vnešekonombank

Du į eksportą orientuotų suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamyklų projektus Rusijos šiaurėje plėtojanti bendrovė „Novatek“ ir didžiausia šalyje laivininkystės kompanija „Sovkomflot“ kuria bendrą įmonę 17-ai arktinės klasės SGD tanklaivių pastatyti bei juos valdyti. Naujoji įmonė vadinsis „Sovremennij morskoj arktičeskij transport“ (Šiuolaikinis jūrinis Arkties transportas) – SMART.

Baltarusijos žiniasklaidoje pradėta gilintis į tai, kam reikės Astrave statomos atominės elektrinės pagamintos elektros energijos. Remiantis rusų ekspertais, užsiveria ir iš esmės vienintelė kryptis – elektrinės statybas finansuojanti Rusija. Rusija neplanuoja importuoti elektros energijos iš Baltarusijos iki pat 2035-ųjų, skelbia „inter-press.

Rusijos ekonomika, pastaraisiais metais rodžiusi šiokius tokius atsigavimo po krizės ženklus, po JAV paskelbtų naujų sankcijų ir įtampos dėl Sirijos patyrė naują smūgį.

Visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo komerciniai bankai, kurie praėjusią savaitę sulaukė sankcijų, derasi dėl verslo Ukrainoje pardavimo, tvirtina Ukrainos nacionalinis bankas. „Mes tiksliai žinome, kad visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo bankai derasi dėl verslo pardavimo“, – pareiškė centrinio banko valdytojos pavaduotoja Katerina Rožkova.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai nesirodo nuo kovo 6-osios. Nuo to laiko Kremliaus tinklalapyje atgaline data buvo pranešama apie susitikimus, vykusius savaitgalį. Kremliaus atstovai tvirtina, kad jų vadas – gyvas ir sveikas. Pastarąjį kartą V. Putinas žurnalistams rodėsi kovo 5-ąją – tądien šalies vadovas buvo susitikęs su Italijos premjeru Matteo Renzi.

Rusija žada skirti 10 mlrd. JAV dolerių paskolą Baltarusijai atominei elektrinei Astrave, netoli sienos su Lietuva, statybai, skelbiama Rusijos vyriausybės interneto svetainėje. Vyriausybė įpareigojo žinybas derėtis su Baltarusija, o deryboms pasibaigus sėkmingai, - pasirašyti protokolą dėl paskolos. Paskola turėtų padengti 90 proc. Baltarusijos AE statybos išlaidų. Baltarusijos vyriausybė ir „Belvnešekonombank“ su Rusijos „Vnešekonombank“ gegužę pasirašė 500 mln.

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai. Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Rusijos valstybinės kompanijos daugiau nebėra naudingos ir ateityje turi būti reorganizuotos ir vėliau privatizuotos, per savo metinį pranešimą teigė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jo teigimu, kompanijos, kurios įvykdė savo uždavinius, turi būti likviduotos, o tos, kurios veikia komercinėje ir konkurencingoje aplinkoje, turi būti restruktūrizuotos į akcines bendroves. D. Medvedevo nuomone, akcinės bendrovės ir toliau veiktų viešajame sektoriuje arba būtų parduotos privačiam investuotojui.

Dabar didžiausio Rusijos turtuolio Vladimiro Jevtušenkovo rūpestis - sumažinti šalies priklausomybę nuo žaliavų eksporto. Jo antrinė firma „Sitronics“ gamina šiuolaikinius puslaidininkius. „Jos atsisakysiu tik blogiausiu atveju“, - kalba V.Jevtušenkovas. Magnatas nenorėtų, kad jo bendrovė taptų didžiausios pasaulio valstybės ekonomikos stabdžiu po 10 euforiškų metų, kai gamyba augo mažiausiai po 7 proc. per metus. Tačiau dabar jai gresia bankrotas.

2008 m. antroje pusėje pasaulinė finansų krizė skaudžiai atsiliepė beveik visoms išsivysčiusioms valstybėms. Ne išimtis buvo ir Rusija, tuo pačiu metu susidūrusi su dar dviem problemomis: kapitalo bėgimu iš šalies po karo Gruzijoje ir galimu biudžeto deficitu krintant naftos kainai. Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, dalis rusų pasaulinę finansų krizę pasitiko su neslepiamu džiugesiu. Kai kurie politikos apžvalgininkai, stebėdami rinkų griūtį visame pasaulyje, ėmė tiesiog trykšti optimizmu.

Vilnius priminė Maskvai apie dingusios Lietuvos žmonių indėlius buvusiame Sovietų Sąjungos banke „Vnešekonombank“ ir Lietuvos verslininko dingimo Kaliningrade bylą. Premjeras Gediminas Kirkilas, pirmadienį Vilniuje susitikęs su Rusijos Audito rūmų pirmininku, buvusiu premjeru Sergejumi Stepašinu, kėlė klausimą dėl grąžintinų indėlių žmonėms, laikiusiems juos banke „Vnešekonombank“. Lietuva, pasak G.Kirkilo, pasirengusi papildomoms diskusijoms tarpvyriausybinės komisijos finansų darbo grupėje.