verslininkai

Vokietijos vyriausybė planuoja užsieniečių įdarbinimo palengvinimo procedūrą, tačiau kol kas neaišku, kaip toli valdantieji žengs. Iki šiol parengtame projekte numatomos įdarbinimo lengvatos tik gydytojams ir inžinieriams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Koncepcijoje taip pat dėmesio netrūksta vietos darbuotojams – planuojama didinti moterų ir vyresnių žmonių įdarbinimą bei skatinti jaunus žmones įgyti aukštesnę kvalifikaciją.

BTV tiesioginiame eteryje verslininkai pagaliau pripažino, kad būtina didinti darbininkų algas jau dabar. „Kas turi atsitikti, kad verslininkai iš tikrųjų pradėtų mokėti daugiau? Aš manau, yra du momentai: vieną dieną verslas staiga pajus, kad nebėra su kuo dirbti. Ir kita, ką verslas jaučia, kad nebėra su kuo gyventi: vis dėlto, socialinės atsakomybės, mums, kaip verslininkams, pastaruosius 20 metų stipriai trūko“,  – sakė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Gintas Umbrasas.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Nuo vasario mėnesio prie Seimo dėl kasos aparatų įvedimo badavę smulkiojo verslo atstovai ketvirtadienį, prieš pat JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitą, nutraukė savo bado akciją. „Baigėme savo bado akciją, kadangi mūsų delegacija grįžo iš Briuselio. Briuselyje išsprendėme tas problemas, dėl kurių su Vyriausybe nesutarėme ir Vyriausybė tiesiog žlugdė mūsų smulkųjį verslą bei iniciatyvą rasti dialogą.

Birželio mėnesį Šveicarijoje įvyko paslaptingo elitinio klubo, vadinamo Bilderbergo grupe, susirinkimas. Tarsi filme apie Džeimsą Bondą 150 iškilių politikų ir verslininkų keturioms dienoms susitiko aptarti pasaulio ateitį Šveicarijos kurorte Sankt Morice, rašoma BBC tinklalapyje. Pašaliniams įeiti draudžiama Šis sambūris apaugęs sąmokslo teorijomis. Paprasti žmonės gali tik spėlioti, kas vyksta per uždarus Bildbergo grupės susitikimus. Susirinkimo dienotvarkė neskelbiama.

Apklausos rezultatai parodė, kad Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų  nuomonės. Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.

Privačiame name įprasta įsirengti pirtį ar baseiną. Tačiau savo malonumui namuose turėti didžiulę šokių salę su specialiais šviesos efektais bei profesionalia garso aparatūra – per didelė prabanga racionaliai mąstančiam lietuviui. „Tik nemanykite, kad mes čia dviese ir šokame nuo ryto iki vakaro“, – mano nustebusį žvilgsnį pagauna verslininkė Liuda Beržanskienė.

Vis dar svajodama atgaivinti centrinę Panevėžio aikštę, miesto valdžia jau keliskart kreipėsi į verslininkus. Tačiau šiemet jų į šauksmą atsiliepė vos penki, mat manė – valdininkai ir vėl prašys finansinės paramos... Panevėžio savivaldybė jau antrus metus reanimuoja Laisvės aikštę, kartą per savaitę panevėžiečius kviesdama į renginius „Susitikime penktadienį“. Taip viliamasi į miesto centrą pritraukti kuo daugiau žmonių, o kartu tikimasi, kad tuo pasinaudos verslininkai – savo verslo labui.

Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. „Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

„Gaudykite momentą!“ – paleido iš tribūnos Viačeslavas Dovnoras, Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas, ir negalėjo būti neišgirstas. Lietuvos verslininkai, praėjusį ketvirtadienį dalyvaudami VII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume Druskininkuose, tylomis gaudė momentą, nes šį motyvą viena ar kita forma vis kartojo daugelis kalbėtojų ragindami investuoti Baltarusijoje.

Dažnas politikas, ekonomistas ar verslininkas drąsiai rėžia, kad iš minimalios algos, siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių, išgyventi neįmanoma. O brangstant maistui, degalams ir elektrai, su kiekviena diena išgyventi darosi vis mažiau realu. Tačiau lietuviai gyvi. „Ar maitintis kruopomis ir kaulais – jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas – vidinės žmogaus savijautos klausimas.

Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.

Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė karą savo kaimynams – jo vadovaujama bendrovė „BNA grupė“ į teismą padavė šalia politiko gyvenantį verslininką Antaną Vainauską ir reikalauja, kad šis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriautų į A. Zuoko sklypą patenkančią 4,55 kv. m sieną. Bylą antradienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, rašo delfi.lt. Atsakovu patrauktas A. Vainauskas nenusileidžia A. Zuokui ir pareiškė priešieškinį.

Šiandien vienas iš penkių jaunų europiečių negali susirasti darbo. Šis skaičius išreiškia didžiulį žmonių talento ir potencialo švaistymą, ateityje galintį kelti pavojų Europos Sąjungos konkurencingumui. Kaip dalinį atsaką į šią problemą Europos Komisija šiandien pradeda vykdyti pažangią priemonę „Youth@Work“, kuri padėtų sukurti aukštos kokybės ir tvarių darbo vietų Europos jaunimui.

Ketvirtadienio vakarą, grojant styginiam kvartetui, Vilniaus universitete apdovanotos praeitąmet socialinėje veikloje daugiausiai nuveikusios Lietuvos verslo įmonės. Apdovanojimų ceremoniją vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis priminė, kad šiemet laureatus rinko 7 ekspertų komisija, kuri didžiausią dėmesį skyrė įmonių diegiamoms inovacijoms, padedančioms sumažinti verslo nešamą žalingą poveikį aplinkai.

Iššūkių, naujovių ir socialinės atsakomybės nesibaidantys Lietuvos verslininkai iki balandžio 30 d. tinklalapyje www.talent.lt gali būti nominuojami tarptautiniam „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimui“ ("Creative Young Entrepreneur Award“). Po nacionalinio atrankos etapo Lietuvoje, organizuojamo visuomeninės organizacijos „JCI Vilnius“, geriausi verslininkai lapkričio mėnesį gali būti pakviesti į pasaulinius apdovanojimus Briuselyje.

Atsiranda vis daugiau pasvarstymų apie tai, kad vizitinė kortelė „miršta“, tačiau ar iš tiesų pažengusių technologijų laikais tai tik atgyvena?Savo tinklaraštyje vienas žinomas videografikos dizaineris Džonas Kosčevskis iš Jungtinių Valstijų prisimena filmą „Amerikos psichopatas“, kurio pagrindinis herojus verslo susitikime įsiunta supratęs, kad jį supančių žmonių vizitinės kortelės – prabangesnės nei jo.

Praėjusią savaitę Panevėžyje vykusio „Versli Lietuva“ renginio metu buvo išdalyta beveik pusantro šimto nemokamų verslo pradžios paslaugų čekių. Iš viso per tris jau įvykusius „Versli Lietuva“ renginius besirengiantiesiems pradėti savo verslą buvo išdalyta beveik 230 nemokamų paslaugų čekių. „Renginio Panevėžyje dalyviai nustebino savo aktyvumu.

Psichologas Owenas Fitzpatrickas interviu ,,Ekonomika.lt" atskleidė, kaip vadovaujantis sėkmingų žmonių elgesio principais pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pasaulyje pripažintas neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras airis O. Fitzpatrickas įsitikinęs – kiekvieno iš mūsų sąmonę paveikti visai nesunku. Tereikia pastebėti sėkmingų ir nesėkmingų žmonių elgesio skirtumus. Anot pašnekovo, NLP metodika ypač išpopuliarėjo per krizę – kai efektyvumas tapo brangiausia vertybe.

Einantys į politiką verslininkai Kanadoje privalo savo akcijas perduoti vadinamiesiems akliesiems fondams, JAV ir Didžiojoje Britanijoje politi kams tokie fondai yra rekomenduojami. Gal ir Lietuvai tai padėtų apsisaugoti nuo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Darbo partijos ekspertai, susitikę su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) atstovais, ragina Vyriausybę įsiklausyti į smulkiųjų verslininkų argumentus. Susitikime smulkieji verslininkai išsakė savo poziciją dėl Vyriausybės požiūrio į smulkųjį verslą ir pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima sureguliuoti smulkiųjų verslininkų ir valstybės santykius.

Vakarų Lietuvos verslininkai, nebeapsikęsdami prasto šio regiono pasiekiamumo oro keliais, kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad Palangos oro uoste atsirastų daugiau skrydžių, rašo „Vakarų ekspresas“. „Itin sumažėjęs krypčių bei skrydžių skaičius netenkina ekonominių regiono poreikių bei turėtų būti nuostolingas pačiai valstybės įmonei, į kurios infrastruktūrą investuotos didelės Europos Sąjungos ir valstybės lėšos“, - E. Masiuliui rašo verslininkai.

Verslo dienraštis „Äripäev“ paskelbė šalies investuotojų, uždirbusių daugiausia dividendų už rezultatus kriziniais 2009-aisiais, sąrašą. Tai asmenys, gavusieji ne mažiau kaip 3 mln. Estijos kronų (663 tūkst. Lt) dividendų. Jei aptiksit pažįstamų, pasveikinkit ir perduokit linkėjimų nuo ekonomika.lt. 1.Toomas Annus, 44,72 proc.. “Merko Ehitus„ ir “ELL Kinnisvara“. 2-4. Jurij Jančuk, Liudmila Mälson, Dmitrij Mälson – po 35,18 proc.

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų.

Italijos verslininkai savaitgalį pirmą kartą pakvietė iš arčiau pažinti šios šalies maisto, gėrimų ir dizaino kultūrą bei netradiciniu aukcionu rinko lėšas ir paramą sunkiai besiverčiančioms Lietuvos šeimoms.

Garsiojoje teisinėje dvikovoje minimi Vilniaus verslininkai savo kailiu patyrė, kad brangūs ir įtakingi advokatai gali nesunkiai paveikti teisėjų sprendimus. Milijoninių nuostolių patyrę Vilniaus verslininkai neketina sudėti ginklų po Apeliacinio teismo priimtos nutarties byloje, kuri žiniasklaidos skambiai praminta Avižienių afera.

Ukrainoje, Dnepropetrovske, prieš mokesčių reformą protestuojantys verslininkai prie mieste esančio mokesčių administracijos pastato atnešė medinį lovį prikrautą fekalijų, smulkių kupiūrų ir monetų, praneša naujienų portalas Lenta.ru. Visas turinys buvo padėtas ant šalia pastato ištiesto kilimo, o protestuotojai prie jo pridėjo šaukštus, šakutes ir užrašą „Pasiimkite mūsų mokesčius“. Niekas, remiantis naujienų agentūros duomenimis, iš darbuotojų prie susirikusiųjų minios prieiti nebandė.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų pirmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve protestavo prieš mokesčių reformas. Proteste dalyvavo beveik 5 tūkst. žmonių, suvažiavusių iš visų šalies regionų. Jie švilpė ir barškino metaliniais kibirais, pranešė naujienų agentūra AFP. Pasipiktinusieji numatomomis mokesčių reformomis rengė ne vieną protestą, tačiau šis kol kas buvo didžiausias. Mokesčių pakeitimus praėjusią savaitę patvirtino parlamentas, jie turėtų įsigalioti nuo sausio 1-osios.

Rajono Savivaldybė seka Panevėžio ir kitų miestų pavyzdžiu ir 2011-aisiais gerokai mažina verslo liudijimų kainas, tačiau nebenumato lengvatų neįgaliesiems, bedarbiams, pensininkams ir kt. Panevėžio rajone nuo kitų metų pigiausias verslo liudijimas, nesvarbu, ar veikla bus vykdoma tik rajono teritorijoje, ar visoje Lietuvoje, kainuos 120 litų, brangiausias – 480 litų. Pavyzdžiui, žemės ūkio veiklos verslo liudijimas šiemet kainavo 600, kitąmet už jį reikės mokėti 120 litų.

Statistika rodo, jog politika Lietuvoje vis labiau virsta turtingųjų užsiėmimu. Per 40 į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktų ir šiuo metu ten besidarbuojančių asmenų yra milijonieriai. Jau tapo įprasta, kad tai verslo ar pramogų pasaulyje sėkmę patyrę žmonės.

Scenarijus labai paprastas – įmonė X, padirbusi kurį laiką palieka nemažai kitų įmonių „ant ledo“ – gavusi išankstinį užmokestį, paslaptingai pradingsta. Krizei įsibėgėjus, nemažai  verslininkų pasmerkė savo verslą žlugti ir ėmėsi kitos veiklos. Nerimą kelia tai, kad kai kurie transporto įmonių atstovai ne tik atveda savo įmones prie bankroto, palieka nesugražintas skolas, bet vėliau tie patys žmonės steigia naujas įmones ir sėkmingai pradeda jose dirbti ar vadovauti.

Turkijos policija sulaikė jachtos „Savarona“, kuri kadaise priklausė Turkijos Respublikos įkūrėjui Atatiurkui, savininką. Naujasis laikinasis savininkas ją buvo išsinuomojęs už 60 mln. dolerių ir pavertęs plaukiojančiu viešnamiu turtingiems klientams. Jachtoje vykdavo sekso orgijos, kuriose dalyvaudavo nepilnametės iš Rusijos ir Ukrainos. Sulaikyti garsūs verslininkai Policija praneša, jog sulaikytas Tefikas Arifas (57 m.) iš Niujorko, besiverčiantis nekilnojamojo turto prekyba.

Spalio 7 d. šalyje buvo registruota 309,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,31 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,03 procentiniais punktais mažiau nei praėjusią savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad beveik 1,6 tūkst. bedarbių įsigijo verslo liudijimus.

Nuo šiol Konkurencijos taryba ir Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva bendradarbiaus organizuodamos seminarus, konferencijas ir kitus panašius renginius, taip pat rengdamos ir leisdamos įvairius informacinius leidinius aktualiais konkurencijos verslo bendruomenės švietimo klausimais.

Krizė atėjo ir sujaukė visų planus. Pirmiausia, verslininkų, o paskiau ir visų kitų mirtingųjų. Greičiausiai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje verslininkai kapitalizmo grimasas pamatė iš arti. Bendrovių pelnus staiga pakeitė nuostoliai, o suvaldyti bet kokį procesą darėsi vis sunkiau. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę protingiausi greit suprato, kad reikia rizikuoti ir priimti netradicinius sprendimus. Vienas jų – laikini vadovai, kurie įmonę išgelbėja nuo bankroto.

Šie sinchroniškai Tokijo gatvėmis judantys verslininkai praeiviams kėlė ir išgąstį, ir vertė šypsotis. Būtų visai smagu panašų vaizdą pamatyti ir Lietuvoje: juk ji – drąsi šalis.

Eko­no­mi­nė kri­zė, gi­liai įlei­du­si šak­nis, trauk­tis dar ne­ža­da. Ta­čiau kai ku­rie iki šiol sun­ku­mus įvei­kę ver­sli­nin­kai ti­ki­si, kad jos vo­las jų ne­be­su­traiš­kys. Įmo­nių va­do­vai ti­ki­na ne tik pa­ty­rę nuos­to­lių, bet ir ga­vę ge­ros pa­tir­ties, dirb­da­mi eks­tre­ma­lio­mis sun­kme­čio są­ly­go­mis. UAB „Al­ju­va“ di­rek­to­rius Al­vy­das Pol­ka sa­ko, kad kri­zė drėb­te­lė­jo kaip ir vi­siems, taip ir jiems.

Strategiškai itin patogioje vietoje, pusiaukelėje tarp dviejų sostinių – Vilniaus ir Rygos, įsikūrusiame Panevėžyje sąlygos verslui plėtoti vertinamos prasčiau nei vidutiniškai. Tokį verdiktą miestui paskelbė Savivaldybės apklausoje dalyvavę 530 respondentų. Aukštaitijos sostinė neoficialiai tituluojama bedarbių Meka. Masinio darbuotojų atleidimo sunkmečiu neišvengė 35-ios miesto įmonės. Valstybės išlaikytiniais paversti 12327 panevėžiečiai, tai yra 16,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Ar normalu sudėtingais ekonomikos krizės laikais už du nugertus butelius ar kelis cigarečių pakelius bausti verslininkus net 10 tūkst. litų baudomis? Parduoda butą, kad atsitiestų Tokias griežtas sankcijas paskyrę Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) kontrolieriai jaučiasi visagaliai. Į „Balsas.lt savaitės“ redakciją neseniai kreipėsi Trakų kultūros namuose veikusios kavinės „Svetainė“ vadovas Romaldas Tamašauskas.

Turintiems puikią verslo idėją, tačiau stingantiems pinigų jos įgyvendinimui verslo akseleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjai žada visokeriopą pagalbą. „Mūsų tikslas – rasti geriausius jaunus verslus ir jiems suteikti viską, kad jie pasiektų sėkmę“, – teigė verslo akseleratoriaus vadovas Rokas Tamošiūnas antradienį surengtoje konferencijoje.

Ar trys plaukas yra daug? Jei ant galvos – tai labai mažai, bet jei sriuboje… Viskas yra reliatyvu. Praėjusią savaitę teko lankytis Ukrainoje. Kolegos pakvietė susitikti su Černigovo verslininkais ir jiems pristatyti Apribojimų teorijos bei lanksčios gamybos (TOC-LEAN) principus bei šių metodikų panaudojimą įmonės pelningumo didinimui. Dalis vietos verslininkų reagavo kaip įprasta ir Lietuvoje – mes kitokie, pas mus specifika, tai nesuveiks Ukrainoje ir pan.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį svarstys, ar pritarti vietinės rinkliavos sumažinimui už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą. Verslininkų prašymu, tai jau ne kartą buvo padaryta, atsižvelgiant į sunkmečio realijas. Dabar norima 30 proc. lengvatos galiojimo terminą pratęsti nuo šių metų liepos 1 iki gruodžio 31 dienos. Baltijos išorinės reklamos firmų asociacija bei Lauko reklamos asociacija šių metų kovo 25 d. kreipėsi į miesto valdžią.

Maždaug 10 mln. litų vertės „Gustonių“ bendrovę vos už 65 tūkstančius litų „nusipirkę“ ir per kelis mėnesius milijonieriais tapusi Kazlauskų šeima užtarimo dėl savo galimai nusikalstamos veikos paprašė pas premjerą Andrių Kubilių.

Klaipėdos apygardos teismui perduota 18 tomų byla, kurioje kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti dviejų uždarųjų akcinių bendrovių direktoriams, o šių nusikaltimų iniciatoriui, be minėtų nusikalstamų veikų, teks atsakyti ir už sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą bei netikro dokumento pagaminimą ir realizavimą.

Desperatiški Šiaulių verslininkų bandymai išsaugoti teritorinę Šiaulių muitinę, kad ji nebūtų prijungta prie Klaipėdos, nebuvo vaisingi. Šiaulių teritorinė muitinė nuo liepos pirmosios likviduojama – čia bus pirmos kategorijos krovinių punktas.

Pastaruoju metu kelis kartus išaugo verslininkų iš Lietuvos susidomėjimas Azerbaidžanu ir galimybe investuoti šioje  šalyje. Tai teigia pastebėjusi kapitalo valdymo ir investicijų įmonių „Maximus Capital“ Pasak „Maximus Capital“ įkūrėjo ir valdybos pirmininko Jevgenijaus Zolatoriovo, per paskutinius 6 mėnesius nemažai Lietuvos verslo atstovų investavo kapitalą Azerbaidžane. „Azerbaidžane labai palanki investicinė aplinka.

Vakar ryte Klaipėdos centre esančioje nekilnojamojo turto agentūroje susistumdė dviejų įmonių vadovai. Kaip ir dažniausiai tokiais atvejais, kaltų nėra, teisūs jaučiasi abu. Vienas iš jų, save superagentu vadinantis verslininkas tuoj pat paskelbė apie grasinimus jį nužudyti, reketą. Kitas teigia tik mokęs konkurentą mandagumo ir pats esantis nukentėjusysis. Pasak bendrovės nsistemos.lt, kurios patalpose įvyko incidentas, darbuotojų, ryte jų biure siautėjo apie 30 metų vyras.