Volodymyr Zelenskyj

Kol vokiečiai stabdo ir kelia sąlygas tankų tiekimui, prancūzai svarsto tiekti Ukrainai savo sunkiuosius tankus, švedai žada modernias automatines haubicas, o britai – kelis šimtus modernių raketų. Kremlius šiandien, rodos, įsiuto. Visais įmanomais kanalais ėmė grasinti Europai ir pasauliui branduoline apokalipse. Ginklų laukianti Ukraina gedi sraigtasparnio katastrofos aukų. Ligoninėse iki šiol gydomi sužeisti darželinukai, o mažųjų tėvai neatsigauna po patirto šoko.

Dnipre iš po daugiabučio laiptinės nuolaužų gelbėtojai ryte ištraukė dar vieno vaiko kūną. Gyvų po nuolaužomis rasti gelbėtojai jau nebesitiki. O Zelenskio visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius, dėl savo komentarų apie Dniprą tapęs Kremliaus ir jo rėmėjų informacinės kampanijos taikiniu, šiandien pasitraukė iš pareigų. Propagandinę pergalę pasiekęs Kremlius bando perimti iniciatyvą ir mūšio lauke. Tad Zelenskis ir vėl ragina Vakarus duoti daugiau ginklų.

Po žiaurios rusų atakos į Dnipro daugiabutį aukų skaičius dar išaugo. Gelbėtojai skaičiuoja, kad per šią kruviną ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių. O naktį okupantai smūgiavo Zaporižiai ir Chersonui, kur žuvo bent vienas žmogus, dar du vaikai buvo sužeisti. Lenkijos premjeras skatina vokiečius nesnausti ir kuo greičiau siųsti šaliai bet ko, ko jai reikia. Tiesa, Ukrainai iš Berlyno laukiant lemtingų sprendimų dėl ginkluotės, atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Rusija skelbia užėmusi Soledaro miestą, dėl kurio pastaruoju metu vyko kruviniausi mūšiai. Savo ruožtu Kyjivas šią informaciją kategoriškai neigia – esą ukrainiečiai laiko miesto kontrolę ir vykdo kontrpuolimą. Stumiasi reikalai ir dėl sunkiųjų vokiškų tankų „Leopard“ – Vokietijos vicekancleris pareiškė, kad Berlynas neturėtų prieštarauti Lenkijos norui juos perduoti Ukrainai. Tik esą Varšuva į Berlyną šiuo klausimu dar nesikreipė.

Lenkijos pažadą tiekti modernius vokiškus tankus išgirdę ukrainiečiai netveria džiaugsmu. Lvive lenkų prezidentą užplūdo iki ašarų dėkingumo emocijos persmelkta ukrainiečių minia. Tačiau tankai Ukrainą pasieks tik dėl to apsisprendus Vokietijai. Tuo metu Ukrainos rytuose tęsiasi įnirtingi mūšiai už Soledarą. O Kremliaus propaganda jau kviečia rusus mirti Ukrainoje ne tik už baltą „Ladą“, bet ir už išmanų laikrodį.

Holivude nugriaudėjo 80-ieji „Auksinių gaublių“ apdovanojimai, kurie po pertraukos grįžo ir į televizijos ekranus. Mat pastaruosius metus apdovanojimus purtė rasizmo skandalai, tad televizijos juos transliuoti buvo atsisakiusios. Šiemet apdovanojimuose triumfavo Stevenas Spielbergas, kuris susižėrė du „Auksinius gaublius“. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Ukrainos prezidentas, kuris užtikrino, kad Ukraina netrukus laimės karą.

Kremlius bando reabilituotis ukrainiečiams keliais smūgiais sunaikinus šimtus mobilizuotų rusų Makijivkoje ir skleidžia melą neva dabar jie sunaikino 600 Ukrainos karių dviejuose bendrabučiuose Donecko srityje. Tiesa, Maskvos melas išaiškėjo labai greitai. Ne tik raketos nepataikė į bendrabučius, bet ir Ukrainos karių juose, veikiausiai, nebuvo nei kvapo.

Rusai rezga kruviną klastą Ukrainoje. Paskelbė apie paliaubas per stačiatikių Kalėdas, bet toliau apšaudo ukrainiečius ir varo juos į slėptuves keldami karo lėktuvus Baltarusijoje. Vladimiras Putinas per stačiatikių Kalėdas gali įvykdyti žiaurią provokaciją – susprogdinti kelias cerkves okupuotose teritorijose ir dėl visko apkaltinti Ukrainą. Ukrainiečiai paliaubomis netiki, o amerikiečiai ir vokiečiai, galimai įkvėpti prancūzų, skelbia, kad ir jie siųs šarvuočių Ukrainai.

Pirmą kartą nuo karo pradžios į Ukrainą atkeliaus šiuolaikiški vakarietiški tankai. Tiesa, lengvieji. Juos Ukrainai pažadėjo Prancūzija. Volodymyras Zelenskis dėkoja Emmanueliui Macronui ir sako laukiantis to paties iš kitų Vakarų valstybių. Ir kuo greičiau. Mat Rusija pavasarį ruošiasi naujam karo etapui su šimtais tūkstančių naujų karių. NATO generalinis sekretorius perspėja nenuvertinti Rusijos.

Maskva nusprendė apkaltinti pačius po gelžbetonio nuolaužomis Makijivkoje palaidotus mobilizuotus rusus, esą jie patys kalti, kad ukrainiečiai juos Naujųjų metų naktį subombardavo. Kremlius, anot Ukrainos, jau ruošiasi naujai mobilizacijai ir naujam karo etapui. O Putinas šiandien vėl ėmė grasinti Vakarams branduoliniais ginklais. Pafrontėje savanoriai ieško žuvusių Ukrainos gynėjų kūnų, kad grąžintų juos namiškiams, o naktinėje Kyjivo padangėje ukrainiečiai numušinėja rusofašistų dronus.

Kol rusofašistai Naujųjų metų naktį taikėsi į Ukrainos civilius – ukrainiečiai galingai smogė mobilizuotų rusų karinei bazei okupuotoje Makijivkoje. Linkėjimus Putino kariaunai siunčia girliandomis išpuošta sistema HIMARS. O į frontą nuvykęs Putino privačios kariuomenės šeimininkas Prigožinas skaičiavo savo samdinių lavonus. Šventinės kelionės nevykusiai baigėsi ir rusofašizmą palaikančiam dainininkui Gazmanovui. Per vakarėlį Dubajuje jis vos negavo mušti, kai nesutiko pasmerkti karo.

Rusofašistai šiąnakt į Kyjivą paleido iranietiškus dronus, o Lukašenkos režimas pareiškė, neva Baltarusijoje nukritusi raketa – gali būti Ukrainos provokacija. Maskva jau skuba reikšti susirūpinimą dėl incidento. Tuo metu karščiausiame mūšio lauko taške okupantai užsibrėžė sau tikslą iki Naujųjų metų užgrobti visą Donecko sritį. Putinas šiandien susiskambinęs su Kinijos autoritariniu lyderiu pareiškė norintis stiprinti su Kinija karinį bendradarbiavimą.

Joe Bidenui paskelbus apie į Ukrainą siunčiamą oro gynybos sistemą „Patriot“, jo pavyzdžiu žada pasekti ir kitos Didžiojo septyneto šalys. Berlynas jau skelbia apie prasidėjusias derybas dėl to, kaip padėti Ukrainai ginti dangų. O į Kyjivą grįžęs Zelenskis – pervargęs, tačiau laimingas – iš savo kabineto siunčia linkėjimus ukrainiečiams ir sako, kad gerų žinių bus ir daugiau.

Zelenskis lankosi Bachmute – karščiausiame karo taške ir aplink griaudint sprogimams sveikina Ukrainos karius. O Putinas – tikra priešingybė – pasislėpęs Kremliuje dalija ordinus savo pakalikams – statytiniams okupuotose teritorijose ir aršiausiems propagandistams. Absurdo šventę Putinas surengė po vizito pas Lukašenką, kurio metu bandė jį prispausti tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Prieš pradėdamas vizitą Baltarusijoje, Putinas į Ukrainą paleido dešimtis iranietiškų dronų–kamikadzių. Fašistai labiausiai atakavo sostinę Kyjivą, visoje šalyje po naktinių atakų skelbiami avariniai elektros išjungimai. Zelenskis prašo NATO šalių ne tik oro gynybos sistemų, bet ir puolamųjų ginklų, kad galėtų greičiau nugalėti Rusiją. Mat Maskva ne tik neplanuoja pasiduoti, bet ir ruošia naują smūgį Ukrainai.

Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą ir nukreipė į ją daugiau nei 70 raketų. Be elektros liko antras pagal dydį šalies Charkivo miestas, elektros ir vandens tiekimas sutriko ir Kyjive. Savo ruožtu su Pentagono vadovu susitikęs mūsų krašto apsaugos ministras nei patvirtina, nei paneigia žinių dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai. Tik sako, kad šioje srityje pokyčių bus. Tuo metu Putinas po trejų metų pertraukos pirmadienį vyks pas Lukašenką į Minską.

Lenkija ir Baltijos šalys nesutinka su naujuoju sankcijų paketu Rusijai. „Sankcijų vanagais“ pramintos kaimynės devintąjį sankcijų paketą agresorei užblokavo. Tarp jų esanti Lietuva griežtai nesutinka švelninti sankcijų Rusijos maisto ir trąšų eksportui, nes tai pasitarnautų Kremliaus režimui ir rusų oligarchams. Ukrainos Donecko srityje dirba išminuotojai.

Rusų pajėgos apšaudė Kyjivą: paryčiais į Ukrainos sostinę okupantai nukreipė 13 iranietiškų dronų–kamikadzių. Per ataką labiausiai nukentėjo Ševčenkos gyvenamasis rajonas. O štai išlaisvintame Chersone rusų raketa atskriejo į Ukrainos vėliava papuoštą miesto administracijos pastatą. Visgi jau netrukus gintis nuo okupantų smūgių gali tapti lengviau. Vašingtonas svarsto apie oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimą Kyjivui.

Rusijoje liepsnoja milžiniški gaisrai. Kaimynų žudymu ir žemių grobimu, o ne savo žmonių saugumu besirūpinančioje Maskvoje pleška didžiausias prekybos centras, dega ir padangų gamykla Rusijos rytuose. Rusijoje liepsnojant gaisrams – Putinas lankosi Kirgizijoje, kur bando sudarinėti dujų sąjungas su jam dar paklūstančiomis šalimis. O į išlaisvintas nuo okupantų teritorijas grįžtantys ukrainiečiai baisisi rusų pasauliu. Galingas sprogimas ankstų rytą sudrebina Maskvos pakraštį.

Su pradėtu karu Europoje apsiskaičiavęs Putinas, laikydamas šampano taurę rankoje, dabar prisipažino, kad bombarduoja Ukrainos infrastruktūrą ir darys tai toliau, nes Ukraina – anot jo – pradėjo pirma. Iš Putino lūpų liejasi ir daugiau absurdiškų pareiškimų – jis atvirai džiaugiasi užgrobęs naujų Ukrainos teritorijų. Ir sako, kad dabar vaduoja naujas savo valdas nuo okupantų ukrainiečių. Realybę iškreipiančiam Kremliui Europos Komisija siūlo skelbti devintą sankcijų paketą.

Rusai vidury baltos dienos smogė turgavietei netoli fronto esančiame mieste. Yra ir sužeistų, ir per sprogimus žuvusių niekuo dėtų civilių. Bachmutą naktį drebino artilerijos sviedinių kruša. Ukrainos kariai stengiasi atitrūkti nuo karo siaubo gelbėdami ir prižiūrėdami paliktus šunyčius. Tuo metu mūsų kaimynai lenkai sparčiai ginkluojasi – į Gdynės uostą atkeliavo plieniniai Kalėdiniai siuntiniai – nauji tankai ir haubicos iš Pietų Korėjos.

Rusijos aerodromuose ir vėl griaudi sprogimai – juodi dūmai kilo Kurske. Ir aiškėja daugiau detalių apie vakarykščius smūgius okupantų bazėse esančiose net už pusės tūkstančio kilometrų į Rusijos gilumą nuo fronto linijos. O Zelenskis drąsiai apsilankė karius vos už poros dešimčių kilometrų nuo Bachmuto, kur verda aršiausi mūšiai su priešais – ten jis pasveikino Ukrainos karius su kariuomenės diena. Okupantai ir vėl ne vietoje rūko.

Putinas surengė naują masinę ataką – paleido apie šimtą raketų į Ukrainą. Tikėtina, tai jo kerštas už naktinius ukrainiečių smūgius dviem karinėms Rusijos oro bazėms, per kuriuos apgadinti mažiausiai trys strateginiai bombonešiai „TU-95“. Beje, viena okupantų raketa nukrito Moldovos teritorijoje, o dalis šalies po rusų smūgių ir vėl liko be elektros.

Užsienio reikalų ministerija skelbią iš šalies siunčianti vieną Rusijos ambasados diplomatą dėl netinkamos veiklos. O Ukrainos ambasadoje Ispanijoje vakar sprogęs laiškas – ne vienintelis. Ant kojų sukeltas visas ispanų saugumas. Mat užminuoti laiškai atėjo ir į kompaniją, tiekiančią ginklus Ukrainai, oro pajėgų bazę, premjero biurą ir amerikiečių ambasadą. O ukrainiečių namuose siaučia gaisrai. Gyventojai bando sušilti ir netyčia supleškina namus.

Prieštaringų vertinimų dėl savo pareiškimų apie karą Ukrainoje anksčiau sulaukęs Popiežius Pranciškus turbūt pirmą kartą griežtai sukritikavo Maskvą dėl žudynių. Ypatingu žiaurumu apkaltino buriatus ir čečėnus. Maskva po pontifiko pareiškimų įsiuto, dedasi nekalta. O kol rusų žudikai stiprina puolimą Donecko srityje, NATO ministrai Rumunijos sostinėje sprendė, kokios pagalbos dar siųs į šąlančią bombarduojamą Ukrainą ir žada jai narystę Aljanse.

Po galingo okupantų apšaudymo savaitės pradžioje – daugiau nei 10 milijonų ukrainiečių neturi elektros. O į šalį jau beldžiasi žiema. Dėl to Europos Sąjunga siunčia skubią pagalbą į Kyjivą – daugiausia generatorius ir elektros tinklų remonto rinkinius. Savo ruožtu Kremliaus statytiniai Kryme skelbia, kad įrenginėja pusiasalyje įtvirtinimus. Neva dėl žmonių saugumo. Tačiau britų žvalgyba mano, kad okupantai Kryme rimtai išsigando ukrainiečių puolimo.

Lenkijos pareigūnai atskleidžia daugiau tragiško raketos sprogimo detalių. Panašu, kad galėjo nesuveikti Ukrainiečių oro gynybos raketos susinaikinimo mechanizmas, todėl ji ir sprogo nukritusi. Tuo metu Chersone pareigūnai rado okupantų paliktus žmonių kankinimo kambarius. Vietiniai pasakoja, kaip rusai juos mušė, kratė elektra. Ir žudė.

Ne tik lenkai, bet ir vengrai po Rusijos raketų smūgių staiga sušaukė valstybės gynimo tarybą, nes rusų raketų smūgiai sustabdė naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška žaliava teka į Vengriją. Iš viso Putinas antradienį į Ukrainą paleido apie šimtą raketų ir tai gali būti masiškiausias raketų lietus nuo pat karo pradžios. Be to, šalyje yra daugybė nesprogusių minų. Maskva aiškiai parodė, kad pasaulio lyderių kvietimas baigti karą jai nerūpi.

Putino kerštas už Zelenskio apsilankymą gėdingai prarastame Chersone – smūgiai pagrindiniams Ukrainos miestams ir jų infrastruktūrai. Pavakarę mirtinos raketos skriejo į Kyjivą, Mykolajivą, Lvivą – iš viso daugiau nei 20 miestų. Dalyje jų nutrūko elektros tiekimas. O išlaisvintą Chersoną jau pasiekė pirmieji konvojai su humanitarine pagalba – maistu, vandeniu, vaistais. Tačiau mieste vis dar nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens.

Ukrainos kariai jau pačiame Chersono centre. Šiąnakt iš miesto ir jo apylinkių sprunkantys okupantai susprogdino strategiškai svarbų Antonivkos tiltą, bijodami Ukrainos karių prasiveržimo per upę. Į gyvenvietes iš kurių spruko fašistai įžengiančius Ukrainiečius vietiniai pasitinka su gėlėmis ir džiaugsmu. O pralaimintis Kremlius rodo raumenis skriausdamas siplnesnius – naktį rusai paleido raketas į Mykolajivą – ten paliko našlaičiu 16-metį berniuką.

Rusijos pajėgos pradėjo atsitraukimą iš Chersono – sprogdina tIltus ir minuoja vietpves, kad tik pakenktų sugrįžtantiems Ukrainos gynėjams. Tačiau jie toliau vaduoja teritorijas ir vis labiau artėja prie paties miesto. Esą tik laiko klausimas, kada pačiame Chersone iškils Ukrainos vėliava. Tiesa, Putinas dėl Chersono kracho tyli, o Zelenskis kol kas atsargus – ragina nepaskęsti euforijoje. O Chersone žuvusio Kremliaus statytinio Stremousovo mirtį gaubia mįslė.

Nikolajus Patruševas – Putino bendražygis ir vienas karo Ukrainoje architektų – lankosi Irane. Su Irano prezidentu neva aptaria dvišalius santykius, o iš tiesų derasi dėl karinės paramos dronais ir raketomis. Vis tik emocijų netrūksta ir Rusijoje, kur propagandistės Olgos Skabejevos laidoje liejasi nusivylimas rusų kariuomene.

Pirmą kartą nuo karo pradžios rusų raketa nukrito Moldovoje. Raketą numušė Ukrainos oro gynybos sistema, kai ryte Putinas surengė masinį Ukrainos elektrinių apšaudymą. Po Kremliaus teroro – daugybėje miestų dingo elektra. Rusija tęsia ir terorą melu – pareiškė, neva Ukraina vieną vandens droną į Sevastopolį paleido iš grūdų laivo. Jungtinės Tautos ir Turkija nepaisant Rusijos kaprizų bando toliau tęsti grūdų susitarimą ir praleisti laivus su Ukrainos grūdais.

Kol ukrainiečiai fronte bando atstumti okupantus ir prašo Vakarų daugiau modernių ginklų, V. Putinas lieja pyktį ant civilizuoto pasaulio. Diskusijų forume Maskvoje jis apkaltino Vakarus žaidžiant kruviną žaidimą ir pareiškė, kad Kyjivas nesėda prie derybų stalo, nes to neva nenori Vašingtonas.

Maskva pradeda branduolines pratybas – kaip tik tuo metu, kai pati nepagrįstai bando apkaltinti Ukrainą ruošiant „nešvarią bombą“. Amerikos prezidentas įspėja Putiną nepadaryti didelės klaidos, o mūsų kariuomenės vadas sako, kad į Kremliaus branduolines pratybas reikia reaguoti labai rimtai. Tuo metu Ukrainos Dnipro mieste, degalinėje, per rusų apšaudymą automobilyje sudegė nėščia moteris.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams. Šoigu jiem melagingai pareiškė, kad Ukraina rengiasi provokacijai ir neva savo teritorijoje ketina panaudoti branduolinį ginklą. Karo analitikai sako: Šoigu tokiu šantažu lyderius siekia paveikti, kad šie nebetiektų ginklų Ukrainai. Tačiau jis sulaukė priešingo rezultato. Šalys pareiškė, kad Rusija meluoja ir Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

Putinas surengė cirką – apsilankė kariniame poligone, kur instruktoriai rodė Putinui neva puikią mobilizuotųjų amuniciją, o Putinas bandė vaizduoti rūpestį kariais. O realybėje „bomžų“ armija vadinamiems rusams nuo šiol sunkiau bus sprukti iš Chersono, nes naktį sproginėjo jų perkėla per Dnipro upę. Anot Volodymyro Zelenskio, okupantai grasinasi susprogdinti užtvanką ir paskandinti visą Chersoną kartu su dar 80 gyvenviečių.

Kremliui atvirai pripažinus, kad nevaldo situacijos Chersone ir paskelbus karinę padėtį okupuotose teritorijose – Kyjivas perspėja ten gyvenančius žmones sprukti, nes Putinas veikiausiai juos priverstinai mobilizuos ir pasiųs žudyti brolių ukrainiečių. Jungtinių Valstijų ekspertai perspėja – Chersone pralaimintis Putinas gali imtis žiaurių veiksmų.

Putinui pirmadienio teroro raketomis buvo maža. Antradienį į Ukrainos didmiesčių elektrines ir gyvenamuosius rajonus vėl skrieja raketos ir dronai, miestuose dingsta elektra. Skelbiama, kad šiam mirties paradui diriguoja naujasis Putino karo Ukrainoje generolas. Rusijos propaganda šlovina Putino surengtas žudynes raketomis, o Vašingtonas ir Berlynas žada Ukrainai šiuolaikinių oro gynybos sistemų. Kol jų nėra – rusų raketas ukrainiečiai skina ir rankinėmis raketų sistemomis.

Fronte mūšius pralaimintys rusai – neriasi iš kailio ir vėl raketas taiko į Ukrainos žmones ir su žeme lygina miestus. Galingi raketų smūgiai naktį ir dieną drebino Zaporižią, o Bila Cerkvą apšaudė iranietiškais dronais – kamikadzėmis.

Putino paskelbta Ukrainos teritorijų aneksija virsta tikra komedija. Kremlius net negali įvardinti, kur yra tos naujos Rusijos sienos Ukrainoje. Mat rusų kontroliuojama teritorija – tirpsta akyse. Ukrainiečiai skelbia apie naujas pergales ne tik Donbase, bet ir pietuose – Chersono srityje. Putino autoritetas akivaizdžiai pradeda aižėti, o jo karo vadus jau atvirai užsipuolė galvažudžių kompanijos WAGNER savininkas Prigožinas ir Čečėnijos vadas Kadyrovas.

Rusijos diktatorius Putinas visam pasauliui skelbia apie keturių Ukrainos teritorijų aneksiją. Ta proga Kremliuje jis surengė tikrą parodomąjį cirką, kurio metu daugiau nei pusę valandos šlovino Rusiją ir keikė vakarus. O prieš absurdišką šventę jis surengė tikras skerdynes Zaporižios srityje – raketomis apšaudė civilių automobilių koloną, pražudė daugiau nei dvi dešimtis niekuo dėtų žmonių.

Maskvos statytiniai okupuotose teritorijose prašo Putino aneksuoti Ukrainos regionus. O ukrainiečiai iš jų bėga ir pasakoja, kaip iš tiesų vyko balsavimas – grasinant ginklu ir masiškai falsifikuojant rezultatus. Ukrainiečiai skelbia ir apie nedideles pergales mūšio lauke. Deja, rusai, jei jiems pavyks sutelkti ženklų karo naujokų skaičių, gali išties apsunkinti situaciją fronte.

Sibire 25-erių rusas paleido šūvius į karinį komisarą bandydamas išgelbėti bendraamžius nuo mobilizacijos ir karo Ukrainoje. Rusijos regionuose dėl mobilizacijos atmosfera vis labiau kaista: dega kariniai komisariatai, o Dagestano gyventojai nesiliauja protestavę, nes suvokia, kad Putino mobilizacija virsta tikru etniniu valymu. Pavyzdžiui, okupuotame Kryme Putino pakalikai į karą siunčia daugiausia Krymo totorius, o ne rusus. Tuo metu Putinas Sočyje priima Lukašenką.

Rusijos moterys su ašaromis išlydi savo vyrus ir meilužius į karą, o pastarieji pakeliui masiškai girtauja ir net girdo juos vežančius autobusų vairuotojus. Prisigėrę ir pasimuša. Oficialusis Kyjivas jiems tiesia pagalbos ranką, nenorintiems mirti už Putiną pataria – ką reikėtų daryti. Tuo metu okupuotose Ukrainos teritorijose prasideda Kremliaus parodija – pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Rusai važiuoja kariauti Ukrainoje.

Rusijoje į protestus prieš mobilizaciją išėjusius žmones Putino omonininkai ne tik vaišino smūgiais, bet sulaikytiems įteikė šaukimus į karą. Tiesa, Putino mobilizacija išvirto ne tiek į protestus, kiek į tikrą rusų evakuaciją iš savo šalies: turintys pinigų Rusijos gyventojai skrenda, skurdesni važiuoja ir net pėsčiomis sprunka iš šalies. O Rusijos pakraščiuose vyrai gaudomi gatvėse ir tuntais genami į karinius komisariatus.

Putinas visoje Rusijoje skelbia dalinę mobilizaciją, bando sukrapštyti karui Ukrainoje papildomus tris šimtus tūkstančių karių. Ir grasina Vakarams branduoliniu ginklu. Pareiškė, kad smogs, jei kas kėsinsis į Rusiją, prie kurios jis dabar nori prijungti ir okupuotas Donbaso teritorijas. Mobilizaciją Putinas paskelbė šiandien ryte, nors rusams ir pasauliui pranešimą žadėjo dar vakar.

Pralaiminti Maskva bando keisti karo eigą – skelbia apie referendumus visose okupuotose teritorijose. Kremliaus statytiniai Donecke, Luhanske, Chersono ir Zaporižios srityse skelbia jau artimiausiomis dienomis balsuosiantys dėl prisijungimo prie Rusijos. O Maskva žada juos priimti išskėstomis rankomis. Kremlius siunčia signalą pasauliui – neva savo teritorijas gins bet kokiomis priemonėmis.