Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos.
Prašymų skaičius išlieka gana stabilus – kasmet socialinio būsto prašo kiek mažiau, nei šimtas asmenų.
Štai 2023 m. buvo pateikti 83 prašymai, 2024 m. – 86, o vien per pirmuosius šių metų mėnesius jau gauti 43 prašymai.
Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė valdo 274 socialinius būstus ir 168 savivaldybės būstus (bendrabučius).
2023 m. išnuomota 15 socialinių ir 12 savivaldybės būstų. 2024 m. – 15 socialinių ir 17 savivaldybės būstų.
Šiemet jau išnuomoti 9 socialiniai ir 9 savivaldybės būstai.
Svarbu paminėti, kad dalis asmenų iš laukiančiųjų eilės išbraukiama – 2023 m. tokių buvo 60, o 2024 m. – 59.
Kaupiasi ir skolos, ir tyčia nuniokojamas turtas
UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. Pasak jo, pažeidimų spektras platus.
„Vadovaujantis nuomininkų pasirašytomis sutartimis, komunalinių mokesčių nemokėjimas yra vertinamas kaip pažeidimas.
Tad tai yra vienas iš pagrindinių pažeidimų, tačiau gauname skundų dėl triukšmo, netvarkos, turto apgadinimo ir panašių situacijų.
Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, – teigia P. Zykas.
Skolos už komunalines paslaugas – opi problema.
„Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų“, – konkrečius skaičius pateikia „Kėdainių butų“ direktorius.
Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Kai kurie nuomininkai, neturėdami socialinių įgūdžių, apleidžia būstą taip, kad po jų išsikraustymo prireikia ne tik kapitalinio remonto, bet ir dezinfekcijos.
„Jeigu nuniokojimu vertinsime tai, kad būsto nuomininkas, neturintis socialinių įgūdžių, būstą nugyvena iki tokio lygio, kad po pastarojo reikia atlikti būsto dezinfekciją ir pilną būsto remontą, tada taip, tokių atvejų pasitaiko.
Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, – apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas.
Yra ir sėkmės istorijų
Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. Daug socialinio būsto nuomininkų vertina gautą pagalbą ir stengiasi gyventi tvarkingai.
„Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Pasitaiko žmonėms gyvenime pakilimų ir nuosmukių, tačiau vieni nuomininkai gyvena principu „Jūs man viską turite duoti“, kiti džiaugiasi, kad gavo stogą virš galvos ir bando gyventi toliau. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta. Su jais turime daugiau spalvų“, – apibendrina UAB „Kėdainių butai“ vadovas.
Socialinį būstą remontuoti turi patys gyventojai
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės. Be abejo, kalba eina apie einamąjį remontą.
„Socialinio būsto nuomotojas įsipareigoja naujam nuomininkui suteikti laisvą, tinkamą gyventi, kaip tai numatyta pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų reikalavimus socialinį būstą.
Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą“, – patikslino G. Vainauskienė.
Savivaldybė taip pat užtikrina daugiabučio namo bendrųjų patalpų bei įrangos priežiūrą ir remontą.
G. Vainauskienė pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims. „Nuomininkas įsipareigoja neperleisti socialinio būsto nuomos teisės ir nesubnuomoti socialinio būsto“, – teigia ji.
Taip pat yra aiškiai apibrėžta, kas gali pretenduoti į socialinį būstą.
„Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. metrų (specialiais atvejais)“.
Kiek kainuoja socialinio būsto nuoma?
Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį.
„Asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, savivaldybės būsto nuomos mokesčių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, – aiškina specialistė.
Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst. eurų, metinė nuoma galėtų siekti iki 200 eurų, o mėnesinis mokestis – apie 16–17 eurų, neįskaitant komunalinių mokesčių.
Vis dėlto yra išimtis.
„Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis“, – svarbų aspektą pabrėžia G. Vainauskienė.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė ir aktyvesnė kontrolė turėtų padėti užtikrinti, kad savivaldybės turtas būtų naudojamas atsakingai, o pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
