Vokietija reikalauja, kad ES pateiktų išimtį netaikyti šio reikalavimo transporto priemonėms, naudojančioms klimatui neutralų sintetinį kurą. Tuo tarpu Italija apskritai nepritariam vidaus degimo variklių draudimui. Prie šių šalių prisijungė Lenkija ir Vengrija.
ES direktyva dėl vidaus degimo variklių draudimo yra kaip reikiant pažengusi į priekį, todėl mažai tikėtina, jog šiame etape įstatymų leidėjų ir valstybių narių sudaryto susitarimo panaikinimas būtų realus. Vis dėlto, preliminarus ES pareigūnų svarstymas šiuo klausimu, turėjęs įvykti trečiadienį, buvo atidėtas iki penktadienio.
Nors Italija labai dažnai kritikavo susitarimą dėl vidaus degimo variklių draudimo, tačiau Vokietija turi žymiai didesnę įtaką negu Italija, todėl jos balsas yra gerokai svarbesnis. Juolab, Europos Komisija nori, jog vidaus degimo variklių draudimo klausimas būtų uždarytas iki kitais metais vyksiančių ES rinkimų.
Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas pareiškė, kad Europos Komisija nesugebėjo suteikti garantijų, jog e.degalus naudojantiems automobiliams bus padarytos išimtys, todėl vyriausybė Berlyne negali pritarti vidaus degimo variklių draudimui ir galutiniame balsavime kovo 7 dieną, taps kliūtimi norint galutinai užtvirtinti šį įstatymo projektą.
„Mums reikia e. degalų, nes nėra kitos alternatyvos", – sakė V. Vissing interviu visuomeniniam transliuotojui ARD.
„Nesuprantu šios kovos su automobiliu ir kodėl žmonės nori uždrausti kai kurias technologijas“, – pridūrė jis.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausiasis atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas palaikė Wissingo reikalavimą.
„Europos Komisija šiuo klausimu turėtų veikti greitai", – žurnalistams sakė S. Hebestreitas, išsklaidydamas bet kokį įspūdį, kad transporto ministras veikia be Berlyno valdančiosios koalicijos paramos.
Vokietijos vyriausybės pastangos padaryti išimtį yra suprantamos, mat Vokietijos automobilių pramonė sudaro apie 5 proc. šalies ekonomikos ir joje dirba daugiau kaip 800 000 žmonių. Šiam sektoriui priklauso daugybė specializuotų dalių gamintojų, kurie susiformavo per daugiau nei šimtmetį.
Italijos dešiniojo sparno vyriausybė, kuriai vadovauja Giorgia Meloni, taip pat kritiškai vertina planus uždrausti naujus vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Premjero pavaduotojas ir transporto ministras Matteo Salvini sakė, kad toks planas „neturi jokios prasmės“ ir kelia pavojų tūkstančiams darbo vietų.
Europos automobilių pramonės lobistų grupė ACEA teigė, kad „atidžiai“ stebi diskusijas dėl draudimo ir yra įsitikinusi, kad teisėkūros procesas vyks sava eiga.
Dėl augančios infliacijos ir pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidėjusių baterijų kainų kyla pavojus, kad įperkamumas gali tapti „didesne kliūtimi“ pereinant prie nulinės emisijos transporto priemonių.
„Politikos formuotojai taip pat turi atkreipti dėmesį į esamo transporto priemonių parko išmetamų teršalų kiekį“, – sakė ACEA.
„Galiausiai svarbiausia yra sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o ne atsikratyti technologijos. Kaip rodo dabartinė energetikos krizė, diversifikacija yra būtina siekiant padidinti Europos atsparumą.“
