REKLAMA
REKLAMA
„FluxJet“ koncepcija yra labai artima Maglevo arba magnetinės levitacijos traukinį. Dėl technologinių naujovių bekontakčio energijos perdavimo srityje ir naujos pavaros, pagrįstos bendrovės „Veillance“ technologija, kapsulė uždaru vamzdžiu gali judėti iki 1200 km/val. greičiu.
Pasak bendrovės, jų koncepcijoje naudojama „Veillance“ technologija yra susijusi su vizualine padėties nustatymo sistema, kuri skenuoja priešais esantį vamzdį ir pagal gautus duomenis optimizuoja jame esančio modulio padėtį. Kiekvienoje 25 metrų ilgio kapsulėje tilps iki 54 keleivių. Šią kapsulę taip pat galima išnaudoti krovinių gabenimui.
Kanados bendrovė „TransPod“ taip pat pranešė, kad savo projektui iš JAV investuotojų gavo 550 mln. dolerių. Tuo tarpu numatoma projekto kaina – apie 18 mlrd. dolerių.
Baigus tiesti trasą tarp Kalgario ir Edmontono, kelionė automobiliu nuo jau minėtų trijų valandų sutrumpės iki maždaug 45 minučių, o bilietas turėtų kainuoti apie 75 dolerius, t. y. maždaug perpus pigiau. Jos eksploatavimas turėtų padėti sumažinti CO2 išmetimą šiame maršrute 636 000 tonų per metus.
„TransPod“ nėra vienintelė įmonė pasaulyje, kuri siekia realizuoti vakuuminio traukinio idėją. Prieš tai pasauliui buvo pristatytos „Hyperloop“, „Hyperloop TT“, „Hyperloop One“, „ET3“ ir „HyperPort“ idėjos, tačiau nei viena iš jų nebuvo užbaigta.
Šių projektų autoriai įprastai susiduria su tomis pačiomis problemomis. Visų pirma, sukurti sistemą, sudarytą iš šimtų kilometrų vakuuminių vamzdelių, kaip ir eksploatuoti oro ištraukimo sistemą, yra labai sudėtinga finansiškai ir technologiškai. Net menkiausias įtrūkimas, seisminis aktyvumas ar teroristinis aktas sukeltų jų sunaikinimą.
Didelis techninis iššūkis taip pat yra išlaikyti idealiai tiesią kapsulių kryptį, nes net milimetro nuokrypis važiuojant didesniu nei 1000 km/val. greičiu gali sukelti katastrofą.
REKLAMA
REKLAMA
