vp market

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių pagal pardavimus Lietuvos bendrovių „Vilniaus prekyba“ nesutinka su jai mestais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kaltinimais dėl Visagino atominei elektrinei statyti sukurtos bendrovės „Leo LT“ neva padarytos žalos valstybei ir koncerno „MG Baltic“ pagalbos prašymais. „Nesutinkame, kad dėl „Leo LT“ projekto valstybei buvo padaryta žala.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikos procesams išvadas. Jose pateikti pasiūlymai, kaip sumažinti šį poveikį, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.

Naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybų projektas jau pačioje jo pradžioje buvo neskaidrus, todėl teisėsauga turi įvertinti galimus nusikaltimus ir žalą valstybei, jai kartu su privačia verslo grupe „VP Market“ (dabar „Vilniaus prekyba“) kuriant nacionalinį investuotoją „Leo LT“ ir vėliau jį panaikinant, nurodoma parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.

Koncerno „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, teigiama parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte. „Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos žmonių galvose kirba, politikų lūpose skamba,  o biurokratų stalčiuose – dulka koncepcijos, kaip padaryti Lietuvą turtingą, lietuvius (pastaba: ir lietuvių, ir kitų tautybių lietuvius) – laimingus ir sočius. Pabandykime pamąstyti atvirkščiai – ko reiktų, kad Lietuvai nepasisektų. Gal žvelgiant tokiu kampu būtų paprasčiau suprasti, ko daryti nereikėtų.

Prestižinis užsienio leidinys „Forbes“ šiemet jau 25-ąjį kartą sureitingavo turtingiausius planetos žmones. Šie metai išskirtiniai tuo, jog „dolerinių“ milijardierių dar niekada nebuvo tiek daug – 1226. Iš viso ši nedidelė žmonių grupė valdo net 4,6 trilijono dolerių vertės turtą. Tai taip pat yra aukščiausias taškas per minėtus 25-erius metus.

Skaitau, kaip į teismą papuolė algą pasididinusi nėščia bendrovės vadovė. Ji prieš trejus metus rugsėjo pabaigoje nusprendė mokėti sau vietoje darbo sutartyje numatyto pusantro tūkstančio litų 87 proc. didesnį atlyginimą – 2800 litų.

Praėjo pirmosios dvi Prezidentės darbo savaitės. Vos pasibaigus rinkimų maratonui Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jau pirmąją darbo dieną ant jos stalo turi gulėti visos išvados dėl Leo LT. Tačiau iki šiol neteko girdėti apie tas išvadas, o ir apskirtai jokios konkrečios Prezidentės pozicijos Leo LT tema. Aiškesnių komentarų šiuo klausimu nebuvo nei po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, nei po pokalbių su premjeru Andriumi Kubiliumi.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Aiškėja avarijos, per kurią žuvo parlamentaro Broniaus Bradausko sūnus Andrius ir dar vienas žmogus, aplinkybės. Politiko sūnus į mirtį iš sodų bendrijos, kurioje gyveno, lėkė su policijai labai gerai žinomu asmeniu, siejamu su organizuotu nusikalstamumu. A.Bradauskas buvo palaidotas sekmadienį Vilniaus pakraštyje esančiose Kairėnų kapinėse. Be artimųjų ir draugų, laidotuvėse dalyvavo gausus būrys Seimo nario socialdemokrato B.Bradausko partijos bičiulių.

Garsusis muziejaus projektas įsibėgėja. Gedimino Kirkilo Vyriausybei pritarus, Strateginio planavimo komitetui suteikus nacionalinio projekto statusą, o Vilniaus savivaldybei neryžtingai mindžiukuojant – užuodžiami dideli pinigai – padėti geri pamatai Artūrui Zuokui ir jo būreliui pastatyti meninę pinigų nusiurbimo iš valstybės kišenės gamyklą.

Kovoje dėl elektros kainų ginami privačių energetikos gigantų interesai ir pamirštami paprasti žmonės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovo Virgilijaus Poderio siekiui apkarpyti energetikų gaunamus viršpelnius, kad būtų išvengta elektros kainų šuolio, palaikymą išreiškė Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas. „Palaikome principą, kad verslo monopolijos negali diktuoti sąlygų.

Automobiliams vis labiau panašėjant, vairuotojai rado būdą nepradingti minioje. Didelę reikšmę ženklų kombinacijai teikiantys žmonės yra pasiryžę už išskirtinius automobilio registracijos numerius pakloti net penkiaženklę sumą. Valstybinės įmonės „Regitra“ Transporto registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Raudonis LŽ tvirtino, kad įmonė per savaitę sulaukia mažiausiai vieno prašymo išduoti vardinius numerio ženklus.

Kadaise, Pirmosios Respublikos laikais, kai dar kapitalizmas nebuvo pavadintas laisvosios rinkos ekonomikos viešpatija, vienas kitas raštingas lietuvių autorius pradėjo  lyginti trijų Baltijos šalių visuomenės ir ūkio raidą. Nors ne taip dažnai kaip šiandien buvo linksniuojama Estija, nors ji netapo lietuviškų nesėkmių veidrodžiu ir desperatiškų anekdotų veikėja, tačiau vienas rimtas dalykas buvo pastebėtas.

Kiekvienas lietuvis žino, kad įvykiai nėra tokie, kokie mums atrodo. Tai, ką stebime, tėra atskiri fragmentai planų, gimusių galingų, įžvalgių, neklystančių strategų galvose. Tai jiems, strategams, nurodžius tarsi burtininko lazdelės mostelėjimu įvykiai, kurie atrodė aiškūs, paprasti, suprantami staiga tampa neįžengiamomis galvosūkių džiunglėmis, o sudėtingiausios problemos netikėtai pavirsta vaikų žaidimu.

Nemenką valdančiųjų politikų sujudimą sukėlė britų leidinio „The Economist“ analitikų padalinio „The Economist Intelligence Unit“ paskelbta nuomonė apie Lietuvos vyriausybės ir „VP Market“ verslininkų grupės atliktą operaciją kuriant nacionalinį investuotoją atominei elektrinei statyti.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas teigia, kad „VP Market“ pastačius daug diskusijų visuomenėje keliantį antrąjį „Akropolį“, Geležinio vilko gatvė taps viena prestižiškiausių sostinėje ir galės lygintis su Gedimino prospektu. „Gerosios vilties gatvė taps panaši į Gedimino prospektą“, – dėstė J. Imbrasas. Meras didžiavosi, kad pasitarime su „VP Market“ atstovu UAB „Akropolis“ vyriausiuoju projektų vadovu Vladu Mikolaičiu investuotojams pavyko užkrauti visus infrastruktūrinius darbus.

Prieš 2 savaites gavusi leidimą sostinėje, buvusios gamyklos „Velga“ teritorijoje, statyti dar viena „Akropolį“, kompanija „VP Market“ šalia Vingio parko ketina pristatyti dangoraižių, rašo Alfa.lt.Pagal detalųjį planą „Velgos“ teritorijoje statomi namai negali būti aukštesni nei 35 metrai, t. y. vidutiniškai 10 aukštų. Verslininkų toks ribojimas netenkina – palei Geležinio Vilko gatvę jie norėtų statyti dvigubai didesnius – 22 aukštų komercinius pastatus.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Kol kas lieka tikėti Prezidento maldomis ir užkeikimais. Išties - po muštynių kumščiais nemojuojama. “Leo LT” gimė ir auga, stiprėja. Mokosi vaikščioti, kaip ir kiti padarėliai. Prezidentas tiki, kad viskas bus gerai. Norėčiau ir aš tikėti, tačiau reikia kažkokio keisto naivumo viruso. “Šiandien išsiunčiau laišką Ministrui Pirmininkui. Įpareigojau Vyriausybę peržiūrėti esamas sutartis, kuriomis būtų sustiprintas valstybės interesų atstovavimas ir priežiūros mechanizmai.

Kas  gali laiduoti, kad svarbiausi sprendimai buvo pasiekti darbo grupės derybose, o ne slaptuose Gedimino Kirkilo ir Žilvino Marcinkevičiaus susitikimuose?Belgų siurrealistas René Magritte‘as nutapė pypkę lyg iš tabako krautuvės reklamos, o po ja užrašė: „Tai ne pypkė“. Iš tikrųjų jis buvo teisus ir sukūrė paradoksą: pypkės atvaizdas nėra pypkė.

Socialinės inžinerijos projektas Lietuvoje pagimdė ne pilietinę visuomenę, bet padėjo pagrindus nomenklatūrinio „pilietiškumo“ tradicijai. Buvo išmokta, kaip šį reikalą paversti tikru verslu ir pragyvenimo šaltiniu. „Iš viršaus“ įkvepiamos ir finansiškai palaikomos „pilietinės iniciatyvos“ turi mažai ką bendro su tikro pilietiškumo apraiškomis. „Pilietinė visuomenė“ Lietuvoje kryptingai ir nuosekliai kuriama jau kone du dešimtmečius.

Sunku buvo tikėtis, kad prezidentas eis prieš Seimo daugumą ir vetuos Ignalinos atominės elektrinės įstatymo pataisas. Dar vienas branduolinis Lietuvos žygis prasidėjo. Paguodžia prezidento žodžiai jo kreipimesi į Lietuvos žmones: jis tiki, jog tai bus naudinga Lietuvos ateičiai.

Vilniaus konservatoriai ketvirtadienį pasisakė prieš „VP Market“ ketinimus netoli Vingio parko esančios buvusios gamyklos „Velga“ vietoje įkurti antrąjį Vilniaus „akropolį“.Kita vertus, Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas vakar „Žinių radijui” teigė, kad derybų eigoje „VP Market“ padarė nemažai nuolaidų savivaldybei ir sutiko mokėti padidintą infrastruktūros mokestį. Todėl projektas, anot jo, turės didelės naudos miestui.Projektui jau pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija.

„Leo LT“ įkūrimas turės toli siekiančias pasekmes Lietuvos demokratijai.„Spekuliantų“ jėgaNeturiu jokios išankstinės neigiamos nuomonės apie šią kompaniją, apie „VP Market“ „dešimtuką“, įkūrusį bendrovę „NDX“, kuri dabar dalyvaus nacionaliniame investuotojuje į atominę elektrinę. Tai žmonės rimti, be to, suvalkiečiai kaip ir aš, ir vien tai jau yra tikras akstinas juos palaikyti.Kelis kartus girdėjau kolegas žurnalistus paniekinančiai atsiliepiant apie „VP Market“ verslą.

Apie nacionalinio investuotojo atominei elektrinei statyti kūrimą buvo prikalbėta tiek, kad publika jau ėmė pamažu suprasti, jog pagrindinis valstybės tikslas bus pasitarnauti būsimai korporacijai. Kaip jau įprasta, politikai ir žiniasklaida labai greitai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas, tad niekam neberūpėjo argumentai – svarbiausia, kokiai stovyklai priklauso tas ar kitas pasakorius.

Partijų žaidimai „liūtuko“ šešėlyje pastaruoju metu neteikia didelio džiaugsmo Lietuvos rinkėjams. Deja, valdančioji koalicija nesugeba įtikinti visuomenės, kad privataus investuotojo įtraukimas į šį projektą yra skaidrus ir pagrįstas, todėl dabar, net jei projektas būtų tobulas (jeigu būtų - kol kas mes to nežinome), jis neišvengiamai didins properšą tarp valdžios ir žmonių.

Algirdui Brazauskui kiek nutolus nuo socialdemokratų vairo, vis labiau į viešumą ėmė veržtis vidinės partinės įtampos, taip pat intrigos dėl partijos vairininko posto. Prieš porą metų pačiam A. Brazauskui teko numaldyti būrelio buvusių „tiktųjų“ socialdemokratų bruzdėjimą nedviprasmišku grasinimu „kitaminčius“ mesti iš partijos. O be partijos įvairūs mūsų „kitaminčiais“ jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo gerovės.

2007 m. gruodžio 5 d. Seimas pritarė Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Juro Abromavičiaus žūtį, išvadoms, kuriose metami precedento neturintys kaltinimai konservatoriams, juos pastatant ant vienos lentynos su Bin Ladenu: beveik paverčiant teroristine organizacija. Tokį smūgį kartu su kitomis partijomis konservatoriams pasimėgaudami trenkė ir socialdemokratai. Konservatoriai šią piliulę nurijo net nemirktelėdami.

Nepraėjus nė metams nuo savivaldybių tarybų rinkimų, klausimas, kas valdys Vilnių vėl lieka atviras. Dabartinės koalicijos pozicijos nėra tvirtos, ją skaldo tiek opozicijoje esančios partijos, tiek nesutarimai koalicijos viduje. Tačiau galima teigti, kad pagrindinė nesutarimų priežastis ne partijų ideologiniai skirtumai, bet atstovavimas skirtingiems verslo interesams.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.„Vilniaus prekybos“ siekis dalyvauti Nacionalinio investuotojo projekte sulaukia ne tik politikų ir ekspertų kritikos, bet kelia ir stambių Lietuvos verslo subjektų nepasitenkinimą. Vienas iš „VP Market“ bendraturčių Žilvinas Marcinkevičius teigia, kad planai žlugdyti elektrinės statybą kuriami konkuruojančiose verslo bendrovėse.

Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo sudaryta darbo grupė, vadovaujama ūkio ministro ūkio ministro Vyto Navicko (nuotraukoje), pirmadienį nusprendė derybas dėl nacionalinio investuotojo sudarymo atidėti mažiausiai savaitei, skelbia naujienų portalas „Delfi.lt“.Toks sprendimas priimtas išklausius Valstybės kontrolės išvadas dėl šią bendrovę sudarysiančių „Lietuvos energijos“, „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir VST turto vertinimo ir galimo akcijų pasiskirstymo.

Pirmadienį pasirodė pranešimai, kad „VP Market“ valdoma „NDX energija“ ketina trauktis iš nacionalinio investuotojo, jei jis bus kuriamas valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ pagrindu. DnB NORD vyriausiasis analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis naujienų portalui „Balsas.lt“ teigė nemanantis, kad „VP Market“ iš tikrųjų ketina trauktis, o tik nori, kad būtų pakeista nacionalinio investuotojo struktūra.

Apsvaigę darbuotojai trikdo statybos, prekybos ir transporto bendrovių veiklą. Firmų vadovai priversti elgtis kaip policininkai, tačiau pavaldiniai randa būdų, kaip išvengti nemalonumų. rašo "Kauno diena". Į tarnybą – tik blaivūs Kasdien savo blaivumą turi įrodyti ne tik vairuotojai. Vis daugiau bendrovių vadovų reikalauja, kad pavaldiniai papūstų į alkotesterio vamzdelį. Tarnybos „Jungtis“ darbuotojams tokią procedūrą tenka atlikti kasdien.

Ką tik paskelbtas planas įkurti didžiulę nacionalinę energetikos bendrovę atominei elektrinei ir elektros perdavimo tinklams statyti. Ją sudarytų dvi valstybinės ir viena privati bendrovė, sutelkę atitinkamas kapitalo dalis. Į valstybinę „Lietuvos energiją“ įsijungtų valstybiniai Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei privati bendrovė VST (Vakarų skirstomieji tinklai). Sumanymas toli peržengia dar vieno, tegul ir labai stambaus, investicinio projekto ribas.

Įsigyti du sklypus prestižinėse Panevėžio vietose ir už juos sumokėti keturis kartus pigiau, nei ši žemė verta, – tokios buvo įtakingų šio miesto verslininkų užmačios, kurias sustabdė teismas, rašo "Lietuvos rytas". Užmačias sustabdė tik sklypų pardavimo konkursą rengusi komisija, nepripažinusi į konsorciumą susijungusių Panevėžio statybos tresto (PST) ir Baltijos investicijų grupės (BIG) nugalėtojais. Savo žodį tarė ir teisėjai, kuriems verslininkai buvo apskundę komisijos sprendimą.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės "VP Market" priklausančiose "Maxima" parduotuvėse šiemet bus toliau dalinami nemokamų pokalbių kvitukai, mat tai pasiteisina. "VP Market" ir telekomunikacijų operatoriaus "Eurocom" mobiliojo ryšio kortelė "Telemaxima" jau turi per 102 tūkst.

Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė "Mažeikių nafta" pagal 2006-ųjų sausio-rugsėjo apyvartą - 10,018 mlrd. litų - yra didžiausia Lietuvos įmonė."Verslo žinių" sudaryto didžiausių pagal 2006 metų trijų ketvirčių apyvartą įmonių 1000-uko duomenimis, antrą ir trečią vietą užima atitinkamai didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorė "VP Market" (3,97 mlrd.

Yra toks naujarusiškas anekdotas. Daugiabučiame švenčiamos vestuvės. Kažkas skambina į duris. Vestuvininkai atidaro ir mato prieš save keletą banditiškos išvaizdos žaliūkų. Šie klausia, ar užsakytos muštynės. „Ne, ne!“ - atsako išsigandę šeimininkai. Ateiviai susižvalgo, mosteli ranka ir ištarę „vis vien jau užmokėta“, prasibrauna vidun...Nesena lietuvių apklausa parodė, kad iš visų kaimynų jiems artimiausi latviai. Tiesa, nematėme naujausių apklausų Latvijoje.

Dar ne taip seniai atsisveikinom su perpus pigesne nei dabar nafta, o jau atėjo eilė dujoms. Vienas ir vienintelis mūsų dujų tiekėjas (gamintojas, perdavėjas ir paskirstytojas) nusprendė kelti kainas - vokiečiams ir austrams vienaip, ukrainiečiams kitaip, mums - trečiaip. Užsimojimas keturis kartus padidinti kainą Ukrainai tiekiamoms dujoms, paties tiekimo nutraukimas, unikalaus sandorio sudarymas po trijų dienų, sujudimas nuo Tadžikistano iki Vašingtono.

Per Lietuvą (taip pat Latviją ir Estiją) ritasi George’o Soroso kritikos banga. Ar tai ne kas kita kaip smetoninė pavydo ir neapykantos žydams banga? Pavydo ne dėl pilnų kišenių, netgi ne dėl įtakos – o dėl vienybės, kurią lietuviai pasiekia keliskart per šimtmetį, tik prarasdami ir atgaudami nepriklausomybę. Ko nors pavydint ar pavyduliaujant, ko nors nesugebant pasiekti, lengviausia apkaltinti savo vyrą – išvadinant jį impotentu, gėjumi, valkata ir panašiai.

Šiek tiek praplatintos europietiškos durys, europietiškus pinigus dalijantys bankai ir internetas - viso to pakanka, kad eilinės Rytų Europos valstybės sostinėje galėtum jaustis globalaus pasaulio gyventoju. Štai ir stabu buvusį amerikiečių „Playboy“ po dešimties spragtelėjimų pelės mygtuku anksčiau „Komjaunimo tiesą“ nešiojusi paštininkė jau deda ir į mano pašto dėžutę.

Žinia apie Lietuvos prekybos centruose dirbsiančius baltarusius ir ukrainiečius sukėlė diskusijų audrą visuomenėje ir karingus profesinių sąjungų protestus. Tačiau artimiausiu metu šis gandas nevirs tikrove. O štai šalies statybų aikštelėse ar baldų fabrikuose svetimą kalbą bus galima išgirsti vis dažniau.

Raimundas Malašauskas, šiuolaikinio meno kuratorius ir pižoniškiausios Lietuvoje ŠMC TV prodiuseris pasakoja apie laisvalaikį. Paprastai žmonės skirsto „darbas, per kurį pavargstu“ ir „laisvas laikas, kai ilsiuosi“. Tavo darbas kiek kitoks, kūrybiškesnis. Ar toks skirstymas tebegalioja? Kiek tavo grafike sudaro darbas, o kiek laisvas laikas? Kodėl? Laisvas laikas neegzistuoja.

1999 metų lapkričio pabaigoje JAV miesto Sietlo gatves užtvindė daugiau nei 50 tūkst. protestuotojų minia. Policija šaudė į minią plastikinėmis kulkomis, ore tvyrojo ašarinių dujų kvapas, o įsiutusi minia skandavo: „Gėda, gėda, gėda!“. Gatvėse pasirodė šarvuotosios mašinos ir raita nacionalinė gvardija, mieste buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sietlo konferencija jos organizatoriams ir daugeliui dalyvių atmintyje išliko kaip savaitę trukęs košmaras.

Patikslinu - šalia visų kitų gerų Kauno dalykų, du yra ypač geri. Ir tas dvigubas gerumas prasidėjo kovo 18 dieną, kai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (http://www.muziejai.lt/Kaunas/ciurlionio_muziejus.htm) buvo atidaryta XX amžiaus pradžios Latvijos meno paroda (http://www.muziejai.lt/Kaunas/kylant_savais_sparnais.htm). Aš ją vadinu nostalgijos ir pavydo paroda. Latviško nostalgiškumo ir atitinkamai - lietuviško pavydo.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius ir Kauno savivaldybės Urbanistikos skyrius buvo numatę bendrame respublikinės architektūrinės tarybos posėdyje apsvarstyti du gyvybiškai svarbius miestui klausimus - pačiame centre planuojamų sporto rūmų ir komercinio komplekso "Akropolis". Birželio pabaigoje Kaune susirinkusioje architektūrinėje taryboje dalyvavo ir žinomi Vilniaus architektūros ekspertai, tačiau sumanytasis pristatymas neįvyko - 56 000 kv.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius ir Kauno savivaldybės Urbanistikos skyrius buvo numatę bendrame respublikinės architektūrinės tarybos posėdyje apsvarstyti du gyvybiškai svarbius miestui klausimus - pačiame centre planuojamų sporto rūmų ir komercinio komplekso "Akropolis". Birželio pabaigoje Kaune susirinkusioje architektūrinėje taryboje dalyvavo ir žinomi Vilniaus architektūros ekspertai, tačiau sumanytasis pristatymas neįvyko - 56 000 kv.

Itin slėptas prekybos tinklo UAB "VP Market" generalinio direktoriaus Igno Staškevičiaus ir skandinavų bendrovės BBH, Lietuvoje valdančios UAB "Švyturys-Utenos alus", prezidento Kristiano Ram-Šmito, susitikimas vakar vakare įvyko sostinės "Stiklių" viešbutyje. Verslininkai pamėgino prie vakarienės stalo išsiaiškinti pašlijusius tarpusavio santykius.