Per pastaruosius dvidešimt metų, į automobilius diegiamų technologijų kiekis išaugo keletą kartų. Nors didžioji dauguma įrangos bazinės komplektacijos dalimi tapo dėl saugumo sumetimų, kai kurie įrenginiai ir priemonės retkarčiais atrodo perteklinės.
Dėl visų europiečių vairuotojų ateities diskutuojantys Europarlamentarai, regis, planuoja imtis papildomų pokyčių, jog galėtų užtikrinti sumažinti avaringumą keliuose. Jie primygtinai teigia, kad kuo galingesnė saugos įranga bus įmontuota automobiliuose, galinti perimti automobilio valdymą už vairuotoją kritinėse situacijose, tuo saugesni bus keliai ir tuo mažiau bus žuvusiųjų ir sužeistųjų. Jie netgi tiksliai tai įvertino kiekybiškai.
Pažangūs įrenginiai turėtų taip veiksmingai apsaugoti automobilių ekipažus, pėsčiuosius ir dviratininkus ES, kad iki 2038 m. ji išgelbės daugiau kaip 25 000 gyvybių ir padės išvengti mažiausiai 140 000 sunkių sužalojimų.
Užuot ugdę būsimų ir esamų vairuotojų atsakomybę, jie nori elgtis priešingai – atsakomybę palikti automobiliui. Pavyzdžiui, nuo liepos 1-osios įsigaliojo reikalavimas, privalantis automobilių gamintojus į visus naujus modelius diegti greičio ribotuvą. Nors dabar jį bus galima išjungti, tačiau ši sistema automatiškai įsijungs, kai kiekvieną kartą variklį užvesite iš naujo.
Pirmajame etape sistema įspės vairuotoją, jei jis viršija leistiną greitį, garsiniu įspėjimu, vairo ar sėdynės vibracija. Kitame etape pasyvusis įspėjimas sugriežtinamas iki vairavimo intervencijos lygio. Pirmiausia sulėtinant transporto priemonę, t. y. sumažinant variklio galią, kurią galima įveikti stipriau spaudžiant akceleratoriaus pedalą. Vėliau sąlygos vėl bus sugriežtintos. Jei vairuotojas ilgiau nei kelias sekundes važiuos draudžiamu greičiu, sistema pradės skleisti įspėjamuosius garsinius signalus, panašius į priminimus apie saugos diržų segėjimą. Jie sustos tik tada, kai sulėtinsite greitį.
Privalomas greičio ribotuvas yra labiausiai linksniuojama naujovė, tačiau ji – tikrai nėra vienintelė. Nuo šių metų liepos visose (naujai homologuotose) transporto priemonėse taip pat turi būti įrengti atbulinės eigos jutikliai arba kameros, sistema, įspėjanti vairuotoją apie mieguistumą ir dėmesio praradimą, įvykių duomenų įrašymo įtaisai.
Lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose privalomos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, eismo juostos išlaikymo ir automatinio stabdymo sistemos. Autobusams ir sunkvežimiams privalomos geresnės aklosios zonos aptikimo technologijos, įspėjimai, padedantys išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais ar dviratininkais, ir padangų slėgio stebėjimo sistemos.
Per pastaruosius dvidešimt metų, į automobilius diegiamų technologijų kiekis išaugo keletą kartų. Nors didžioji dauguma įrangos bazinės komplektacijos dalimi tapo dėl saugumo sumetimų, kai kurie įrenginiai ir priemonės retkarčiais atrodo perteklinės.
Dėl visų europiečių vairuotojų ateities diskutuojantys Europarlamentarai, regis, planuoja imtis papildomų pokyčių, jog galėtų užtikrinti sumažinti avaringumą keliuose. Jie primygtinai teigia, kad kuo galingesnė saugos įranga bus įmontuota automobiliuose, galinti perimti automobilio valdymą už vairuotoją kritinėse situacijose, tuo saugesni bus keliai ir tuo mažiau bus žuvusiųjų ir sužeistųjų. Jie netgi tiksliai tai įvertino kiekybiškai.
Pažangūs įrenginiai turėtų taip veiksmingai apsaugoti automobilių ekipažus, pėsčiuosius ir dviratininkus ES, kad iki 2038 m. ji išgelbės daugiau kaip 25 000 gyvybių ir padės išvengti mažiausiai 140 000 sunkių sužalojimų.
Užuot ugdę būsimų ir esamų vairuotojų atsakomybę, jie nori elgtis priešingai – atsakomybę palikti automobiliui. Pavyzdžiui, nuo liepos 1-osios įsigaliojo reikalavimas, privalantis automobilių gamintojus į visus naujus modelius diegti greičio ribotuvą. Nors dabar jį bus galima išjungti, tačiau ši sistema automatiškai įsijungs, kai kiekvieną kartą variklį užvesite iš naujo.
Pirmajame etape sistema įspės vairuotoją, jei jis viršija leistiną greitį, garsiniu įspėjimu, vairo ar sėdynės vibracija. Kitame etape pasyvusis įspėjimas sugriežtinamas iki vairavimo intervencijos lygio. Pirmiausia sulėtinant transporto priemonę, t. y. sumažinant variklio galią, kurią galima įveikti stipriau spaudžiant akceleratoriaus pedalą. Vėliau sąlygos vėl bus sugriežtintos. Jei vairuotojas ilgiau nei kelias sekundes važiuos draudžiamu greičiu, sistema pradės skleisti įspėjamuosius garsinius signalus, panašius į priminimus apie saugos diržų segėjimą. Jie sustos tik tada, kai sulėtinsite greitį.
Privalomas greičio ribotuvas yra labiausiai linksniuojama naujovė, tačiau ji – tikrai nėra vienintelė. Nuo šių metų liepos visose (naujai homologuotose) transporto priemonėse taip pat turi būti įrengti atbulinės eigos jutikliai arba kameros, sistema, įspėjanti vairuotoją apie mieguistumą ir dėmesio praradimą, įvykių duomenų įrašymo įtaisai.
Lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose privalomos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, eismo juostos išlaikymo ir automatinio stabdymo sistemos. Autobusams ir sunkvežimiams privalomos geresnės aklosios zonos aptikimo technologijos, įspėjimai, padedantys išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais ar dviratininkais, ir padangų slėgio stebėjimo sistemos.
