Arbatų lentynose – dešimtys spalvotų dėžučių: nuo klasikinės žaliosios iki egzotiškų mišinių su pasiflorų tyrele ar levandomis. Vienos ramina, kitos žada „detoksikuoti“, trečios – „tirpdyti riebalus“.
Bet ar visos jos vienodai naudingos? Ką iš tiesų reiškia „sveika arbata“ ir kurios žolelės išties padeda organizmui, o kurios gali net pakenkti?
„Arbata gali būti puikus sveikatos sąjungininkas, jei žinai, ką geri“, – sako mitybos specialistas M. Liekis. Kartu su juo aiškinamės, kurios arbatos nusipelno vietos jūsų puodelyje, o kurių geriau vengti.
Pasak M. Liekio, sveikos arbatos apibrėžimas yra paprastas: tai gėrimas, kuris teikia naudą organizmui be jokio žalingo poveikio.
Nors dauguma mūsų sveiką arbatą sieja su natūraliomis žolelėmis, anot specialisto, prie šios kategorijos gali būti priskiriamos ir tradicinės – žalioji, baltoji, net juodoji – jeigu jos vartojamos saikingai ir be papildomų priedų.
„Svarbiausia, kad šios arbatos būtų be cukraus, skonio stipriklių ar dirbtinio aromato“, – pabrėžia M. Liekis.
Arbatos, kurias verta rinktis
Paklaustas, kurios arbatos pasižymi didžiausiu poveikiu sveikatai, Mantui ilgai galvoti nereikia:
„Manyčiau, kad žalioji arbata, nes ji yra turtinga antioksidantais, pagerina medžiagų apykaitą, mažina uždegiminius procesus. Bet to kofeino tai vėlgi reikėtų nepadauginti.“
Be žaliosios, jis rekomenduoja ir žolelių arbatas, kurių kiekviena turi specifinių naudų:
„Ramunėlių arbata veikia priešuždegimiškai, ramina, puikiai tinka vakarais. Tada yra pankolio arbata virškinimui ir nuo pilvo pūtimo. Tada kokia džiovintų uogų arbata – tai vėlgi šiek tiek daugiau vitamino C bei stiprina imunitetą.“
Virškinimo sistemą arbata gali ne tik palepinti, bet ir rimtai pagelbėti jai. Mantas vardija efektyviausias rūšis:
„Pagrinde pankolis – tai vėlgi mažina tuos spaudimus, dujų kaupimąsi. Pipirmėtės arbata atpalaiduoja žarnyną, gerina tulžies skyrimą.
Imbiero skatina virškinimą, yra naudinga po valgio. Anyžių mišiniai idealiai tinka jautriam skrandžiui. Ir tada yra pelynų arbata, kurią dažniausiai geria, kai skauda skrandį ar pykina.“
Pastaruoju metu populiarėja įvairūs gėrimai su „tyrelėmis“, pavyzdžiui, pasiflorų ar aviečių. Ar tai dar sveika arbata?
„Jeigu daro kokią nors ramunėlių arbatą ir paskui įmaišo papildomai natūralių tyrelių – viskas gerai. Tiesiog žmogus gaus šiek tiek daugiau kalorijų, bet skonis bus kitoks“, – sako M. Liekis.
Tačiau jis perspėja dėl sudėties: „Jeigu tyrelėje yra pridėta cukraus ar kitų priedų – mano manymu, nebus pats geriausias pasirinkimas. Tada jau geriau daugiau išgerti ramunėlių arbatos, jeigu žmogus nenori papildomų kalorijų.“
Jei ieškote arbatos ramiam vakarui – Mantas turi aiškias rekomendacijas:
„Ramunėlių – švelni ir tiesiog ramina. Melisa vėlgi turi raminantį poveikį, padeda užmigti, mažina nerimą. Levandos – švelniai veikia kaip antidepresantas.“
Peršalimo sezonu norisi stiprinti organizmo apsaugą. Arbata čia taip pat gali pasitarnauti: „Daugiausia tai erškėtuogių – jose daugiau vitamino C. Ežiuolė – jeigu žmogus jau susirgo. Imbieras su citrina – labiausiai veikia šildančiai, antivirusiškai. O šaltalankiai stiprina gleivinių apsaugą.“
Ar tikrai arbata gali „detoksikuoti“?
Vienas dažniausiai sutinkamų pažadų ant arbatų pakuočių – „detoksikacija“. Tačiau M. Liekis siūlo į tai žiūrėti atsargiai:
„Didžioji dalis veiklos – kaip ir mitas, marketingo triukas. Organizmas natūraliai detoksikuojasi per kepenis, inkstus ar prakaitą.“
Vis dėlto, kai kurios žolelės gali palaikyti šiuos procesus: „Dilgėlės ar kiaulpienės palaiko kepenų veiklą. Bet detoksikacijos efektą geriau pasieksite pakeitę mitybą, gyvenimo būdą, nei vien tik gerdami arbatą.“
Ne visos arbatos tinka visiems. Ypač svarbu tai žinoti nėščiosioms: „Tinka ramunėlių, melisos, rožių žiedų, pankolių, bet irgi reikėtų gerti saikingai. Vengti petražolių, šalavijų, apynių, ežiuolės – jos gali skatinti gimdos susitraukimus.“
Geriausia, pasak Manto, „pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualaus atvejo.“ O vaikams?
„Dažniausiai nuo 6 mėnesių rekomenduojama pankolio, ramunėlių, kmynų arbata nuo dieglių. Nuo dvejų metų galima įtraukti švelnias arbatas – rožių žiedų, liepų. Bet saugoti nuo kofeino turinčių arbatų – žaliosios, juodosios.“
Net ir natūralių žolelių arbatą galima padauginti.
„Dažniausiai rekomenduojama nuo vieno iki keturių puodelių per dieną. Kai kurios žolelės – kaip šalavijai – netinka ilgam vartojimui“, – sako M. Liekis.
Perdozavimas gali išbalansuoti hormonų veiklą, paveikti kraujospūdį ar virškinimą. Taip pat jis įspėja dėl žaliosios ir juodosios arbatos:
„Jeigu labai stiprios, galima padauginti kofeino. Ir tada, jeigu žmogus malšina nuovargį su kofeinu, paskui gali būti pervargimas.“
Ar kelių žolelių mišinys yra veiksmingesnis nei viena rūšis? Mantas paaiškina:
„Mišiniuose poveikis neišnyksta, jei jos atsiderina logiškai – tarkim, visos žolelės veikia miegą ar virškinimą. Bet jei per daug visko – kai kurios žolelės bus per mažos koncentracijos ir neturės tokio gero poveikio.“
Specialistas pataria rinktis ekologišką arba birią arbatą: „Ne tas spalvotas maišeliuose. Stengtis, kad nebūtų pridėta dirbtinių kvapų – jie gali slėpti žemos kokybės žaliavas. Etiketėje turi būti aiškiai nurodyta, kokios žolelės įtrauktos į sudėtį.“
Jei arbata turi „chemikuotą kvapą“ – tai ženklas, kad ji gali būti stipriai apdorota arba net žalinga.
Arbata gali būti ir ritualas, ir vaistas – viskas priklauso nuo to, ką pasirenkame.
„Taip, arbatą galima gerti kasdien. Nuo vieno iki keturių puodelių. Paprastos, švelnios – tikrai galima. Tik kai kurių reikia daryti pertraukas“, – reziumuoja M. Liekis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
