnazijos stadione. Renginys atviras visiems.
