Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai. Štai laikinai einanti užsienio reikalų ministrės pareigas Dovilė Šakalienė ką tik pasidalino trečią kartą susirgusi COVID-19. Politikė teigė, kad net jau sergant kelintą kartą liga neatrodo lengvesnė.
COVID-19 pakilimas stebimas nuo rugpjūčio vidurio
Sergamumo COVID-19 padidėjimą rodo ir oficialūs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiami duomenys.
„Pernai tiek Europoje, tiek Lietuvoje didžiausi COVID-19 atvejų skaičiai buvo registruoti rudens pradžioje, rugsėjo mėnesį. Ir šiais metais matome labai panašias tendencijas, kad sergamumas irgi pradėjo kilti rugpjūčio viduryje ir šiuo metu jau irgi stebimas pakilimas.
Bet jis yra dvigubai mažesnis negu praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tą patį pastebi ir kitos šalys Europos , kad sergamumas po truputėlį kyla, bet jis yra žemesnis nei pernai. Taigi, tikėtina, kad galbūt ir šiais metais didžiausio sergamumo COVID-19 piko galime sulaukti rudens mėnesiais“, – komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.
Tiesa, ji priminė, kad kvėpavimo takų virusai cirkuliuoja ištisus metus, tad ir susirgti galima nepaisant to, kad už lango yra vasariškas oras. „Tiesiog mes dažniau girdime ir žinome, kad didžiausias sergamumas, pavyzdžiui, gripu, yra būtent gripo sezono metu. Šiuo metu bendras sergamumas tiek gripu, tiek kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra panašus kaip ir pernai tokiu metu“, – pridūrė specialistė.
Imunitetas išblėso, todėl sergamumas auga
Pašnekovės aiškinimu, šiuo metu cirkuliuojanti ta pati omikrono atmaina, tačiau vėl šiek tiek pasikeitęs variantas. Laimei, kol kas nepanašu, kad jis sukeltų sunkesnę ligos eigą.
„Duomenų, kad liga būtų sudėtingesnė dėl to, kad tas virusas šiek tiek pakito, būtų daugiau hospitalizuota žmonių ar mirties atvejų, nėra. Tad nėra tokios informacijos, dėl to reikėtų labiau sunerimti.
„Ir šiais metais matome labai panašias tendencijas, kad sergamumas irgi pradėjo kilti rugpjūčio viduryje ir šiuo metu jau irgi stebimas pakilimas“, – sakė G. Gargasienė.
Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo paskutinio sergamumo pakilimo praėjo metai, per šį laiką dauguma žmonių nesirgo, nesusidūrė su šiuo virusu, taip pat – ir nesiskiepijo, vadinasi neturi imuniteto. Taigi, natūralu, jei virusas patenka į jam imlią visuomenę, plinta sparčiau. Todėl vienas kolektyve susirgęs žmogus gali lengvai užkrėsti ir kitus“, – komentavo G. Gargasienė.
Stebi, kad virusas „piktesnis“
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad išskiriamas ir vienas dabar plintančio viruso sukeliamas būdingesnis simptomas.
„Teko skaityti, kad galbūt vienas iš tokių simptomų būtų balso kimimas. Bet, vertinant visą COVID-19 simptomų visumą, jie išties yra panašųs į visų kitų kvėpavimo takų virusinių infekcijų požymius. Tad tikrai negalime drąsiai pasakyti, kad balso kimimas iškart rodo koronavirusinę infekciją.
Tam reikia padaryti greitąjį antigeno tyrimą arba kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje atliktų tyrimus ir jau tiksliai diagnozuotų, kokia tai gali būti infekcija“, – pabrėžė G. Gargasienė.
Stebintis daugiau COVID-19 sergančių pacientų patvirtino ir Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa. Jis savo ruoštu pastebėjo, kad šiemet stebima, kad virusas yra kiek „piktesnis“.
„Pastebime, kad sergamumas peršalimo ligomis jau tikrai padidėjo, be to, COVID-19 darosi „piktesnis“, nes pacientai nebesiskiepija. Vieni apskritai nelinkę skiepytis, kiti ta jau labai seniai darė. Kadangi vaikai jau sugrįžo į mokyklas ir darželius, kur kontaktų yra daugiau, tikėtina, kad tai – tik sergamumo rodiklių augimo pradžia, pasieksime dar didesnius“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Vis tik gydytojas teigė, kad labiau specifinių simptomų negalėtų išskirti. „Jie būna visiškai nespecifiniai – gali būti sinusitas, bronchitas, tiesiog karščiavimas. Bet pacientai nurodo, kad tie simptomai gal būna labiau išreikšti, stipresni“, – pasakojo I. Aleksa.
Būtina izoliuotis, o ne skubėti į koncertus
NVSC specialistė teigė, kad žmonės nuo COVID-19 skiepijasi labai vangiai – tą padarė tik apie 2 proc. populiacijos. „Vakcina irgi turi tam tikrą poveikio laiką – efektyviai apsaugo iki pusės metų. Tad tie, kurie skiepijosi pernai rudenį, jau nebeturi imuniteto. O jį tam tikram virusui galima įgyti dviem būdais – arba pasiskiepijus, arba persirgus.
Būtina mažinti ligos plitimą taikant prevencijos priemones, ypač jau susirgus tiek COVID-19, tiek gripu ar kita virusine liga, tas kelias dienas turime save šiek tiek save izoliuoti nuo socialinio gyvenimo, kol pasveiksime ir būsime užtikrinti, kad tos ligos neplatiname.
„Pastebime, kad sergamumas peršalimo ligomis jau tikrai padidėjo, be to, COVID-19 darosi „piktesnis“, nes pacientai nebesiskiepija“, – sakė I. Aleksa.
Bet, ne paslaptis, kaip ir pernai, taip ir šiemet, nesvarbu, kad žmonės pasidaro testus, vis tiek eina į koncertus, visur dalyvauja socialiniame gyvenime“, – konstatavo specialistė.
Ji priminė, kad COVID-19 vakcina yra nemokamai prieinama visiems draustiems Lietuvos gyventojams. „Atnaujinta ir šiam sezonui pritaikyti vakcina jau pasiekė Lietuvą ir artimiausiu metu gydymo įstaigos galės ją užsisakyti ir kviesti gyventojus skieptis“, – nurodė G. Gargasienė.
Ypač aktyviai tą rekomenduojama padaryti rizikos grupės asmenims – vyresniems nei 65 m. žmonėms, sergantys lėtinėmis ligomis: „Tiek Europos Sąjungos šalys, tiek mes praeito sezono metu matėme, kad didžiausias hospitalizuotų atvejų ir mirčių skaičius buvo būtent tarp rizikos grupės asmenų.“
Skiepytis nuo gripo dar anksti
Vis tik šiuo metu skubėti skiepytis nuo gripo pašnekovė nepatarė, mat po vakcinacijos įgytas imunitetas trunka 4–6 mėnesius, o sergamumo gripu pikas paprastai fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais:
„Jei žmogus pasiskiepijo rugsėjo pirmąją, per dvi savaites jau turės susiformavusią apsaugą, tačiau atėjus sausiui, vasaraiui imuniteto jis gali praktiškai nebeturėti.“
Pašnekovė pridūrė, kad tuo metu gydymo įstaigų pastangos apsaugoti pacientus įvedant lankymo ribojimus ar rekomenduojant dėvėti kaukę yra sveikintinos.
„Jie geriausiai mato pacientų srautus, kad daugėja tokių, kurie ateina su peršalimo ligų simptomais, tad siekiant apsaugoti kitus pacientus ir prašo dėvėti kaukes. Be to, kadangi socialinės globos įstaigose ar slaugos skyriuose yra rizikos grupėms priklausantys asmenys, jiems užsikrėtimas bet kuria infekcija gali būti mirtinas ar sukelti daug komplikacijų. Tad džiugu, kad irgi atsižvelgiama į šių žmonių apsaugą ir gerovę“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Koks laukia visas šaltasis sezonas?
Pasak G. Gargasienės, kol kas labai sunku apibendrintai teigti, kad sergamumo COVID-19 padidėjimo ir ateityje galima tikėtis ne vėlyvą rudenį, žiemą, o dar baigiantis vasarai.
„Kol kas labai sunku apie tai kalbėti, nes sezoniškumo nematome. Jei ne praeitų metų duomenys, prieš tai visos viruso bangos, stebėtos jau nuslūgus pandemijai, fiksuotos gripo sezono metu, gruodžio mėnesį. Tuomet jau galvota, kad COVID-19 plitimas ir bus registruojamas kartu su gripu.
Bet pernai piką registravome rugsėjo mėnesį. Šiemet pagal kilimą matome galimą tokį patį scenarijų kaip pernai. Bet tikrąjį sezoniškumą matysime po kokių 5 metų, jei tiek metų iš eilės sergamumą fiksuosime rudenį, turbūt ir galėsime ruoštis iš anksto“, – komentavo NVSC specialistė.
Koks gali būti visas ateinantis šaltasis virusinių ligų sezonas, pašnekovė prognozuoti nedrįso. Tiesa, jos teigimu, gripo sezonas Pietų pusrutulyje, kuris dar nėra pasibaigęs, išskirtinai nuogąstauti neverčia.
„Apibendrintų duomenų dar nėra, nes sezonas nepasibaigęs, bet tikrai nebuvo kažkokių signalų, kad jis būtų kažkoks neįprastas. Kiek teko dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose, jokio akcento, kad būtų buvusi kažkokia išskirtinė situacija, dėl ko Šiaurės pusrutulio šalys turėtų sunerimti, tikrai nebuvo“, – teigė G. Gargasienė.
