Modernūs automobiliai perduoda vis daugiau duomenų apie savininkų naudojimosi įpročius ir kitus duomenis. Europos Sąjungos paskelbtais duomenimis, jau 2018 m. daugiau nei 85 proc. naujų automobilių buvo prijungti prie interneto.
Kiekvienas prie interneto prijungtas automobilis siunčia pasirinktus duomenis automobilius gaminančios bendrovėms, tačiau niekas tiksliai nežino ką pastarosios daro ir, dar svarbiau, ką planuoja su jais daryti. Tuo tarpu prie interneto prijungtų automobilių skaičius netolimoje ateityje tik augs, kaip ir jų siunčiamų duomenų kiekis.
Analitikų skaičiavimais, iki 2025 m. vien Europoje, JAV ir Kinijoje prie interneto prijungtų automobilių skaičius pasieks pusę milijardo, o, pavyzdžiui, „General Motors“ tikisi, kad iki 2030 m. pajamos iš programinės įrangos ir interneto paslaugų kasmet augs beveik 50 proc.
Visus automobilių duomenis renka jų gamintojai, kurie taip pat juos pavydžiai saugo, matydami didžiulį komercinį potencialą, tačiau tuo pačiu nenori jais su niekuo dalytis. Vis dėlto, augantis duomenų kiekis pradeda dominti draudimo bendroves ar automobilių remontu bei prekyba užsiimančias įmones. Pastarosios, noru gauti prieigą prie šių duomenų grindžia ganėtinai logišku argumentu. Jie mano, jog šie duomenys padėtų atskleisti tikrąją automobilio istoriją, esamiems automobilių savininkams sumažinti draudimo įmokas ir pan. Be to, šių įmonių atstovai tikina, jog patys vairuotojai turėtų spręsti ką automobilių gamintojai turėtų daryti su išsaugotais duomenimis.
Galiausiai, šių įmonių atstovai nerimauja, kad jei automobilių bendrovės turės monopolinę prieigą prie duomenų, jos taip pat galės tiksliai matyti, kokiomis mokamomis trečiųjų šalių paslaugomis naudojasi jų savininkai, o tai gali lemti nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, pigiau siūlyti panašias paslaugas, skirtas konkretiems vartotojams.
„Šią sritį reikia reguliuoti, ji negali būti palikta tik automobilių gamintojų rankose“, – savo nuomonę išsakė Nicolasą Jeanmartą iš „Insurance Europe“, kuri priklauso Europos nacionalinių draudimo asociacijai.
„Kiekvienas vairuotojas turėtų turėti galimybę nuspręsti, kaip jis nori tvarkyti savo duomenis ir ar nori jais dalytis su išoriniu subjektu, pavyzdžiui, draudiku“, – pridūrė N.Jeanmartas.
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) šią iniciatyvą vertina rezervuotai. Ji neneigia, kad automobilių gamintojai Europoje yra įsipareigoję suteikti trečiosioms šalims prieigą prie automobilių automatiškai generuojamų duomenų, tačiau įspėja, kad dėl nekontroliuojamos prieigos padidėtų kibernetinių grėsmių automobiliams pavojus, būtų pažeisti neskelbtini asmens duomenys ir apskritai kiltų pavojus automobilių savininkų privatumui.
Europos Sąjunga jau pareiškė savo poziciją dėl šio ginčo, iš esmės palaikydama bendroves, reikalaujančias panaikinti automobilių gamintojų faktinę monopoliją „internetinių“ automobilių generuojamiems duomenims ir pradėti oficialias viešas diskusijas dėl galimų taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga prieiga prie vairuotojų duomenų.
Verta pažymėti, jog šiuo metu jau yra parengtas teisės akto pasiūlymas dėl duomenų tvarkymo, tačiau jame nepakankamai išsamiai aptariamas automatiniu būdu gaunamų automobilių duomenų išgavimas ir tolesnis tvarkymas. Todėl Europos reikalų komitetas prašo pateikti paaiškinimą papildymo forma, kuriuo būtų suvienodintas automatinis duomenų siuntimo automobiliais procesas ir kartu užtikrinta sąžininga prieiga prie jų, o tai leistų užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Europos automobilių gamintojų asociacija iš esmės sutinka, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog surinkti duomenys būtų pakankamai saugūs juos toliau tvarkant, kartu pabrėždama, kad naujosios taisyklės negali kelti pavojaus automobilių sektoriaus konkurencingumui.
Modernūs automobiliai perduoda vis daugiau duomenų apie savininkų naudojimosi įpročius ir kitus duomenis. Europos Sąjungos paskelbtais duomenimis, jau 2018 m. daugiau nei 85 proc. naujų automobilių buvo prijungti prie interneto.
Kiekvienas prie interneto prijungtas automobilis siunčia pasirinktus duomenis automobilius gaminančios bendrovėms, tačiau niekas tiksliai nežino ką pastarosios daro ir, dar svarbiau, ką planuoja su jais daryti. Tuo tarpu prie interneto prijungtų automobilių skaičius netolimoje ateityje tik augs, kaip ir jų siunčiamų duomenų kiekis.
Analitikų skaičiavimais, iki 2025 m. vien Europoje, JAV ir Kinijoje prie interneto prijungtų automobilių skaičius pasieks pusę milijardo, o, pavyzdžiui, „General Motors“ tikisi, kad iki 2030 m. pajamos iš programinės įrangos ir interneto paslaugų kasmet augs beveik 50 proc.
Visus automobilių duomenis renka jų gamintojai, kurie taip pat juos pavydžiai saugo, matydami didžiulį komercinį potencialą, tačiau tuo pačiu nenori jais su niekuo dalytis. Vis dėlto, augantis duomenų kiekis pradeda dominti draudimo bendroves ar automobilių remontu bei prekyba užsiimančias įmones. Pastarosios, noru gauti prieigą prie šių duomenų grindžia ganėtinai logišku argumentu. Jie mano, jog šie duomenys padėtų atskleisti tikrąją automobilio istoriją, esamiems automobilių savininkams sumažinti draudimo įmokas ir pan. Be to, šių įmonių atstovai tikina, jog patys vairuotojai turėtų spręsti ką automobilių gamintojai turėtų daryti su išsaugotais duomenimis.
Galiausiai, šių įmonių atstovai nerimauja, kad jei automobilių bendrovės turės monopolinę prieigą prie duomenų, jos taip pat galės tiksliai matyti, kokiomis mokamomis trečiųjų šalių paslaugomis naudojasi jų savininkai, o tai gali lemti nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, pigiau siūlyti panašias paslaugas, skirtas konkretiems vartotojams.
„Šią sritį reikia reguliuoti, ji negali būti palikta tik automobilių gamintojų rankose“, – savo nuomonę išsakė Nicolasą Jeanmartą iš „Insurance Europe“, kuri priklauso Europos nacionalinių draudimo asociacijai.
„Kiekvienas vairuotojas turėtų turėti galimybę nuspręsti, kaip jis nori tvarkyti savo duomenis ir ar nori jais dalytis su išoriniu subjektu, pavyzdžiui, draudiku“, – pridūrė N.Jeanmartas.
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) šią iniciatyvą vertina rezervuotai. Ji neneigia, kad automobilių gamintojai Europoje yra įsipareigoję suteikti trečiosioms šalims prieigą prie automobilių automatiškai generuojamų duomenų, tačiau įspėja, kad dėl nekontroliuojamos prieigos padidėtų kibernetinių grėsmių automobiliams pavojus, būtų pažeisti neskelbtini asmens duomenys ir apskritai kiltų pavojus automobilių savininkų privatumui.
Europos Sąjunga jau pareiškė savo poziciją dėl šio ginčo, iš esmės palaikydama bendroves, reikalaujančias panaikinti automobilių gamintojų faktinę monopoliją „internetinių“ automobilių generuojamiems duomenims ir pradėti oficialias viešas diskusijas dėl galimų taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga prieiga prie vairuotojų duomenų.
Verta pažymėti, jog šiuo metu jau yra parengtas teisės akto pasiūlymas dėl duomenų tvarkymo, tačiau jame nepakankamai išsamiai aptariamas automatiniu būdu gaunamų automobilių duomenų išgavimas ir tolesnis tvarkymas. Todėl Europos reikalų komitetas prašo pateikti paaiškinimą papildymo forma, kuriuo būtų suvienodintas automatinis duomenų siuntimo automobiliais procesas ir kartu užtikrinta sąžininga prieiga prie jų, o tai leistų užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Europos automobilių gamintojų asociacija iš esmės sutinka, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog surinkti duomenys būtų pakankamai saugūs juos toliau tvarkant, kartu pabrėždama, kad naujosios taisyklės negali kelti pavojaus automobilių sektoriaus konkurencingumui.
