Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc. gyventojų ilgas eiles pas gydytojus laiko didžiausia sveikatos sistemos problema.
Nurodoma, kad vos 7 proc. pacientų registruojasi internetu, stebimi ryškūs prieinamumo skirtumai tarp miestų ir kaimų, o kai kurie medikai dirba net 2,75 etato. Nerimą kelia ir situacija, kad nemažai žmonių net susirgę numoja ranka ir dėl ilgų eilių net nesikreipia į gydytojus.
Valstybės kontrolė: situacija iš esmės negerėja
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės aiškinimu, šiuo vertinimu buvo siekta pasižiūrėti, kaip įgyvendinama buvusi Valstybės kontrolės rekomendacija dėl labai aiškaus eilių mažinimo plano. Pasak jos, nors norisi tikėti, kad situacija tarsi po truputį ima gerėti, deja, iš esmės taip nėra.
„Ir tikrai labai liūdina rimti sisteminiai dalykai – sveikatos nelygybė arba atskirtis. Kalbu apie žmones mūsų regionuose – šiandien akivaizdžiai matome, kad yra teritoriniai skirtumai. Pavyzdžiui, 13-oje savivaldybių daugiau negu pusė gyventojų pas šeimos gydytoją laukia ilgiau negu 7 dienas.
Didmiesčiuose situacija geresnė, bet regionuose paslaugų prieinamumas tikrai prastesnis. Tai reiškia paprastą dalyką – esminis sveikatos gerovę nulemiantis veiksnys yra tavo gyvenamoji vieta.
Iš principo taip būti neturėtų. Yra savivaldybių, kur pas specialistus daugiau negu teisės aktuose numatytą 30 dienų laukimo terminą gali laukti net daugiau negu 80 proc. gyventojų. Taigi žiūrint visais rakursais situacija dėl eilių negerėja“, – komentavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak pašnekovės, visa tai rodo, kad veiksmų, kurių buvo imtasi eilėms valdyti, buvo nepakankama arba jie nedavė norimo efekto. Vis tik, jos teigimu, išlieka lūkestis, kad bus imtasi kryptingų veiksmų.
„Pavyzdžiui, vadinamoji išankstinė pacientų registravimo sistema – matome, kad jos potencialas kol kas neišnaudotas“, – pridūrė I. Segalovičienė.
Pacientų pirmumas patekti pas gydytoją – pagal sunkumą
VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius antrino, kad dėl E. sveikatos reikalingi daug kardinalesni pokyčiai. Be to, situacija kai kur ypač netolygi ir dėl gydytojų trūkumo.
„Jeigu 13 savivaldybių daugiau kaip pusė pacientų negauna šeimos gydytojų paslaugų per 7 dienas, tai nėra gerai. Be abejonės, tai labai susiję ir su darbo jėgos išsidėstymu, tai yra disproporcijomis. Trūksta ir šeimos gydytojų – kai kuriuose rajonuose jų trūkumas labai akivaizdus“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak profesoriaus, vienas dalykų, kuriuos būtų galima daryti, kad situacija gerėtų, yra vadinamas pacientų „rūšiavimas“. „Apie tai diskutuojama, tik dar kol kas galbūt neįgavo pagreičio, bet, manyčiau, pacientų patekimo greitis pas gydytojus turėtų priklausyti nuo jų būklės sunkumo – tai yra sunkesni, sudėtingesni pacientai turėtų patekti greičiau.
Čia nekalbu apie tai, kad visi turi važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kas yra visiškai bloga praktika. Bet kalbant apie eilės valdymą, tai turėtų priklausyti nuo paciento būklės sunkumo. Ir čia reikalingi tam tikri pakeitimai elektroninėje sveikatoje, kuri leistų pacientus klasifikuoti“, – komentavo V. Kasiulevičius.
Gydytojo teigimu, tokie modeliai Danijoje, Švedijoje, Anglijoje pasiteisino – sutrumpino diagnostikos laiką, didina pacientų pasitenkinimą.
„Turi būti labai aiškūs, skaidrūs kriterijai. Bet, aišku, vien to neužtenka, tam reikia ir pajėgumų, reikia įvertinti medicinos personalo pajėgumus regionuose.
Kitas dalykas yra pati informacinė sistema. Ji šiais laikais turėtų keistis iš esmės ir būti pagrįsta dirbtiniu intelektu. Pavyzdžiui, Estijos patirtis rodo, kad iš esmės galima geriau valdyti sistemą, jeigu įdarbintas dirbtinis intelektas E. sveikatoje. Galėtume ir mes apie tai galvoti “, – komentavo V. Kasiulevičius.
Jis pasakojo, kad dirbtinis intelektas padeda prognozuoti pagal paciento būklę, leidžiama ir gydytojams naudotis tam tikrais įrankiais paciento būklės įvertinimui: „Iš tikrųjų tai yra gana moderni sistema – ten ir gydytojui lengviau dirbti, ir pacientui viskas aiškiau matoma, pacientai klasifikuojami ir t.t.“
Už neatvykimą pas gydytoją – bauda?
Pasak šeimos gydytojo, kitas diskutuotas ir žmonėms labai nepatikęs dalykas – registracija pas tos srities specialistą, o ne vaikantis konkrečios pavardės.
„Patirčių čia yra daug, pavyzdžiui, Australijoje, Airijoje jos yra geros, bet reikia suprasti, kad šioje vietoje reikia ieškoti kompromisų. Manau, kad turėtų būti 2 takeliai – tie, kurie nori pakliūti greičiau, patenka pas tos srities specialistą, tiesiog kardiologą. Bet jei gali laukti ir nori konkretaus specialisto, tai gali laukti.
Kitas dalykas, aišku, siuntimų skaičius tikrai didelis, ligonių kasa pastaruoju metu daug apie tai šneka. Pritariu, reiktų labiau įdarbinti šeimos gydytojus, kad mažiau siųstų, bet tam reikia ir tam tikrų resursų – ir diagnostinių, ir komandos pajėgumo“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į pačių pacientų drausmingumą: „Pavyzdžiui, norvegai, švedai, suomiai už neatvykimą taiko baudas, bet, aišku, turėtų būti perspėjimo sistemos.“
Pasak gydytojo, be įspėjimo neatvykstančių pacientų mastas sudaro 20–30 proc.
„Taip pat yra finansavimo klausimas – mūsų viešųjų finansų sveikatai maksimaliai skiriama 5 proc., bet iš tikrųjų tiek nėra, nes sveikatos rezervas yra nukreipiamas valstybės finansų stabilumui valdyti. Tai realiai skiriant virš 4 proc. nuo BVP eilių niekaip nesutvarkysi“, – konstatavo V. Kasiulevičius.
Privatus sektorius siekia uždirbti?
Gyventojai nemažą akmenį meta ir į privataus sektoriaus daržą, piktinasi, esą eilės kuriamos specialiai, kad tik būtų galima surinkti pinigų už paslaugas, nes, pavyzdžiui, norint pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą eilė yra didelė, o susimokėjus gali gauti iš karto kitą dieną.
I. Segalovičienė sutiko, kad sunku būtų paneigti privataus sektoriaus įtaką viešojo sektoriaus eilėms pas gydytojus specialistus, tyrimams. „Tai tikrai daro įtaką. Vien tas faktas, kad, pavyzdžiui, gydytojai, kaip matome, kartais dirba ne vienoje įstaigoje, matome ir tokių, kurie dirba 12-oje įstaigų.
Tai reiškia, kad siekdami didesnio darbo užmokesčio ir dėl kitų priežasčių žmonės renkasi, pavyzdžiui, poliklinikoje kaip specialistui dirbti mažiau valandų. Ką girdime iš dabartinės Vyriausybės, kad jie mato šitą problemą ir tą balansą nori sutvarkyti“, – kalbėjo valstybės kontrolierė.
V. Kasiulevičius gi nebuvo linkęs priešinti privataus ir viešojo sektoriaus: „Šiaip visi, ir privatus sektorius taip pat gali prisidėti. Pavyzdžiui, danai nustatė tokias taisykles, kad jeigu viešajame sektoriuje per 30 dienų nepatenki pas specialistą, tau valstybė kompensuoja vizitą pas privatų gydytoją. Taigi yra įvairių sprendimo būdų, reikia susėsti ir kalbėtis.“
Pacientai vis dar nemato visų laisvų laikų
Pasak I. Segalovičienės, didelė problema, kad ne visos įstaigos deklaruoja laisvus vizitų laikus pas gydytojus, tai neleidžia efektyviai naudotis informacine sveikatos sistema.
„Pati ja naudojuosi, jeigu nerandu vizito poliklinikoje šalia namų, užsiregistruoju kitoje, nes man svarbus greitis. Bet kartais to padaryti negalima, jeigu įstaigos gydymo įstaigos įkelia tik 50 proc. laikų.
Vadinasi, dalis laikų yra kažkur jų sistemoje, dar yra laukimo eilės, kurios papildomai sudaromos, kai nėra artimiausių laikų, jos ir sąsiuviniuose surašytos, tai žmogus visko nemato ir skaidrumo trūksta.
Nes jeigu dabar poliklinikoje jau nėra vietos, žmogus sistemoje galėtų matyti, kad kitoje poliklinikoje, galų gale esančioje ir už 20 km, yra laisvas gydytojas“, – kalbėjo ji.
V. Kasiulevičius apgailestavo, kad nors laikų deklaravimas yra svarbus dalykas, įstaigos iš esmės nesilaiko reikalavimo 80 proc. pateikti laisvus laikus. „Yra labai sudėtinga valdyti grafikus, pateikti juos 4 mėnesiams, ypač su gydytojais, kurie dirba keliose gydymo įstaigose. Na, bet reikia tą daryti ir kažkaip skatinti įstaigas pateikti laikus“, – pastebėjo gydytojas.
Nori daugiau kontrolės gydymo įstaigoms
Nors dažnai kalbama, kad medicina, kai jau pavyksta iki jos prisibelsti, Lietuvoje pakankamai aukšto lygio, konstatuojama, kad vadybos reikalai gerokai šlubuoja.
„Verslo sektoriuje arba gerose vadybinėse struktūrose įprastai vadovą arba įstaigos biudžetą lemia jo darbo rezultatai. Šiuo atveju eilės arba paslaugų prieinamumas bendrai nėra susietas su vadovų veikla. Tai mes turėtume tai susieti. Ir antras dalykas, ką mes matome, trūksta elementarios kontrolės pačioje sveikatos apsaugos sistemoje“, – pastebėjo valstybės kontrolierė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė teigė visiškai su tuo sutinkanti: „Tą patį pamatė ir į ministeriją atėjusi šios kadencijos politinė komanda – ligonių kasų kontrolės labai stipriai trūksta daugelyje sričių. Taip, daug gerų dalykų yra priimta, bet nėra įgyvendinama. Ties tuo dabar ir dirbame.
Projektuojame tuos rodiklius, kurie bus svarbūs vadovų veiklai įvertinti, jau dabar matome bent jau 3 rodiklius, kurie būtų susieti su eilėmis, vadovas turėtų būti labiau suinteresuotas vykdykite sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, kad tiek pas šeimos gydytoją pacientai turi pakliūti ne vėliau kaip per 7 dienas, o pas gydytojus specialistus – per 30 dienų.“
Ji pasakojo, kad dar vienas dabar diegiamas dalykas – jeigu pacientas yra siunčiamas kitam gydytojui arba tyrimui, tai paties gydytojo komanda turi būti atsakinga už pacientų registraciją ir tos naujos paskirtos konsultacijos įvykdymą per įstatymo numatytą laiką.
Eilėms mažinti – ir siuntimų apmokestinimas
Buvęs Joniškio ligoninės vadovas, skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas taip pat sutiko, kad yra sričių, kur reikėtų daugiau kontrolės, tačiau kartu jis prabilo apie nepatogią temą – siuntimų apmokestinimą.
„Bet nesutikčiau, kad reiktų akcentuoti tik kontrolę. Pavyzdžiui, mūsų klinikoje, galbūt pasakysiu kažką nepatogaus, bet kardiologų, pas kuriuos eilės visur yra didelės, konsultacijas, pritaikius vadybinius procesus, galime padaryti du kartus efektyvesnes.
Kai pažiūrėjome, kokie procesai slypi už žodžių „kardiologo konsultacija“, pamatėme, kad tik 8 žingsnius iš 36-ių gali padaryti tik gydytojas. Visa kita – dokumentaciją, registravimą, siuntimų, receptų išrašymą – padaro atvejo vadybininkai“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik gal 40 proc. iš atėjusių žmonių išvis reikėjo antrinio lygio konsultacijos. „Kažkam permušė širdį, jis gavo siuntimą, kažkam neramu, jis gavo siuntimą. Tai vienas dalykas yra, kai mes sakome, kad gydymo įstaigoms, daktarams reikia kontrolės, bet kur yra pacientų atsakomybė?
Labai nepatogi tema, bet ją ligonių kasos direktorius paminėjo, ką labai sveikinu, tai apmokestinami siuntimai – bent simboliškai, kad žmonės neitų tik kaip į turizmą, bet jeigu tau reikia paslaugos, susimoki kelis eurus.
Manau, kad tai padėtų sumažinti siuntimų bent 15 proc., taip sumažėtų ir eilės. Negalime sakyti, jeigu tu esi plaktukas, tai tau visi yra vinys, namui pastatyti reikia ne tik plaktuko, reikia daug instrumentų“, – lygino M. Gedminas.
J. Čelutkienė sutiko, kad konsultacijų skaičius yra augantis ir perteklinis, bet kartu pabrėžė, kad ligos istorijos, konsultacijos įforminimas nėra bereikalingas popierizmas. „Tai yra konsultacijos dalis, kurioje yra išrašoma tiek konsultacijos priežastis, tiek radiniai, tiek rekomenduojamas gydymas, tolesni veiksmai ir taip toliau – tai yra natūrali gydytojo veikla. (...)
Sutinku su Martynu ta prasme, kad dabar mes per persiorientuojame į tokį supratimą, kad sveikatos priežiūra yra iš dalies gydymą, iš dalies – slauga, o 3 dedamoji yra vadyba ir į gydytojų komandas jau yra įvesti atvejo vadybininkai, jie skinasi kelią praktiškai į visas sritis“, – komentavo viceministrė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!