Pastaruosius keletą metų namelių ant ratų paklausa išgyvena renesansą. Europoje prasidėjusi pandemija paskatino keliautojus ieškoti alternatyvių keliavimo būdų, todėl natūralu, jog kemperių paklausa netrukus šoktelėjo į aukštumas. Gamyklos nespėjo gaminti, o nuomos įmonės neturėjo ką pasiūlyti. Tuomet kemperių paklausa padidėjo ir Lietuvoje: vieni masiškai pirko sodybas, kiti – sodybas ant ratų. Treti tiesiog testavo namus ant ratų, norėdami sužinoti, ar jiems tinka šis kelionių ir gyvenimo būdas.
Didžiulę patirtį šioje srityje sukaupusi ir kemperių pristatymą surengusios bendrovės „Kertušas“ vadovas Kęstutis Dapkevičius šių transporto priemonių nuomos verslą pradėjo taip pat ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis – 2008 metais, pasaulinės ekonominės krizės išvakarėse. Nepaisant to, pradėję nuo dviejų naujų kemperių, šiandien jie sezono metu nuomininkams gali pasiūlyti per 30–40 mašinų.
„Bendradarbiavimo sutartis esame sudarę su pačiomis patikimiausiomis kemperių gamintojų, kemperių įrangos ir dalių kompanijomis, – pasakoja Kęstutis Dapkevičius.
„Savo servise atliekame visus vidaus ir išorės įrangos remonto, montavimo darbus, garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Sandėlyje turime didelį asortimentą atsarginių detalių. Taip pat mūsų parduotuvėje galima įsigyti indų, stalų, kėdžių ir įvairių priedų, patogiai kelionei su kemperiu.“
Pasikeitė ir automobilių parkas, ir keliautojų įpročiai
„Pačioje pradžioje žmonės norėjo kuo didesnių kemperių, stengėsi važiuoti 2–3 šeimos. Dabartinius septynviečius tuomet registruodavome kaip aštuonviečius, nes tokia buvo paklausa. Tuomet keliautojai labai mėgdavo apvažiuoti visą Europą. Išsinuomoja dešimčiai dienų ir nuvažiuoja 10 000 kilometrų, aplanko didelę dalį Europos. Nesvarbu, kad vienoje šalyje pabūna tik vieną dieną ir ją mato tik pro kemperio langą, tačiau pažymėdavo varnelę, kad toje šalyje jau buvo“, – pasakoja Kęstutis Dapkevičius
Vėliau atsirado madingos kryptys. Vienu metu visi masiškai važiuodavo į Italiją, Kroatiją, Prancūziją, po to – į Skandinaviją. Dabar gal nėra tokios vienos topinės krypties, žmonės važiuoja į daugybę šalių, važiuoja 10–15 dienų, stengiasi ilgiau pabūti vienoje šalyje, ją išsamiau patyrinėti. Pačioje pradžioje mūsų kemperiai per metus nuvažiuodavo po 100 000 kilometrų, o dabar – apie 40 000. Galima sakyti, žmonės išmoko keliauti. Ir į vieną kemperį jau nelipa trys šeimos. Dauguma stengiasi keliauti tik su savo šeima, kaip įprasta visoje Europoje.
Šiuo metu vidutinė nuomos trukmė – apie 10 parų. Ilgiausios kelionės – 30–40 dienų. Dabar apie 50 procentų klientų jau turi šiokią tokią patirtį, jie jau yra keliavę kemperiu. Pandemijos metu buvo daug naujų klientų, kurie buvo girdėję, žinojo apie kemperius, tačiau niekada to nebuvo darę. Tuo metu visi važiavo tik į Baltijos šalis, nes niekur kitur nebuvo galimybės. Jų kelionės būdavo trumpos – 3–5 dienų.“
Pasak K. Dapkevičiaus, norint ir pakeliauti, ir pailsėti, reikia trijų savaičių. Nes visos geidžiamos šalys yra gana toli, reikia kelių dienų nuvažiuoti į priekį, kelių – sugrįžti.
Keitėsi kelionių kryptys, keitėsi kemperių mados ir reikalavimai mašinų įrangai. Visi nuomojami kemperiai jau seniai turi automobilio kondicionierių. Tačiau pastaraisiais metais atsirado poreikis ir gyvenamosios zonos kondicionieriams, kuriems reikalingas 220 V išorinis maitinimas.
„Dabar pas mus jau beveik visi kemperiai turi papildomus salono kondicionierius, – sako Kęstutis Dapkevičius. – Žmonės dažniausiai nuomojasi liepą–rugpjūtį, važiuoja į Pietų šalis ir žino, kad ten bus karšta, bus sunku išsimiegoti. Todėl mieliau renkasi kemperius su oro kondicionieriumi. Dar vienas pageidaujamas priedas – dviračių laikikliai. Taip pat labai populiarėja kemperiai su automatine pavarų dėže.“
