Vos tik sušyla žemė, joje atgyja tai, kas gali sustiprinti kūną po žiemos – pavasarinės žolelės. Vaistažolininkas M. Lasinskas pasitinka mus pavasario pievoje, kur geltonuoja kiaulpienės ir šlama dilgėlės:
„Kai pamatai tą geltoną spalvą, kuri primena mažytes saulutes ant žemės, man dažnai tai asocijuojasi su tokiu priminimu, kad žmogus per retai pakelia galvą nuo žemės, savo rūpesčių, kad pasižiūrėtų į dangų, saulutę.
Tai Dievulis ant žemės pabėrė daug mažų saulyčių, kad, beskubėdami į savo mokslus, darbus, mes, pamatę tas kiaulpienių galvytes, saulutes, dažniau akis pakeltumėme į tikrą saulę, į dangų, pasižiūrėtume aplinkui, kokie nuostabūs žiedai!“ – su ugnele akyse pasakoja vaistažolininkas.
Vertingiausios žolelės
M. Lasinskas sako, kad kiaulpienė – vienas iš tų augalų, kurį šiuo metu pirmiausia reikėtų suskubti rinkti. Jo teigimu, dabar puikus metas paragauti jos žiedų, pastiprinti organizmą, detoksikuotis po žiemos, išvalyti kraujagysles, žarnyną nuo žiemos maisto.
Pavasariniai augalai, tokie kaip kiaulpienė, garšva, dilgėlė, šliaužiančioji tramažolė, juodųjų serbentų lapai, plautė, pavasarinė raktažolė, notrelė ir daugybė kitų vaistažolių gali labai pagelbėti:
„Dabar pats metas skanauti kiaulpienes. Svarbu tik susirasti kuo švaresnę vietą – vaistažolės mėgsta švarą ir tylą. Skinkite tik žiedų galvutes, be stiebelių. Vabaliukus nupūskite ar nuplaukite tekančiu vandeniu. Kiaulpienių žiedus galima valgyti šviežius, įtraukti į salotas, kokteilius.
Suvalgius 5 žiedus – tai maistingas papildymas, 10-15 žiedų jau gali padėti esant nevirškinimui, gerinti tulžies išsiskyrimą, kepenų veiklą, papildyti organizmą karotinoidais, karčiosiomis medžiagomis ir mineralais. Suvalgant 20-25 žiedus per dieną, jie jau veikia kaip vaistas, todėl reikėtų būti atsargesniems – gali suaktyvėti žarnyno veikla. Dažnai šis efektas netgi yra pageidaujamas.“
Prie kiaulpienių puikiai tinka ir garšva, augalas, kuris dėl savo aminorūgščių sudėties yra vadinamas mėsos pakaitalu. Garšva taip pat turtinga mineralų ir chlorofilo, labai vertinga tiek mitybai, tiek gydomosioms reikmėms – ji padeda net ir sergant podagra, priduria ekspertas.
Anot dėstytojo, dilgėlė – tikra vitaminų karalienė, o būtent dabar rinkti galima visą jauną žolę, vėliau, augalui paaugus, skinsime tik viršūnėles arba pavienius lapelius.
Organizmo detoksikacijai labai svarbūs yra:
- Kiaulpienių žiedai – kepenims;
- Kiaulpienių lapai – inkstams;
- Garšva – mineralų ir aminorūgščių šaltinis;
- Dilgėlė – vitaminų ir mineralų šaltinis.
Taip pat labai svarbu išvalyti kvėpavimo sistemą, kuri per žiemą patyrė didelį krūvį dėl peršalimų ir gripo. Čia ypač padės šliaužiančioji tramažolė, auganti soduose, pievose, net tarp tujų. Šis augalas puikiai tinka nuo slogos, gerklės, plaučių problemų, padeda net sergant plaučių uždegimu.
„Šliaužiančiąją tramažolę rinkti reikėtų žydėjimo metu, naudojama visa antžeminė augalo dalis. Iš jos ruošiamos arbatos, dedama į salotas, kokteilius. Kvėpavimo sistemai gydyti ruošiami karšti užpilai: vienas puodelis per dieną sveikatinimuisi, du-trys – stiprinimui, keturi-šeši – kai reikia gydomojo poveikio. Suaugusiesiems taikomos pilnos dozės, vaikams ir senjorams – perpus mažesnės, mažiems vaikams dar mažesnės – 1/4 ar 1/8 suaugusiųjų dozės.
Prie šliaužiančiosios tramažolės puikiai dera ir pavasarinės raktažolės. Šie geltoni, nusvirę žiedeliai vadinami švento Petro rakteliais. Rinkti galima tiek lapus, tiek žiedus, tačiau reikia laikytis žolininkų taisyklės: 1/4 sau, 3/4 gamtai. Suradus 12 raktažolių, 9 reikėtų palikti, kad augalas gamtoje išliktų“, – pasakoja specialistas.
Žolelių vartojimas
Mišinį kvėpavimo sistemai stiprinti galima sudaryti iš lygiomis dalimis sumaišytų:
- šliaužiančiosios tramažolės;
- pavasarinės raktažolės;
- vaistinės arba tamsiosios plautės.
Vieną-du arbatinius šaukštelius šio mišinio užpilkite stikline (~90 °C temperatūros) vandens, uždenkite, palaikykite 10-15 minučių. Gerkite pusvalandį-valandą prieš valgį arba valandą-dvi po valgio.
Fitoterapija – vaistinių augalų vartojimas ligoms gydyti, sveikatai saugoti ir palaikyti. Normalus fitoterapinis kursas trunka du mėnesius. M. Lasinskas pataria, kad po šio laikotarpio reikėtų pakeisti apie 30 proc. mišinio sudėties, kad organizmas nepriprastų ir išlaikytų augalų veiksmingumą. Pavyzdžiui, galima išimti plautę ir vietoj jos pridėti čiobrelių ar raudonėlio žolės.
Minėtus augalus, garšvą, kiaulpienę ir dilgėlę, dabar labai verta vartoti šviežius, nes šviežias augalas turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Žiemai šiuos augalus galima pasiruošti – juos džiovinti arba šaldyti. Ypač naudinga šaldyti kiaulpienių žiedukus.
„Džiovinant reikia būti atidiems: jei žiedlapiai jau pradeda nusvirti į šonus, jie greitai virsta pūkais. Todėl kiaulpienes džiovinti verta tol, kol žiedai dar gražiai pakilę aukštyn. Tačiau lengviausias būdas – šviežius žiedukus tiesiog užšaldyti. Atrodo, kad dabar jų labai daug, bet vos per kelias savaites jie pavirs pūkuotais „mėnuliukais“ ir išskris, tad skubėkime pasiruošti. Kiaulpienių žiedus galima dėti į šaldymo maišelius ir turėti visiems metams“, – sako vaistažolininkas.
Dabar, kol gamta dosni, verta šviežius augalus dėti į salotas, kokteilius: kiaulpienes, garšvas, dilgėles, juodųjų serbentų lapelius. Kol gamta teikia šviežumo – naudokimės tuo, o atsargoms – šaldykime arba džiovinkime, teigia M. Lasinskas:
„Žinoma, paprasčiau tiems, kurie gyvena kaime: žengus kelis žingsnius galima rasti įvairiausių vaistažolių. Mieste gyvenantiems šiek tiek sunkiau – reikėtų ieškoti kuo švaresnių vietų. 100 proc. švarios aplinkos rasti sunku net už miesto ribų, o miesto teritorijose reikia būti itin atidiems.
Kas turi kolektyvinius sodus ar žemės sklypelius prie namų, turėtų įvertinti, ar netoliese nėra automobilių srautų ar kitų taršos šaltinių. Jei nėra galimybės rasti švarios vietos, verta važiuoti už miesto ribų arba kreiptis į žolininkus, kurie surenka vaistažoles ir gali pristatyti jas paštu ar kurjeriais.“
Dėstytojas pastebi, kad daugelį vaistažolių jau pažįstame, bet dažnai pro jas praeiname nepastebėję:
„Pavyzdžiui, gluosnių šeimos augalai karklas, blindė – jų žievėje, žiedukuose, vadinamuose kačiukais ir dabar jau lapuose gausu salicilatų – natūralių medžiagų, kurios organizme virsta salicilo rūgštimi. Tai natūralus aspirino pakaitalas, tinkantis kraujo skystinimui, galvos skausmo, uždegimų mažinimui. Tad vertėtų atkreipti dėmesį ir į šiuos augalus.“
Taip pat daug vertingų vaistažolių laikome „piktžolėmis“ – tačiau jos mums nori ne pikto, o gero. Prie takelių dažnai mindome šliaužiančiąją tramažolę, garšvą, asiūklį, takažolę – augalus, kurie yra labai vertingi mūsų organizmui: padeda virškinimo sistemai, detoksikacijai.
Verta įgyti daugiau žinių apie šiuos augalus ir pamatyti, kiek daug gamta mums dovanoja visiškai nemokamai. Dėl to dr. M. Lasinskas ir veda vaistažolių pažinimo kursus visus metus, prie kurių galite bet kada prisijungti.
„Pradedantiesiems patarčiau: būkite kuo daugiau gamtoje. Žinoma, galima pažinti augalus iš knygų, tačiau labai pravartu bent kartą kitą pasivaikščioti su patyrusiu žolininku. Kaip minėjau, aš vedu paskaitas ne tik nuotoliniu būdu, bet ir gamtoje: keliaujame, stebime, uostome augalus, liečiame, ragaujame – taip žinios įsimena ilgam.
Vienas iš būdų turėti gerą augalų atlasą, pavyzdžiui, „Lietuvos žaliasis rūbas“, arba naudotis programėlėmis, tokiomis kaip „Flora Incognita“. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad jos gali suklysti, todėl esant neaiškumų, visada galite man parašyti – padėsiu nustatyti augalą“, – dalinasi įžvalgomis specialistas.
Naudinga turėti džiovyklę, nes ne visada oro sąlygos leidžia išdžiovinti augalus natūraliai. Šaknims džiovinti reikia ir aukštesnės, kartais net 60 laipsnių temperatūros, kurios gamtoje retai būna. Taip pat ekspertas rekomenduoja vesti užrašus: kur ir kada ką radote, kokius augalus pastebėjote. Pažymėkite vietas kuoliukais – vėliau bus lengviau rasti, pavyzdžiui, kiaulpienių ar varnalėšų šaknis, kai antžeminė dalis jau bus nuvytusi.
Jis primena svarbias 3 žolininko taisykles:
- Eiti į gamtą su pagarba – su atvira širdimi, noru padėti ne tik sau, bet ir kitiems, galbūt tiems, kurie patys negali;
- Iš gamtos išėjus padaryti gerą darbą – surinkti bent keletą šiukšlių. Gamta mums duoda dovanas, todėl atsilyginkime jai mažais gerais darbais;
- Rinkti mažesnę dalį sau, o didesnę palikti gamtai – 1/4 sau, 3/4 gamtai. Jei randate 12 augalų, 9 palikite gamtai.
Laikantis šių taisyklių, žmogus užmezga tikresnį, gilesnį ryšį su gamta. Ši pagarba gimsta natūraliai: vyresni žmonės ją jau turi, o vaistažolininkui džiugu matyti, kad ir jaunimas vis labiau atranda gamtą kaip nuostabų, gyvybės kupiną pasaulį.
Žolelių medicina
Mūsų medicina – lietuvių liaudies senoji medicina yra stichijų medicina. Tai reiškia, kad tais laikais, kai dar nebuvo vaistinių ar gydyklų, žmonės sau padėdavo paprastais gamtos dalykais. Žemė, saugojanti ir globojanti kiekvieną dieną, suteikia stiprybės per prisilietimą: atsigulus ant žemelės, įmerkus rankas į žemę, kapstantis darže, auginant sėklytes, atvirauja M. Lasinskas. Pasak jo:
- Vanduo – atgaivinantis ir emocijas nuplaunantis: išsimaudžius ežere ar upėje, vanduo tarsi nuplauna dienos rūpesčius;
- Oras – kvėpavimas – tai gyvenimas: švarus oras gaivina ir stiprina;
- Saulė – ugnies stichija: šildo ir teikia energijos;
- Erdvė – viskas, kas mus supa, kurioje mes gyvename, dirbame, mokomės. Visos šios stichijos kartu sudaro mūsų tikrąją, prigimtinę mediciną.
Todėl labai svarbu basomis palakstyti, rankomis prisiliesti prie žemės, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje – tai stiprina tiek kūną, tiek dvasią.
Pavasaris natūraliai kviečia mus atsinaujinti – tiek viduje, tiek išorėje. Todėl daugelio žmonių pavasariniai ritualai ar įpročiai susiję su sveikesniu gyvenimo būdu: daugiau laiko praleisti gamtoje, įtraukti į mitybą daugiau žalio maisto – į kokteilius, salotas – gerti natūralias arbatas ir pabusti kartu su gamta.
Žinoma, kaime tai padaryti lengviau, o gyvenant mieste – kiek sudėtingiau, tačiau vis tiek verta stengtis. Jis kviečia kuo daugiau būti gamtoje, ir visa tai natūraliai įvyks.
„Apie juodauogį šeivamedį (Sambucus nigra) kol kas dar anksti kalbėti – jis pradeda žydėti tik birželio viduryje ar pabaigoje, priklausomai nuo oro sąlygų. Tuomet verta rinkti jo žiedus, o rudenį – uogas, kurios labai naudingos stiprinant imunitetą, saugant nuo peršalimo ar gripo. Jei turite praėjusių metų atsargų, jos dar gali būti naudingos, tačiau šiuo metu naujo derliaus dar teks palaukti.
Apie spygliuočius taip pat dabar kalbėti mažiau aktualu, nes jų spygliai vertingiausi renkami žiemą – gruodžio, sausio, vasario mėnesiais, kai yra šalnos. Dabar spygliai jau praradę dalį veikliųjų medžiagų, o pumpurai jau išsiskleidę. Vis dėlto dar galima naudoti jaunas pušų ar eglių ūglių šakeles arbatoms.
Siauralapis gaurometis – vienas mano mėgstamiausių augalų, kuris padeda mažinant rūgštingumą, stiprina nervų sistemą ir imunitetą. Šiuo metu jau pasiekęs apie 10-15 cm aukštį, jis gali būti vartojamas kaip šparagai maistui. Pats esu jį pasisodinęs, tad dar laukiu, kol užaugs didesnis – net iki dviejų metrų aukščio!“
Dabar ypač verta suskubti rinkti dilgėles, garšvas ir kiaulpienes. Kiaulpienių žiedų reikia skinti, kol jie dar nesunokę ir nesusukę pūkų. Per daug vaistažolių dažniausiai žmonės nevartoja – priešingai, dažniausiai jų vartojama per mažai.
Apytikslės dozės būtų tokios:
- Vienas puodelis – profilaktikai, atsigaivinimui;
- Du-trys puodeliai – sveikatinimui;
- Keturi-šeši puodeliai – kai siekiama gydomojo poveikio.
Džiovintos žaliavos dozės:
- 5 g – atsigėrimui;
- 10-15 g – maistui;
- 20-25 g – gydymui.
Šviežio augalo reikėtų maždaug tris kartus daugiau nei džiovinto, nes šviežias augalas turi 70-80 proc. drėgmės:
„Vaikams kiaulpienių žiedukų vartoti atsargiai, tik vieną-du per dieną, kotukų vartoti nerekomenduojama, nes gali apsinuodyti. Beje, iš kiaulpienių kotukų galima pasigaminti smagių dūdelių – kaip mes vaikystėje darydavome!
Apibendrinant, vaistažolių pasaulis – labai platus. Obelų, kriaušių žiedai, juodųjų serbentų lapai, baltažiedė ir raudonžiedės notrelės – tai tik maža dalis visų mūsų gamtos turtų.
Jei norite pažinti vaistažoles geriau, kviečiu prisijungti prie mano vedamų vaistažolių kursų, kurie vyksta ištisus metus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
