Siekiant didinti gydymo paslaugų prieinamumą ir mažinti eiles, siūloma leisti medikams konsultuoti pacientus telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis dirbant nuotoliu, tai yra esant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Tokius pastaruosius pokyčius numatančias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymo pataisas neseniai patvirtino Vyriausybė ir teikia svarstyti Seimui.
Pasak SAM, gydytojai ir dabar gali konsultuoti gyventojus nuotoliniu būdu, kai tai leidžia aplinkybės ir nėra reikalingas tiesioginis kontaktas. Tačiau tokias konsultacijas jie gali teikti tik būdami sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose, ligoninėse ir pan.
Tai reiškia, kad priėmus pataisas medikai, įvertinę visas aplinkybes ir paciento būklę, galėtų pakomentuoti tyrimų rezultatus, pratęsti vaistus ar išduoti elektroninį siuntimą, taip pat konsultuoti kitais klausimais patys dirbdami nuotoliniu būdu.
Dirbs iš paplūdimio?
Nors pati medikų bendruomenė sako tokių pokyčių laukę ilgą laiką, spėjo pasigirsti pacientų nuogąstavimų, esą tai medikams galėtų atverti kelią darbą atlikti netinkamai, derinant jį su atostogomis, nesilaikant duomenų apsaugos reglamento.
Vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.) portalui tv3.lt pasakojo, kad kartais susiklosčius aplinkybėms išties daug patogiau užsirašyti į nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją.
„Tokiu būdu yra paprasčiau paprašyti siuntimo ar tyrimo rezultatų. Dėl to, viena vertus, nematau didelės bėdos, jeigu ir gydytojas savo paslaugas teikia ne poliklinikoje, ligoninėje, o nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš savo namų.
Kita vertus, gal tai atrodytų ir kiek keista, nes kai kurie darbai, atrodo, neturėtų būti atliekami nuotoliniu būdu, ypač gydytojų, nes sveikatos problemos, manau, prasčiau išsisprendžia. Dingsta gyvo bendravimo ir apskritai visa paslaugų kokybė“, – svarstė mergina.
Ji sutiko, kad turbūt nauja realybė tokia, kad nuotolinių konsultacijų tik daugės, tačiau vis tik norėtųsi daugiau gyvo kontakto.
Nuotolinės konsultacijos neturėtų dominuoti
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė taip pat išsakė lūkestį, kad nuotolinės konsultacijos neturėtų imti dominuoti ir pakeisti gyvo vizito. Vis tik ji neįžvelgė jokių problemų, jei gydytojas nuotoliu konsultuos būdams ne gydymo įstaigoje, o namuose.
„Iš to, ką išgirdome diskusijose šiuo klausimu, tokia nuostata išties galėtų padidinti paslaugų prieinamumą. Dabar tais atvejais, kai, pavyzdžiui, gydytojai yra jauni, suserga jų vaikas ar yra kažkokia jų pačių nesudėtinga liga, jie ima nedarbingumą ir darbe nebūna. Tada yra arba atšaukiamos konsultacijos, arba perkeliamos kitam gydytojui kaip didesnis krūvis.
„Bet, aišku, labai svarbu, kad tai nepakeistų gyvų konsultacijų, nes jos yra žymiai kokybiškesnės, paciento matymas daug duoda“, – sakė N. Čiakienė.
Ši pataisa tokiu atveju leistų gydytojams dirbti nuotoliu ir neimti nedarbingumo. Arba jie galėtų konsultuoti išvykę į komandiruotę tuo metu, kai nevyksta renginys. Todėl į tokius pakeitimus žiūrime pozityviai.
Bet, aišku, labai svarbu, kad tai nepakeistų gyvų konsultacijų, nes jos yra žymiai kokybiškesnės, paciento matymas daug duoda. Tačiau dalis konsultacijų tikrai gali vykti nuotoliu, pavyzdžiui, pristatant tyrimų rezultatus, išrašant siuntimą ar konsultuojant kažkokį jau pažįstamą pacientą dėl tam tikros būklės.
Prieinamesnės odontologo, šeimos gydytojo paslaugos
Patys gydytojai neslepia, kad ir anksčiau iš esmės pasitaikydavo nuotolinio darbo atvejų nesant darbovietėje, tiesiog dabar pagaliau atėjo laikas viską tinkamai reglamentuoti.
„Iš esmės ir dabar taip vyksta, bet nebuvo sutvarkyta. Kam to ypač reikia ir kodėl šį įstatymo projektą tikrai palaikysiu, tai dėl odontologo paslaugų. Turim didelę problemą, daug nevaikščiojančių, slaugomų žmonių, kurie guli ilgalaikės priežiūros ar slaugos skyriuose Ir jų burnos sveikata tikrai nėra gera.
O gydytojas odontologas gali atvykti ir išspręsti problemą, matyt, implantų nesuks, bet elementarius dalykus kaip ėduonies ar šaknų kanalų gydymas gali padaryti. Tie patys gydytojai radiologai seniai dirba nuotoliu, pati taip dirbau ne vienerius metus ir tikrai nematau būtinybės, kad gydytojas radiologas visą laiką turėtų būti savo darbo vietoje.
„Tegu pacientai nekelia „šaršalo“, visa ši pertvarka gydytojų yra labai laukta ir ji būtent pagerins paslaugų prieinamumą“, – sakė A. Gerliakienė.
Tikrai būna situacijų, kai reikia patarti ir technologams, ir tie patys pacientai nori čia pat pasikalbėti su gydytoju, bet tokių atvejų mažoji dalis. Didžiąją dalį darbo atliekama nuotoliu. Tai dabar viskas bus sutvarkyta įstatymiškai“, – komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, gydytoja radiologė Jurgita Sejonienė.
Ji pridūrė, kad neabejotinai tai palengvintų ir šeimos gydytojo darbą. „Jie tikrai nemažai konsultuoja telefonu, kiek žinau, iki 30 proc. konsultacijų, tai telefonu jis gali skambinti nebūtinai iš gydymo įstaigos.
Čia tiesiog palengvinama galimybė nuotolinį darbą arba darbą ne gydymo įstaigoje atlikti legaliai ir tvarkingai. Manau, kad kaip tik pacientai čia turėtų daugiau išlošti, nes sveikatos priežiūros paslaugos jiems taps labiau pasiekiamos ir priimtinos“, – konstatavo parlamentarė.
„Tai yra mažų mažiausiai juokinga“
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė taip pat pabrėžė tokių pakeitimų naudą.
„Tegu pacientai nekelia „šaršalo“, visa ši pertvarka gydytojų yra labai laukta ir ji būtent pagerins paslaugų prieinamumą. O visada yra žmonių, kurie nesupranta, tiesiog reaguoja emocionaliai, piktinasi, bet jie visą laiką tą daro, ką bepasiūlysi“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, apie šiuos pakeitimus medikų bendruomenė, ypač šeimos gydytojai kalba jau ilgus metus. „Ministerijai nuosekliai buvo aiškinama, kad medikui nebūtinai reikėtų dirbti būnant gydymo įstaigoje, kuri turi licenciją, o galėtų išvykti, pavyzdžiui, į slaugos namus arba pas neįgalų pacientą, gulintį namuose ir jam suteikti paslaugą. Čia viskas yra dėl paciento.
Ir tas komentaras, kad iš paplūdimio konsultuos, tai yra mažų mažiausiai juokinga. Kaip jie tai įsivaizduoja? Kas gali nuolatos dirbti nuotoliu, gal ir gali išvažiuoti į kitą šalį, kažkur prie jūros gyventi. Gydytojas gi turi begalę kontaktinio darbo ir tik dalis būtų nuotolinio, bet pagerintų ir pagreitintų konsultaciją“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Svarstymai dėl duomenų apsaugos, jos manymu, irgi yra nepagrįsti: „Jei jie kompiuteriu prisijungia prie e.sveikatos, tai kokiu būdu ir kur gali tie duomenys gali atsirasti – ant virtuvinio stalo?
Tam, kad suprastum, kas parašyta, žmogus vis tik turi išmanyti specialybinę leksiką. O yra tokių žmonių, kurie piktinasi dėl bet ko – jie tame, matyt, mato gyvenimo prasmę“, – konstatavo LMS atstovė.
Jeigu Seimas pritartų pokyčiams, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 m. nuotolinės šeimos gydytojų ir jų komandų konsultacijos sudarė 18,4 proc. (per 3 mln. konsultacijų) visų šalies pacientams suteiktų konsultacijų. 2024 m. šis skaičius siekė 20 proc. Tuo metu gydytojų specialistų nuotolinių konsultacijų dalis 2023–2024 m. nekito ir sudarė 0,5 proc. visų šių medikų konsultacijų.
