Redakcija rekomenduoja

Už 5,5 tūkst. eurų įsigytu automobiliu „Audi A8“ Vilniaus rajono gyventojas Jurijus M. spėjo pasidžiaugti itin trumpai. Mat pravažiavus vos 60 km transporto priemonė sugedo. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas teigė, kad automobilis yra be trūkumų, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad pirkėjas buvo apgautas. Vis dėlto, didžiausias netikėtumas nukentėjusio pirkėjo laukė teisme. Mat Vilniaus regiono apylinkės teismas jo skundą atmetė.

„Eilės yra neišvengiamos tam, kad kiekvienam iš mūsų nereikėtų mokėti bent po 500 eurų draudimo“, – įsitikinusi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, vienintelė galimybė, kad pas gydytojus nebūtų eilių, jei sveikatos priežiūra būtų prioritetizuota nacionaliniu mastu ir visi sutiktų už ją mokėti daugiau. „Kas negali finansiškai, „paaukotų“ savo vaiką tapti slaugytoju ir panašiai. Arba tada reikia gimdyti po 4–5 vaikus. Gal imigrantai čia mums padės“, – svarstė ji.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Jungtinėse Valstijose skelbiama, kad šalis nuo 2026-ųjų nebetęs specialios saugumo paramos programos Baltijos šalims ir kitoms Rytų Europos valstybėms. Geopolitikos ir Saugumo Studijų Centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala teigia, kad Lietuva dėl to gali sulaukti nemalonių pasekmių. L. Kojala pabrėžė, jog, pirmiausia, svarbu yra suprasti, kad šis sprendimas dar nėra galutinai priimtas.

Šuoliai į atvirus vandens telkinius – itin pavojinga pramoga: anot specialistų, jie neretai baigiasi kaklo slankstelių pažeidimais, neįgalumu ar net mirtimi. Tą skaudžiai patyrė ir Mindaugas Kieras, kurio gyvenimą akimirksniu pakeitė šuolis į vandenį, primenantis, kad nelaimių galima išvengti tik atsakingai vertinant rizikas, mokantis saugios technikos ir laikantis prevencinių patarimų.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus. Plačiau apie tai, kaip vyks pratybos, kokios galimos grėsmės ir kokie numatomi pokyčiai Lietuvos teritorijoje, skaitykite naujienų portale tv3.lt. Ar per „Zapad“ pratybas priešas gali užpulti Lietuvą? Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje.

Judriausiame Vilnių ir Uteną jungiančiame kelyje, Molėtų plente, kuriame jau kurį laiką vyksta rekonstrukcijos darbai, įvyko neįprastas incidentas – statybinė technika paniro giliai po žeme ir vis dar ten yra, kol vyksta tyrimas ir aiškinamasi, koks bus jos likimas. Praėjusią savaitę skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pranešė apie minėtą įvykį.

Nors ilgaamžiškumo tema ir pastangos „atsukti“ savo biologinį laikrodį šiandien – ant bangos, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas dėl aklo įvairių metodų vaikymosi yra kiek skeptiškas. Jis visų pirma ragino ne ieškoti stebuklingo gralio, o pasirūpinti kasdienos įpročiais – sąmoningai rinktis ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos, higienos priemones.

Bandymas laiku patekti pas gydytojus Lietuvoje kai kuriems tampa jau nebe anekdotu, o tikru košmaru. Daugelio nebestebina ne tik kelių mėnesių, bet ir metų ilgumo eilės. Svarstant, kaip būtų galima jas sumažinti, prabylama ir apie itin nepopuliarius sprendimus – siuntimų apmokestinimą arba baudų už neatvykimą pas gydytojus taikymą.  Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc.

Tūkstančiai porų kasmet pasirenka pasukti skirtingais keliais – nuo jaunų šeimų, kurios pavargo nuo nuolatinio buvimo drauge, iki pensinio amžiaus žmonių, nusprendusių nebekentėti „iš įpročio“. Be to, daugelis jaunų žmonių renkasi nesituokti ir tiesiog kartu gyventi. Ekspertas atvirai – apie tai, kas vyksta šių dienų Lietuvos šeimose. Įspėjame, kad tekste yra istorijų pavyzdžių, kaip žmonės manipuliuoja kitais, grasina ir savo grasinimus įvykdo, tai gali paveikti jautrius skaitytojus.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Lietuvoje tradiciškai mokytojams dovanojamos gėlės – tai dar iš sovietmečio atėjusi praktika. Vis dėlto šiandien vis dažniau keliama diskusija, ar ši tradicija tebėra prasminga. Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – jau beveik keturis dešimtmečius žymi naujų mokslo metų pradžią visose Lietuvos mokymo įstaigose. Nuo 1984-ųjų ši diena tapo neatsiejama tradicija, o 1997 m. ji įtraukta ir į oficialų atmintinų dienų sąrašą.

Nors eilės sveikatos sektoriuje tapo neatsiejama kasdienybe, kai kuriuos žmones nustebina pasitaikantis paradoksas. Jei pas vienus gydytojus specialistus laukiame mėnesių mėnesiais, pas kitus pavyksta patekti net tą pačią dieną ar per savaitę. Kodėl taip nutinka? Ne viena poliklinika savo socialiniuose tinkluose kas savaitę pasidalina sąrašu gydytojų specialistų, pas kuriuos turint siuntimą būtų galima patekti vos per kelias dienas. Viena tokių įstaigų – Vilniaus Centro poliklinika.

Jau prieš pat rugsėjį suskubę atlikti privalomą vaiko sveikatos patikrinimą kai kurie tėvai gali likti nieko nepešę. Dalyje poliklinikų dabar fiksuojamas pats pikas – ypač apgulti įvairių sričių vaikų ligų gydytojai, tad eilės išauga. Tiesa, kitos įstaigos džiaugiasi, kad dėl aktyvios vadybos didelių grūsčių pavyksta išvengti. Nors visada turi laiko dar pavasarį ar vasaros pradžioje, daugelis tėvų profilaktiškai pasirūpinti vaiko sveikata suskumba jau prieš pat naujus mokslo metus.

Kasdien mūsų organizme nuolat gaminasi dešimtys skirtingų hormonų, kurie užtikrina sklandų jo funkcionavimą. Įprastai apie tai nė nesusimąstome, tačiau vos sutrinka hormonų pusiausvyra, kūnas greitai duoda apie tai žinoti.

Aiškindamiesi, kokie genai ir požymiai būdingi lietuvių populiacijai, mokslininkai nustatė įdomų faktą – lietuviai genetiškai gana gerai virškina riebalus.

Baigiantis vasarai, per ilgąjį savaitgalį yra laiko pagalvoti ir su kitais pakalbėti apie ateitį. Jaunesni apie pensiją mąstyti nelinkę, tačiau daugelis jos sulauks. O, jeigu dabartinė tvarka nepasikeis, daug kam teks gyventi su daug mažesnėmis pajamomis, nei dabar gaunama alga. Tik iš dalies teisingas yra įsitikinimas, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus legaliai dirba ir kiek uždirba.

Užsienyje dingusio Edvino Juodžio (gim. 1999) artimieji praneša negalintys sulaukti teisėsaugos pagalbos, ieškant dingusio vyro. Pasak artimųjų, vyras yra dingęs nuo šių metų gegužės mėnesio, tačiau jo paieška buvo pradėta tik šių metų liepą.  Socialiniuose tinkluose pastaruosius keletą mėnesių plinta prašymas padėti surasti užsienyje galimai dingusį E. Juodį.

Turbūt ne taip dažnai susimąstome, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi šiuolaikinių lietuvių populiacijoje – kodėl atrodome vienaip, o ne kitaip, kokių dar turime ypatybių ir kaip galėtume keistis veikiant šiuolaikinio pasaulio sąlygoms? Atsakymų į tai, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos, mūsų genetinius ryšius su kitomis tautomis ieškantys Vilniaus universiteto mokslininkai pirmieji yra nuskaitę visą lietuvio genomą.

Vis daugiau savo gyvenimo laiko atiduodame šiuolaikinėms technologijoms, neretai – ir visai beverčiam skrolinimui telefone. Mokslininkai savo ruožtu dega raudoną pavojaus signalą – nekontroliuojamas vaikų naudojimasis ekranais lemia kalbos, motorinio, emocinio vystymosi sutrikimus. Kaip besaikis naudojimasis išmaniosiomis technologijos atsiliepia vaikų raidai ir ką būtinai reikėtų žinoti tėvams, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininke prof.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė Lietuvoje orai dar bus permainingi – ciklonas Floris trauksis, bet vėjas ir lietūs nesitrauks, o šiltesni ir ramesni orai atkeliaus tik penktadienį su anticiklonu Ines, savaitgalį žadėdami trumpą atokvėpį prieš vėsesnę kitos savaitės pradžią ir galimą atšilimą vėliau. Kaip sinoptikė teigė, ciklonas Floris rytoj trauksis į šiaurės vakarus, tačiau jo poveikis dar išliks, tad Lietuvoje vis dar jausime stiproką vėją, nors situacija po truputį rims.

Nuo šiol gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.

Rugpjūtis Lietuvoje šiemet žada būti šiek tiek šiltesnis nei įprastai, nors pokytis bus gana nežymus. Tačiau klimatologai taip pat prognozuoja ir gausesnius kritulius, ypač pirmąją mėnesio savaitę, kuri turėtų išsiskirti tiek žemesne temperatūra, tiek gerokai didesniu lietaus kiekiu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) klimatologė Viktorija Mačiulytė teigia, kad remiantis ilgalaikės prognozės duomenimis, šis rugpjūtis turėtų būti kiek šiltesnis nei įprastai, tiesa, gana nežymiai.

Šiaulių rajone dronui ieškant gyvūnėlio vietinis gyventojas bepilotį nušovė. Drono savininkai pasipiktino savavališka vyro veikla, jam gresia administracinė, o galbūt ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau ar drono operatoriai patys veikė pagal taisykles? Liepos 31 d. prie Šiaulių, Ginkūnuose, vyras apšaudė dingusio gyvūno paiešką vykdžiusį droną. Informacija apie incidentą buvo pasidalinta feisbuko puslapyje „Drone OPS – dingusiųjų paieška dronais“. „Liepos 31 d., apie 15:00 val.

Su Vilniuje nužudytu 15-mečiu bus galima atsisveikinti šį ketvirtadienį ir penktadienį. Apie tai paskelbė velionio mama. Pirmą kartą prakalbusi moteris pasidalijo ir širdį veriančiais žodžiais. „Su giliu liūdesiu ir skaudančia širdimi pranešame, kad netekome savo mylimo sūnaus ir su juo atsisveikinti kviečiame Laidojimo paslaugų centro Viršuliškių padalinyje, adresu J. Matulaičio a. 3, Vilnius, 2-oji salėje: Rugpjūčio 7 d. (ketvirtadienį) nuo 16:00 iki 21:00 val.

Visą Lietuvą sukrėtė 15-mečio nužudymas, o baisiausia, kad ranką prieš artimą bičiulį pakėlė toje pačioje mokykloje mokęsis, tuos pačius būrelius lankęs ir paslaptimis bei svajonėmis dalinęsis artimas jaunuolis. Kartu besimokiusių ir kaimynystėje gyvenančių vaikų mama (vardas ir pavardė red. žinoma) naujienų portalui tv3.lt papasakojo išskirtines šokiruojančias detales apie aukos ir įtariamojo žudiko ryšį, apie jų gyvenimo detales ir nesuvokiamą tragediją.

Praėjusios savaitės pradžioje į medikus kreipęsis profesorius Vytautas Landsbergis vis dar guli ligoninėje, praneša Santaros klinikos.  „Kol kas daug informacijos neturime. Žinome tik, kad dar tebeguli mūsų ligoninėje“, – rašoma Eltai pateiktame Santaros klinikų atsakyme. Kaip skelbta anksčiau, į medikus dėl judėjimo problemas keliančio sindromo V. Landsbergis kreipėsi praėjusį pirmadienį. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas Lrytas.lt. „Prof.

Paaiškėjo naujos detalės apie savaitgalį žiauriai nužudytą ir išniekintą paauglį bei įtariamai brutalų nusikaltimą padariusį jo bendraamžį. Taip pat gyventojai kelia versijas, kokie galėjo būti nužudymo motyvai. Žvėryno bendruomenės nariai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad auka ir nusikaltėlis nebuvo atsitiktiniai jaunuoliai – juos siejo kitoks ryšys. Pasak vietinių gyventojų, paaugliai lankė tą pačią mokyklą bei buvo klasiokai.

Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo naujausia orų prognoze – artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus permainingi orai. Jau trečiadienį į Lietuvą atslinks ciklonas Ning, atnešantis vėsesnį orą, lietų ir stipresnius vėjus. Vis dėlto, pasak sinoptikės, nuo penktadienio prognozės džiugesnės – grįš šiltesni ir sausesni orai. E. Latvėnaitė praneša, kad šiandien iki vakaro Lietuvoje turėtų vyrauti gana ramūs orai.

Tūkstančiai darbuotojų jau nuo kitų metų pradžios gali tikėtis virš 400 eurų dydžio kompensacijų, kad tik neišeitų į pensiją. Tai numato Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtos ir pirmadienį oficialiai registruotos Vidaus tarnybos statuto pataisos. Jomis taip pat planuojama padidinti pareiginius atlyginimus, skirti daugiau ir didesnių priedų už ilgalaikį darbą.

Aiškėja naujos detalės apie kraupų konteineryje rasto 15-mečio nužudymą. Bendraamžį, lankiusį tą pačią gimnaziją, įtariamas nužudęs vaikinas pareigūnams parodė vietą greta jo namų esančiame Žvėryno miškelyje. Įspėjame, kad informacija gali šokiruoti jautrius skaitytojus. Jis pats papasakojo, kad ten paslėpė nužudytojo kūno dalis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Hepatitas, arba kitaip – kepenų uždegimas, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Priklausomai nuo hepatito rūšies, juo galima užsikrėsti tiek per maistą, vandenį, tiek per sąlytį su kito žmogaus skysčiais.

Sumokėję už lėktuvo bilietą tikitės, kad turite teisę juo skristi ir suplanuota kelionė įvyks. Tačiau tam tikrais atvejais tai priklauso nuo kitų keleivių – jei susirinks visi papildomai už vietas sumokėję žmonės, jūs į lėktuvą paprasčiausiai netilpsite.

Nors šiltuoju metų laiku, atrodytų, daugelis oro lašeliniu būdu plintančių infekcinių ligų, atsitraukia, gydytojai stebi neįprastą situaciją – sergamumas vėjaraupiais šiemet nemažėja ir vasarą. Be to, įspėjama, kad po COVID-19 pandemijos, ši „nekalta“ vaikiška infekcija sukelia rimtesnes komplikacijas.

Viltį nemokamai net su siuntimu patekti pas akušerį-ginekologą prarandanti tauragiškė Vilma piktinosi, kad taip „tiesiog vykdomas žmonių genocidas“. Pati klinika teigia, kad dėl visko kalti nauji ministerijos įsakymai – nėra garantijos, kad už daugiau paslaugų bus apmokėta. Be to, tai esą visos šalies problema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 54-erių tauragiškė Vilma (vardas redakcijai žinomas ir pakeistas, red. past.

Visiems vairuotojams ir daliai darbuotojų Lietuvoje yra privaloma reguliariai tikrintis sveikatą. Prieš naujus mokslo metus būtina patikrinti ir vaikų sveikatą. Vis tik kai kurios klinikos iš to mėgina nelegaliai pasipelnyti ir išduoda medicinines pažymas nieko netikrinę, nors susimokėti už „tyrimus“ vis tiek reikia.

Šiemet gimnaziją, vidurinę ar aukštąją mokyklą baigusiems jaunuoliams nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kam ir kada reikės savarankiškai mokėti po 72,45 euro PSD įmokas kas mėnesį, kad nesikauptų skola, pvz., studijuojant užsienyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai džiugiai pasidalino, kad medikų atlyginimai Lietuvoje per 9 metus padidėjo net tris kartus. Patys gydytojai ir slaugytojai gi į pateikiamus skaičius žiūri išpūtę akis, mat, pasak jų, jie vargiai atitinka tikrovę. SAM ką tik dalinosi duomenimis, viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus.

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Pagrindinę Zarasų gydymo įstaigą vėl purto neramumai. Pacientai griebiasi už galvos, kad Zarasų sveikatos centre nelieka 3 patyrusių šeimos gydytojų, kurie, jų tvirtinimu, dabartinės vadovybės esą buvo tiesiog prispirti išeiti. Dar vienas gydytojas dėl neva patiriamos įtampos sako taip pat besiruošiantis palikti darbą. Tuo metu įstaigos vadovė bet kokius įtarimus neigia.

Nors ilgesnio gyvenimo ir būdų išsaugoti jaunystę paieškos lydėjo visais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje tai įgavo begalę naujų formų. Apie gyvensenos įtaką ilgaamžiškumui daug kalbantis mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas vis tik atkreipė dėmesį, kad ilgo gyvenimo vaikymasis neturėtų aptemdyti proto. Gyvensenos medicinos specialisto pastebėjimu, žmonėms visais laikais magėjo atrasti metodus, kurie galimai prisideda prie biologinio amžiaus atitolinimo nuo to, kurį matome pase.

Daugėja klausimų dėl užsieniečiams taikomų išimčių lietuvių kalbos reikalavimuose. Ar Vyriausybė ir toliau leis tam tikras nuolaidas, ar griežtins kalbos mokėjimo reikalavimus užsieniečiams Lietuvoje? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos inspektoriaus viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Pradėkime nuo jūsų pastebėjimų apie Vilnių. Ar pastebite, kad daugėja rusų kalbos Vilniuje? D. Smalinskas: Taip, žinoma.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kas pernai valdė didžiausią turtą. Aiškėja, kurios Lietuvos moterys yra turtingiausios pagal deklaruotą turtą. Daugiausiai turto už 2024 m. deklaravo Vilniaus miesto savivaldybės tarybose narė, konservatorė Vita Degutienė (9,4 mln. eurų). Ji pagal valdomą turtą yra 9-as turtingiausias žmogus Lietuvoje.

Nuo kitų metų visi, kaupiantys pensijas II pakopoje, 2 metus galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Šiuos pokyčius gyventojai palaiko, tačiau, anot jų, to – negana. Dalis viliasi, kad privačių fondų išvis neliks – esą dėl jų stipriai sumažėjo „Sodros“ pensijos, kurioms ir reikėtų skirti pinigus iš valstybės biudžeto. Be viso to, vyresnių žmonių organizacijos perspėja, kad kaupimas II pensijų pakopoje esą yra nuostolingas – iš to lobsta tik fondų administratoriai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp slaugos specialistų, medikų asociacijos konstatuoja, kad tokie epizodiniai sprendimai tik primaskuoja realią situaciją. Ji tuo metu – arti kritinės: slaugytojų masiškai trūksta, darbo sąlygos nepakeliamos, o algos apverktinos.  SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų.

Eilės pas gydytojus – atrodo, amžina ir neišsprendžiama problema. Nors įstatymu numatyta, per kiek laiko kokiais atvejais gyventojai turėtų patekti pas gydytojus, realybė tokia, kad daugelis stoja į eilę dar tik talonėliui gauti. Taigi viskas gali užtrukti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Teisės aktai numato, kad, jei paciento būklė nėra skubi, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – 30 dienų.

Naujas nekilnojamojo turto mokesčio modelis dar nepradėtas taikyti, o gyventojai jau įžvelgė būdų, kaip būtų galima jį apeiti. Kas laukia? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.

Po tragiškos žinios apie Kaune mirusį 15-metį, kuris, kaip įtariama, apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis parūkęs elektroninę cigaretę, gydytojai konstatuoja matantys tik ledkalnio viršūnę. Pasak jų, nors šiandien veipina vis daugiau jaunimo, neretai jie nė nenutuokia, kuo gali baigtis vos kelis kartus įtrauktas dūmas.  Tragiška nelaimė vėl privertė garsiau prabilti apie jau epidemijos mastą pasiekusį neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), dingęs žinomas šokėjas Vykintas Širmas rastas negyvas. Jo seseriai su broliu nepavyko susisiekti nuo birželio 28 d. Beveik du dešimtmečius dingusių žmonių paieška užsiimantis privatus detektyvas Olegas Rimanas papasakojo, kaip vyksta užsienyje dingusių žmonių paieška ir ką turi žinoti dingusiojo artimieji.