Diskutuojant apie ribotus sveikatos sistemos išteklius vis iškeliamas ir papildomo mokėjimo už sveikatos paslaugas klausimas. VLK vadovo Gyčio Bendoriaus teigimu, tokie mokėjimai daugelyje Europos šalių yra įprasta praktika.
„Ir Estija turi vizito mokestį – norint patekti pas gydytoją specialistą jis siekia apie 20 eurų. Daugelyje sveikatos šalių įprasta, kad už sveikatą reikia šiek tiek prisimokėti, tuomet tas vizitas yra labiau vertinamas, išvengiama perteklinio vartojimo.
Bet tada yra pavojus, kad turėsime sveikatos paslaugų prieinamumo atskirtį – tie žmonės, kurie neturės pinigų, negalės patekti pas gydytoją, nes tiesiog neturės tų kelių laisvų eurų“, – pasitarime su rajonų ligoninių vadovais Seime kalbėjo jis.
Pacientų mokėjimai ir taip jau „pramuša“ bet kokius vidurkius
Vis tik ligonių kasų dorektorius pabrėžė, kad kol kas tokios priemonės Lietuvoje nesvarstomos, nes paciento mokėjimai iš kišenės (out of pocket) ir taip sudaro labai didelę visų išlaidų dalį – net 32 proc.
„Daugiausiai tai yra už vaistus ir odontologijos paslaugas, bet nemažai skiriama ir konsultacijoms, operacijoms – ir visiškai apmokamų privačiai, ir kaip papildomos priemokos“, – kalbėjo G. Bendorius.
„Daugelyje sveikatos šalių įprasta, kad už sveikatą reikia šiek tiek prisimokėti.“
Pasak VLK vadovo, kadangi ši dalis yra labai didelė, iš karto netenkama vieno galimo papildomo pajamų šaltinio prie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
„Kadangi mokėjimai „out of pocket“ tokie dideli, šiuo metu kam nors net nesvarstome pasiūlyti recepto, lovadienio ar vizito mokesčio. Nors kitu atveju, jei mūsų mokėjimai būtų arčiau Europos vidurkio – apie 15 proc., galėtume siūlyti tokį dalyką.
Tarkime, slaugos atveju, atrodo, truputį nesąžininga daliai žmonių nefinansuoti slaugos paslaugų, bet pilnai finansuoti stacionarinę slaugą. Tuo metu kai jie yra globos įstaigose, nuo jų pensijos yra nuskaičiuojami pinigai.
Lyg atrodytų logiškiau, jei žmogus 15 eurų susimoka už globą, lygiai tuos pačius 15 eurų galėtų susimokėti už lovadienį slaugoje ir tuos surinktus pinigus išleistume kitų žmonių slaugymui padengti. Bet šiuo metu šitokia priemokų dalis nėra niekaip svarstoma, nes turimas skaičius „pramuša“ bet kokius vidurkius“, – akcentavo G. Bendorius.
Reikia ne vizito mokesčio, o nuobaudos už neatvykimą?
Į pastebėjimus dėl galimo vizito mokesčio taikymą sureagavo ir susirinkime dalyvavę savivaldybių bei gydymo įstaigų atstovai.
„Manau, kad galima kalbėti ir apie tai, kaip papildomai pastimuliuoti Finansų ministeriją priimti tokius sprendimus, kurie būtų palankūs. Ir [čia tinka] tai, ką paminėjote – recepto, registracijos mokestis. Tarp kitko, tai, kad padaryta 4 mėnesių registracija, viena vertus, gerai, kita vertus, kokią atsakomybę turi žmogus, kuris sako: „Ups, užmiršau, neatėjau“.
Tai kiek procentų turime tokių, kurie į konsultacijas neateina ir neneša visai jokios atsakomybės. Jei registracijos mokestis būtų, jis gali būti simbolinis – 3, 5 eurai, tada yra žmogaus atsakomybė ir jis pats dalyvauja sistemoje.
Yra toks pasakymas – jei gydaisi veltui, veltui gydaisi. Tai šiuo atveju atsakomybę už gydymą neša tik medicinos personalas. Kaip yra juokaujama – visoje Europoje žmonės miršta nuo ligų, pas mus – nuo medikų“, – svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis.
Anykščių ligoninės vadovas Dalius Drunga savo ruoštu pastebėjo, kad galbūt greičiau reikėtų neatvykimo mokesčio.
„Galbūt galima padaryti ne registracijos, o neatvykimo mokestį kaip drausminančią priemonę. Neatvykai į konsultaciją – kitos negauni, kol nesusimokėjai tų 5 eurų. Tai būtų ne visuotinis mokestis, o ties prasižengėliams“, – sakė jis.
Mato neteisybę, kad didžioji PSDF dalis – iš dirbančiųjų
Jis priminė, kad šiuo metu du trečdalius PSDF pajamų sumoka dirbantys žmonės, kurie moka 7 proc. nuo savo algos kiekvieną mėnesį.
Tuo metu tik ketvirtį sumos sudaro valstybės įmoka už jos lėšomis draudžiamuosius asmenis (vaikus, pensininkus, kalinius, kareivius, kunigus, bedarbius ir pan.).
„Seniai žinoma neteisybė, kad valstybė sumoka 700 eurų už vaiką ir pensininką ir 2000 susimoka dirbantysis.“
Nedidelė dalis (4 proc.) pajamų yra skirta deleguotoms funkcijoms – šie pinigai skirti greitajai medicinos pagalbai, kraujo donorystei, pacientų primokėjimų už vaistus dengimas pasiekus 59 eurų krepšelį.
„Seniai žinoma neteisybė, kad valstybė sumoka 700 eurų už vaiką ir pensininką ir 2000 susimoka dirbantysis. Lyg atrodytų, kad šito neteisingumo ištaisymas galėtų padidinti fondą – tai būtų vertybinė ilgalaikė kryptis“, – pastebėjo VLK vadovas.
Pasak jo, nors PSDF per dvejus metus padidėjo nuo 2 iki 4 milijardų sumos, tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo ryškus ūgtelėjimas.
„Realiai iš lėto padidėjusias pajamas suvalgė didesni atlyginimai ir infliacija. Lyginant santykį su BVP, kaip buvo mažiau 5 procentų, taip ir liko. Ir su tokiu rezultatu esame Europos dugne, 6,5– 7 proc. nuo BPV arba 6 mlrd. būtų daug teisingesnis fondo dydis Lietuvos pacientų atžvilgiu“, – konstatavo G. Bendorius.
3 žingsnių viešojo sektoriaus gelbėjimo planas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad įmokų už valstybės draudžiamuosius didinimas yra vienas šios Vyriausybės tikslų.
Kaip yra anksčiau yra įvardijusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, dabar daug diskusijų sulaukiantis taip vadinamų priemokų (yra dvigubo apmokestinimo) naikinimo klausimas yra tik pirmas žingsnis siekiant išgelbėti viešąjį sektorių.
„Antrasis mūsų žingsnis – viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF.
Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike norime pasiekti 100 proc. padengimą. Tai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – prieš kurį laiką dėstė ministerijos vadovė.
