Ne viena poliklinika savo socialiniuose tinkluose kas savaitę pasidalina sąrašu gydytojų specialistų, pas kuriuos turint siuntimą būtų galima patekti vos per kelias dienas.
Viena tokių įstaigų – Vilniaus Centro poliklinika. Pavyzdžiui, šią savaitę tą pačią dieną arba kitą dieną buvo galima patekti pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, urologą, echoskopuotoją (atliekantį pilvo organų echoskopijas), chirurgą. Eilės nebuvo ir kolonoskopijos bei gastroskopijos tyrimui, tačiau jos metu netaikant nejautros.
Konsultacijos laikas gali labai skirtis
Įstaigos Konsultacinio diagnostikos centro vedėjo Gyčio Prieskienio aiškinimu, eilės ilgį pas gydytoją visų pirma nulemia konsultacijos specifika ir trukmė.
„Specialistai, kuriems reikia daugiau laiko konsultacijai, pavyzdžiui, kardiologai ar psichiatrai turi mažiau pacientų per dieną. Tuo metu urologas ligoninėje apžiūri pacientą greičiau nei kardiologas. Pavyzdžiui, atėjus į konsultaciją dėl fimozės (būklė, kai varpos apyvarpė yra per siaura), apžiūra, kurios diagnostikai ir pakanka, užtrunka 15 minučių.
Tuo metu kardiologui nustatyti širdies ritmo sutrikimą prireikia gausybės tyrimų – reikia atlikti kardiogramą, echoskopiją ir t.t., viską turi įvertinti ir aprašyti. Visa tai užtrunka pusę valandos ir daugiau.
Be to, urologas pacientą su fimoze išoperuos ir dėl to daugiau konsultuotis jis neatvyks, o pas kardiologą pacientas su ritmo sutrikimu greičiausiai lankysis visą likusį gyvenimą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo jis.
Vienų gydytojų trūksta labiau
Pasak pašnekovo, kitas svarbus veiksnys yra specialisto paklausa – dalies specialistų, pavyzdžiui, tų pačių kardiologų, urologų ar endokrinologų paklausa Lietuvoje yra didesnė.
„Taip yra dėl senstančios populiacijos, augančio lėtinių ligų skaičiaus, taip pat – vykdomų prevencinių programų, kuriose gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti.
Pas kitus specialistus, kur pacientai reikalauja mažiau konsultacijų, yra paruošta daugiau gydytojų arba sveikatos problema yra išsprendžiama vieno vizito metu, eilės yra trumpesnės. Taigi tam tikrais atvejais tie skirtumai jau apsprendžiami pačios specialybės niuansų“, – kalbėjo G. Prieskienis.
„Specialistai, kuriems reikia daugiau laiko konsultacijai, pavyzdžiui, kardiologai ar psichiatrai turi mažiau pacientų per dieną. Tuo metu urologas ligoninėje apžiūri pacientą greičiau nei kardiologas“, – sako G. Prieskienis.
Pasak gydytojo, čia jau „įsijungia“ ekonominiai pasiūlos ir paklausos dėsniai, koks yra specialistų poreikis ir kiek jų yra paruošta rinkai:
„Jei yra mažiau specialistų ar didesnis poreikis, natūralu, kad turime ilgesnes eiles. Ir priešingai – jei yra priruošta daugiau specialistų, o poreikis mažesnis, pas juos galima patekti greičiau – tą pačią dieną ar už savaitės.“
Pašnekovas dalinosi, kad poliklinikoje įdarbinta daug naujų specialistų – ir kardiologų, ir oftalmologų, tačiau tai eilės klausimą sprendžia tik laikinai.
„Savaitei ar dviem eilės klausimą išsprendi, tačiau ji labai greitai užsipildo. Nežinau, kiek kardiologų turi įdarbinti įstaiga, kad išspręstų situaciją. Juo labiau dabar visi registruojasi internetu, į mūsų polikliniką gali atvykti žmogus ir iš Klaipėdos, Alytaus, Kauno. Tai realiai pradedame spręsti ne tik savo pacientų, bet ir visos Lietuvos problemas, bet to vieni gi nepadarysime“, – konstatavo G. Prieskienis.
Sėkmė – jei kas atsisako konsultacijos
Kauno poliklinikos Pacientų informavimo ir aptarnavimo skyriaus vadovė Ingrida Varnienė pasakojo, kad problema dėl tokių specialistų kaip kardiologai, dermatovenerologai yra opi visoje Lietuvoje.
„Automatiškai eilės pas šiuos specialistus visose gydymo įstaigose yra ilgos, formuojamos net laukimo eilės, pacientai nepatenka net į priekį pilnai sudėjus 4 mėnesių tinklelius. Tą numatė naujas ministerijas įsakymas – nors eilės ir lieka didelės, tenka laukti, bet pacientai bent jaučiasi saugesni, kad gaus vizitą“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė nurodė, kad laukimo eilėje esantiems pacientams netikėtai laisvų vizitų gali atsirasti, jei kitas pacientas atsisakė vizito pas gydytoją.
„Taip gali nutikti kiekvieną dieną, tada atsiranda proga patekti pas gydytoją daug greičiau. Mūsų įstaigoje yra tokia praktika, kad apie būsimą vizitą yra primenama ne tik žinute, bet ir iš vakaro dar perklausiama paciento jam paskambinus.
Ir tada sužinoma, kad pacientas jau gavo konsultaciją kitur ar neatvyks dėl kitų priežasčių, nori persiregistruoti. Kai kurie apie tai praneša patys, tačiau, deja, dar ne visi. Tokiu atveju vizitas tiesiog prapuola“, – komentavo I. Varnienė.
Vasarą eilės kaip tik išauga
Nors galėtų atrodyti, kad vasarą eilės turėtų sumažėti dėl aktyvaus atostogų sezono, pačių žmonių nenoro kreiptis į gydytojus, pašnekovas teigė, jog eilės tada kaip tik net padidėja.
„Atrodo, vasaros mėnesiais gali sumažėti pacientų srautas ir poreikis kreiptis į gydytojus. Bet nereikia pamiršti, kad medikai – tie patys žmonės ir jų atostogų pikas taip pat yra vasarą. Taigi tada eilės ne tik nemažėja, bet ir didėja“, – konstatavo G. Prieskienis.
Jam antrino ir I. Varnienė – nors bendras pacientų srautas išties sumažėja, dėl pačių medikų atostogų eilių ryškiai sumažinti nepavyksta. Be to, eilės pas vaikų specialistus išauga dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų pažymoms gauti.
Vilniaus rajono poliklinikos atstovas atkreipė dėmesį, kad apskritai esama tam tikro sezoniškumo, kada eilės pas vienus gydytojus gerokai labiau išauga. Tad pagal tai, jei problema nėra ūmi, o galbūt einama pasitikrinti tik profilaktiškai, būtų galima planuotis vizitą kitu laiku.
„Pavyzdžiui, pavasarį į gydytojus alergologus dėl didesnio alergijų kreipiasi daug didesnis kiekis žmonių. Tuo metu vasarą vyrai į urologus nesikreipia, nes jų su žiburiu nerasi – jie dirba laukuose arba žvejoja.
Liepos–rugpjūčio mėnesiais prasideda pikas pas vaikų specialistus, nes prieš mokyklą jie turi pasitikrinti sveikatą. Tuo metu pas kokius pulmonologus pacientų kiekis išauga prasidėjus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonui“, – vardijo gydytojas.
Ne visada patenka per mėnesį
Nors įstatymai numato, kad pas gydytoją specialistą pacientas turėtų patekti per mėnesį, taip yra toli gražu ne visais atvejais. I. Varnienė pasakojo, kad, pavyzdžiui, laukimo eilė pas gastroenterologą svyruoja nuo 35 iki 65 dienų.
„Tai irgi viena iš paklausių specialybių. Eilė pas ortopedą traumatologą svyruoja nuo 23 iki net 70 dienų. Aišku, yra niuansų, kai nori patekti pas konkretų specialistą, tada sutinka laukti ilgiau. Ilgesnės laukimo eilės yra ir pas nefrologus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus“, – vardijo poliklinikos atstovė.
Laukimo eilėje esantiems pacientams netikėtai laisvų vizitų gali atsirasti, jei kitas pacientas atsisakė vizito pas gydytoją.
Vis tik ji pasidžiaugė, kad pas nemažą dalį įvairių sričių gydytojų tikrai galima patekti ir per mėnesį, pavyzdžiui, reumatologą, akušerį-ginekologą, chirurgą, neurologą, urologą, kraujagyslių chirurgą, otorinolaringologą, radiologą ir pan.
„Neturime didelių eilių tiek echoskopijos, tiek rentgeno tyrimams, kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tyrimams – visos šios paslaugos suteikiamos per 2–3 savaites, o kai kada eilės išvis nėra“, – teigė ji.
Galėtų priimti daugiau pacientų, tačiau riboja ligonių kasų kvotos?
Nors gydymo įstaigų vadovai ir medikų bendruomenę atstovaujančios asociacijos dažnai akcentuoja, kad didelė problema yra ligonių kasų kvotos, kurios riboja galimybę suteikti daugiau paslaugų, pašnekovas teigė čia nematantis didelės problemos.
„Kalbant apie tuos pačius kardiologus, jei yra viršsutartinės sumos, ligonių kasos jas visada apmoka. Iš tiesų dabar prevencinė programa kaip ir „užkemša“ kardiologiją, nes kviečiami preliminariai dar kaip ir sveiki žmonės, eilės didėja, bet žiūrint į ateitį anksčiau diagnozuojant, paskiriant gydymą ateityje kažkada eilės pas kardiologus kaip tik turėtų sumažėti“, – komentavo G. Prieskienis.
Portalas tv3.lt primena, kad kardiologija – yra viena iš ligonių kasų išskirtų prioritetinių sričių, kai suteikusios daugiau paslaugų įstaigos vis tiek gauna apmokėjimą. Tiesa, dėl šiais metais pasikeitusios ligonių kasų politikos apmokėjimo galima tikėtis ne už visas taip vadinamas viršsutartines paslaugas.
I. Varnienė konstatavo, kad klausimas dėl ligonių kasų kvotų yra svarbus: „Visada turime susižiūrėti, kiek kokių paslaugų – išplėstinių ar ne – galime teikti. Matyt, kažkur galėtume jų suteikti ir daugiau, bet visada aktualus apmokėjimo klausimas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
