zygmuntas baumanas

Pirmadienį mirė garsus lenkų sociologas, filosofas, eseistas Zygmuntas Baumanas. 91 metų Z.Baumanas pastaruoju metu sirgo. Z.Baumanas mirė pirmadienį savo namuose Lidse, Anglijoje, apsuptas artimųjų, sakė Anna Zejdler-Janiszewska (Ana Zeider Janiševska), filosofijos profesorė Varšuvoje ir Baumanų šeimos draugė. Jai apie Z.Baumano mirtį pranešė jo žmona. Z.Baumanas gimė 1925 metais Poznanėje. 1939 metais naciams užėmus vakarų Lenkiją, jis su šeima pasitraukė į sovietų kontroliuojamą dalį.

 Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“ Postmodernizmo kultūroje idealų ir vertybių rinkinys, kūręs modernią Europą, – mitai apie „protų respubliką“, lygybę, laisvę, žmogaus didybę – tapo pokštu. Taip teigia filosofas, profesorius Leonidas Donskis. Pasak jo, suvešėjo nauja mąstymo ir kultūros forma, kurioje neliko didingumo.

10 britų mėgstamų aforizmų, į pasaulį paleistų populiarių žmonių – šių aforizmų reitingą TV kanalas Sky News paskelbė prieš metus. Šiuo rašinių ciklu mėginu juos interpretuoti.

Antroji vieta reitinge atiteko šešioliktojo JAV prezidento Abrahamo Lincolno (kurio 200-ąsias gimimo metines JAV minės 2009 m. vasario 12 d.) aforizmui: „Galiausiai svarbūs ne gyvenimo metai, o gyvenimas tais metais“. Trečioji vieta priklauso tik dvidešimt ketverius metus išgyvenusiam amerikiečių aktoriui Jamesui Deanui, nukalusiam Lincolno aforizmui savo dvasia artimą aforizmą: „Svajok taip, tarsi būtum nemirtingas, o gyvenk taip, tarsi mirtum šiandien“. Abiejuose šiuose aforizmuose slypi g...

Kovo 11 dieną įvykusios neonacių eitynės Vilniuje ne tik eilinį kartą išniekino Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės šventę (eilinį, nes žinovai tvirtina, jog tokios eitynės vyksta kasmet kovo 11 dieną), bet ir atvėrė didelę ir slegiančią mūsų politinio elito problemą. Tai nereagavimas į suniekintą bendrapiliečių rusų ir žydų orumą.

Mūsų akyse vyksta pokyčiai, galintys turėti lemtingos reikšmės Lietuvos ateičiai: prarandama viešoji erdvė. Ji tiesiog privatizuojama. Lygiai kaip privatizuojama ir visa Lietuvos valstybė, ką tik tapusi didžiulio masto verslo plano (jei tik ne amžiaus aferos) įgyvendinimo instrumentu ir savo realiomis funkcijomis baigianti degraduoti iki didžiausios stambiojo kapitalo apsaugos firmos statuso.Vienas iš nerimą keliančių mūsų laikotarpio bruožų yra silpnų valstybių degradacija.

Zygmuntas Baumanas yra rašęs apie vieną iš moderniojo žmogaus iliuzijų, kad mums saugu ir gera gali būti tik su panašiais į mus – panašiųjų bendruomenėje. Žinoma, tas panašumas daugeliu atveju yra viso labo tik maloni saviapgaulė – net ir vienas kitą it papūgos mechaniškai mėgdžiojantys ir svetimas frazes kartojantys žmonės yra skirtingi savo temperamentu, kūno kalba, psichine patirtimi, reakcijomis į aplinką ir panašiai.

Greitasis skaitymas Šiandien pasaulyje išsilavinusių ir skaitančių žmonių yra gerokai daugiau nei kada nors anksčiau. Pakanka apsilankyti didžiosiose knygų mugėse (Geteborgo, Jeruzalės ar Vilniaus), kad suprastum, jog gedulinga muzika knygos erai XX amžiuje nuskambėjo per anksti. Knygos vaidmuo žmonių gyvenime šiandien toks didelis, kad bet koks pesimizmas skaitymo atžvilgiu atrodo veikiau įaudrintos vaizduotės, o ne tikrovės stebėjimo pasekmė.

„Cosa nostra“, mafijos atmainos ir korupcija byloja ne apie abstraktų žmogaus ydingumą, žiaurumą, o apie lojalumo konfliktus, kai susiduria šeima (ar giminė bei klanas) ir valstybė, kraujas ir įstatymas. Mafija iš esmės simbolizuoja šeimos ir klano kovą su modernia valstybe ir šaltas, anonimiškas jos institucijas.

Prisipažinsiu, ilgą laiką vengdavau skaityti komentarus mūsų internetinėje žiniasklaidoje. Jau iš pirmo žvilgsnio gali pajusti, kad ten apstu deformuotų dalykų, besiribojančių su socialine patologija - zoologinio antisemitizmo ir apskritai klaikios ksenofobijos, bukos agresijos, kovingo analfabetizmo, pasišovusio “sutriuškinti” bet kokio lygio autorių (nė neminint vargšų politologų, kurie žaibiškai susilaukia visiško “diskvalifikavimo”). Nesvarbu, kad daugelis anoniminių mąstytojų daro po kele...

Lietuvoje švenčiama daug įvairių tautinių švenčių. Tačiau ar jos “užkabina” daugumą lietuvių? O gal tai yra tik dar viena laisva diena? Intelektualai ir inteligentai kalba, kad reikia saugoti lietuvišką tapatybę, tačiau ar yra ką saugoti? Ar yra tautinių mitų ir simbolių, kuriais tikime? Apie tai bus diskutuojama šiandien (07.09) “Spaudos klubo” laidoje.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie globalizacijos keliamą pavojų mūsų tapatybei. Valstybiniuose mokslo, švietimo, kultūros politikos dokumentuose pabrėžiamas uždavinys - tautos tapatybę saugoti, ginti. Bet kas yra toji lietuviškoji tapatybė? Gal galėtume klausti dar radikaliau: ar turime ką saugoti, ar turime ką prarasti? Su kuo mes, dabarties lietuviai, tapatinamės ar norime tapatintis? Tokie klausimai aistringai svarstyti XX amžiaus pirmojoje pusėje.