Meilė ne iš pirmo žvilgsnio
„Volvo 300“ modelių serija nebuvo tas modelis, kuris nuo pat pirmos pasirodymo dienos sulaukė milžiniško susidomėjimo. „Volvo“ mažylio populiarumas augo pamažu, ne pačiais didžiausiais tempais, tačiau užtikrintai. Pavyzdžiui, 100 000 pagamintų modelių barjerą „Volvo 300“ automobilių šeima perlipo tik 1983 metų žiemą. Pasiekti šį rezultatą „Volvo“ automobiliui prireikė net septynių metų!
Automobilio populiarumui koją pakišo trys priežastys : problematiška „DAF“ inžinierių sukurta automatinė pavarų dėže, didesnė negu konkurentų kaina ir prastesnė surinkimo kokybė negu grynakraujų „Volvo“ modelių. Automobilio reputacijai labiausiai pakenkė 1976 metais pagaminti modeliai, kurie turėjo rimtų patikimumo problemų, tačiau metams bėgant, „Volvo“ inžinieriai atliko daugybę pakeitimų, kurie sugrąžino pasitikėjimą šiuo modeliu.
Metams bėgant šis automobilis pradėjo iš „Volvo“ atstovybių išriedėti dažniau negu kiti šios markės modeliai. Europiečiai šį modelį pamilo dėl lengvos eksploatacijos ir priežiūros, o 1,4 ir 2 litrų motorai buvo ištvermingi ir gyvybingi. Vis dėlto, pati mieliausia ir geriausia „Volvo 300“ modelių šeimos ypatybė - galinių varančiųjų ratų pavara. Anuomet tai buvo pigiausias automobilis su galinių varančiųjų ratų pavara. Net jeigu dabar pasižvalgytume po naudotų automobilių skelbimų portalus, pamatytume, jog įvairios „Volvo 340“ ar „Volvo 360“ versijos kainuoja kelis kartus mažiau negu panašaus dydžio analogai.
Modelių mišrainė
„Volvo“ visus savo modelius skirstydavo į tam tikras šeimas : „Volvo 90“ serija, „Volvo 70“ serija ir pan. Tačiau pažvelgus į modelių numeraciją - pamatytume, jog „Volvo 300“ seriją sudarydavo tik kelios modifikacijos.
Pirmoji modelių evoliucija buvo vadinama „Volvo 343“ ir „Volvo 345“ vardais. „Phase 2“ modelių atstovai : „340“ ir „360“, kurie vėliau buvo išskaidyti į : „340“, „340 DL“, „340 GL“, „340 GLE“, „340 DLS“, „340 GLS“, „360“, „360 GL“, „360 DLS“, „360 GLS“, „360 GLE“ ir „360 GLT“.
Modelių gamoje taip pat buvo „343 R-Sport“, kuri turėjo tapti sportiškiausia ir dinamiškiausia „Volvo 300“ šeimynos atstove. Liūdniausia yra tai, jog šių modelių buvo pagaminta tik 100 vienetų, o vėliau jo vietą užėmė „DLS“ ir „GLS“ modifikacijos, kurios perėmė keletą elementų iš „R-Sport“. Pavyzdžiui : prietaisų skydelį, lengvo lydinio ratlankių dizainą.
Rekordas
„Volvo 300“ modeliai anuomet automobilių sporto arenai buvo alergiški. Nepaisant daugybės gerųjų savybių, sportinius bolidus ruošiančios komandos į „Volvo“ pagranduką žiūrėjo skeptiškai. Kitokį požiūrį turėjo „Volvo“ lenktynininkas Carl-Magnus Skogh, kuris 1978 metais nusprendė atlikti labai įdomų eksperimentą.
Jis panoro su „Volvo 343“ patekti į Pasaulio rekordų knygą. Kokiu būdu? Lenktynininkas nusprendė, jog „Volvo 343“ gali tapti greičiausiu lengvuoju automobiliu su dyzeliniu varikliu. Kaip pasakė, taip ir padarė.
Iš „Volvo 343“ buvo išluptas 1,4 litro „Renault“ motoras, o jo vietoje atsirado 2 litrų „Volkswagen“ agregatas.
Pirmieji bandymai pagerinti rekordą buvo nesėkmingi. Dėl itin gausaus kritulių kiekio ir stipraus šoninio vėjo, automobilis sugebėjo pasiekti tik 211 km/val. greitį. Vėliau, po keletos mėnesių, lenktynininkui pavyko pasiekti žymiai didesnį - 235 km/val. greitį.
„Volvo“ nuo 1976 iki 1991 metų pagamino daugiau kaip 1,1 mln. kompaktiškų automobilių.
GALERIJA
