Ši autoimuninė liga, paveikianti centrinę nervų sistemą, kardinaliai pakeitė Jurgitos gyvenimą, tačiau atėmusi aiškumą ilgus metus, dabar ji davė ir atsakymą, kaip gyventi toliau.
Ligos simptomai lydėjo nuo pat vaikystės
„Jau būdama 19 met buvau tikrinama visokiais aparatais – galvą apkarstė laidais, darė įvairius tyrimus, bet nieko nerado. Labai skaudėdavo sąnarius, niekada negalėjau pakęsti triukšmo“, – pasakoja Jurgita.
Moteris prisimena, kad dar mokykloje po pamokų būdavo priversta nueiti pamiegoti, nes tiesiog nebeturėdavo jėgų. Jai buvo sunku mokytis, susikaupti, o vėliau, auginant vaikus, nuovargis tik augo.
„Mane net buvo nusiuntę pas psichiatrą, nes „atseit“ per daug jauna ir per daug visokiomis ligomis skundžiausi“, – prisimena ji.
Vis tik, prieš trejus metus Jurgitos sveikata stipriai pablogėjo – ėmė tirpti ranka, daiktai ėmė kristi iš jos. Vėliau koja pradėjo kliūti už lygios vietos, o kairė kūno pusė tapo lyg „atsilikusi“.
„Nuolatinis nuovargis – truputį paeini ir reikia atsisėsti. Supratau, kad neturi taip būti“, – sako ji.
Tik po pusę metų trukusių simptomų, kai būklė blogėjo, Jurgita galiausiai pateko į ligoninę. Ilgai skeptiškai vertinti simptomai pagaliau buvo paaiškinti – atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, galvoje rasti židiniai. Tai buvo išsėtinės sklerozės požymis. Šiuo metu Jurgitos galvoje yra virš 30 išsėtinės sklerozės židinių.
„Prasidėjo gyvenimas nuo vienų vaistų iki kitų – dabar jau pakeisti keturi vaistai“, – teigia Jurgita.
Atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje
Nors prieš trejus metus Jurgita dar vaikščiojo, šiandien ji beveik visą laiką praleidžia neįgaliojo vežimėlyje. Vaikščioti po namus gali tik labai trumpus atstumus, stipriai šlubuodama.
„Mane labai mėto į šonus. Atrodo, kad esi išgėręs. Aš „nusitrankau“. Einu įsikibdama daiktais, bet mane svaido, yra sutrikusi koordinacija“, – pažymi Jurgita.
Išsėtinė sklerozė Jurgitai apsunkina ne tik judėjimą – moters kairė kūno pusė nuolat užtirpusi, o nemalonus „skruzdėliukų lakstymo“ pojūtis tapo kasdienybe.
Ligą lydi ir staigūs, aštrūs skausmai, galvos svaigimas, akių obuolių maudimas bei dėmesio koncentracijos sutrikimai – visa tai ne tik fiziškai išvargina, bet ir apsunkina įprastą gyvenimą.
„Būna toks jausmas, lyg turėtum 40 laipsnių temperatūros. Tiek silpna, kad neturi jėgų nei eiti, nei sėdėti“, – pasakoja moteris.
Jurgita sako, kad būnant lauke neįgaliojo vežimėlis yra tiesiog būtinas, nes didelėje erdvėje jai ima dar labiau blogėti sveikata ir labiau svaigsti galva.
„Ilgai išsėdėti irgi sunku, nes atrodo kaklas galvos nebenulaiko ir pradeda skaudėti“, – pasakoja ji.
Ligą lydi ir viltis: palaikymas, darbas iš lovos ir tikėjimas
Nors liga progresuoja greitai ir Jurgita dabar yra priklausoma nuo kitų pagalbos, ji stengiasi neprarasti gyvenimo džiaugsmo – dirba grožio srityje, konsultuoja moteris grožio klausimais iš namų.
„Tai mane gelbsti – galiu dirbti ir iš lovos, kai neturiu jėgų vaikščioti. Ačiū Dievui, kad paliko bent kalbą. Nors ji kartais ir užstringa, bet galiu skambinti, bendrauti, bet išguli ir atsigauni“, – dalinasi Jurgita.
Moteris pasakoja, kad nuo šių metų sausio jos veidas yra užtirpęs – pusėje nuolat jaučiamas tarsi smulkių adatėlių bėgiojimas.
Nepaisant šių nemalonių pojūčių, Jurgita išlieka aktyvi: vyras veža ją į įvairius renginius, o didžiausia emocinė atrama tampa vaikai ir artimųjų palaikymas.
„Stengiuosi kasdien daryti mankštas, nes liga naikina raumenis, todėl juos būtina stiprinti. Kadangi man beveik nuolat svaigsta galva ir be galo didelis silpnumas, <...> tenka nemažai laiko praleisti lovoje, bet sau liūdėti neleidžiu.
Mano lova tampa mano „ofisu“ – atsakinėju į skambučius, atrašau žinutes, konsultuoju moteris odos priežiūros klausimais. Jausmas, kad aš daug kam reikalinga, suteikia jėgų nepasiduoti“, – priduria pašnekovė.
Anot jos, vyras ir du vaikai yra pagrindiniai jos pagalbininkai, palaikytojai visomis prasmėmis ir namų ruošoje, nes daugelio dalykų dėl ligos yra nepajėgi padaryti. Vis tik, nepasisant ligos ir sunkumų, Jurgita kasdien stengiasi kiekvienoje dienoje atrasti kažką gero.
Patarimas kitiems – neignoruoti simptomų
Jurgita pabrėžia, kad labai svarbu neignoruoti pasikartojančių ar sunkiai paaiškinamų simptomų, net jei jie atrodo nereikšmingi ar laikini.
Anot jos, kuo anksčiau žmogus pradeda ieškoti priežasties, tuo didesnė tikimybė gauti tinkamą diagnozę ir pagalbą. Ji ragina nepasilikti su abejonėmis vieniems, nes atidėliojimas gali kainuoti brangiai – sveikatą, laiką ir gyvenimo kokybę.
„Reikia kreiptis, nesustoti, nepasiduoti, ieškoti priežasčių. Ši liga yra nepagydoma – reikia susitaikyti, priimti. Užsiimti veikla, kuri neleistų apie tai galvoti ir depresuoti“, – pataria ji.
Nors išsėtinė sklerozė yra nepagydoma liga, Jurgita įsitikinusi, kad su ja įmanoma gyventi – svarbiausia priimti diagnozę, susitaikyti su pokyčiais ir ieškoti veiklų, kurios teikia džiaugsmo bei atitraukia mintis nuo ligos.
Aktyvus gyvenimo būdas ir palaikanti aplinka padeda ne tik išlaikyti emocinę pusiausvyrą, bet ir nepasiduoti depresijai, kuri dažnai lydi tokius ilgalaikius sveikatos iššūkius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
