vakcina

Pirmadienį kartu su šalies vadovais pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Praėjus parai, ministras papasakojo, kaip šiuo metu jaučiasi po gauto skiepo. „Vakar vakcinavausi „AstraZeneca“. Šiandien mano organizmas sureagavo – ir tai yra normalu! Simboliškai maudžia injekcijos vietą. Kūno temperatūra 37.3 – 37.9. Malonus, vaikystę primenantis, šaltkrėtukas. Taigi, galimas šalutinis pojūtis – prisiminimų apsilankymas Jaučiuosi gerai. Petys už laisvę.

Briuselis antradienį pranešė, kad griežtins vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę, o bloko aukšto rango pareigūnė įspėjo, kad blokas „imasi veiksmų“ dėl „AstraZeneca“ tiekimo. Europos Komisija trečiadienį priims „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas. Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

Prezidento, premjerės, Seimo vadovės pėdomis seka ir kiti politikai. Trys dešimtys jų šiandien susirinko į vakcinavimo centrą demonstratyviai pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Vieni į kėdę sėdosi kiek susikaustę, kiti stengėsi juokauti, bet visi tikina norintys rodyti pavyzdį žmonėms nebijoti ir skiepytis „AstraZeneca“. Tiesa, dalis parlamentarų nė nežada keliauti į skiepų kabinetus ir vėl kelia sumaištį Seimo salėje.

Vokietija dar trims savaitėms visoje šalyje pratęsė karantiną ir atšaukia planus jį švelninti, o per Velykas šalis visiškai užsidarys. Kanclerė Angela Merkel įspėja – šiuo metu dalis Europos jau kovoja su trečiąja viruso banga, kurią sukėlė gerokai greičiau plintanti ir daugiau mirčių sukelianti britiškoji koronaviruso atmaina. Karantino švelninimo planai Vokietijoje subliuško.

Farmacijos bendrovė  „AstraZeneca“ galimai įtraukė pasenusius duomenis per jos vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus Jungtinėse Valstijose, pirmadienį vakare paskelbė viena priežiūros institucija. Duomenų ir saugumo priežiūros valdyba „išreiškė susirūpinimą, kad „AstraZeneca“ galėjo įtraukti pasenusią tų bandymų informaciją, o tai galėjo pateikti ne visą vaizdą apie veiksmingumo duomenis“, sakoma JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto pranešime.

Europos Sąjungoje kuriant imunizacijos pažymėjimą, kuris palengvintų judėjimą imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms, svarbu užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi šią technologiją pritaikyti, sako Sveikatos ekspertų grupės atstovas. „Registrų centro atstovė pristatė Lietuvos kuriamus įrankius.

Ministrai, Seimo nariai antradienį Vilniaus savivaldybėje pradėti skiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Vieni pirmųjų į vakcinavimo centrą sostinės savivaldybės pastate atvyko Laisvės partijos, kuriai priklauso ir sostinės meras, atstovai – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, taip pat „valstiečiai“ – buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jo partijos kolega  Lukas Savickas ir kiti.

Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, ragindamas gyventojus sekti jo pavyzdžiu. „Labai džiaugiuosi, kad medicinos laimėjimus galime panaudoti kovai su COVID-19. Didžiulė sėkmė, kad atsirado vakcina. Tai trumpiausias grįžimo prie normalaus gyvenimo kelias ir būdas sulaikyti šią baisią pandemiją“, – pranešime spaudai teigė meras. Kartu su meru taip pat pasiskiepijo vietos policijos vadovas, kiti aukšti pareigūnai.

Antradienį Vilniuje nuo COVID-19 skiepijami Vyriausybės ir Seimo nariai. Visi jie bus skiepijami visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį. Pirmadienį minėta vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį griežtai kritikavo didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir neturtingųjų šalių, joms skiepijant vakcinomis nuo COVID-19, ir pavadino tai „moraliniu įžeidimu“. PSO pareiškė, kad turtingosios šalys, šiuo metu skiepijančios jaunesnius žmones, tai daro pažeidžiamų žmonių gyvybių neturtingose šalyse sąskaita.

Šalies vadovai ant savo kailio nutarė parodyti pavyzdį, kaip reikia skiepytis. Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Gitanas Nausėda ragina skiepytis visus ir dar viliasi, kad Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti daugiau nei 2 trečdalius šalies gyventojų. Gitanas Nausėda įžengia į sostinės Centro poliklinikos skiepų kabinetą.

Lietuvą pirmadienį pasiekė dar viena „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso joje – 43 290 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, tai yra keturioliktoji ir didžiausia iki šiol šio gamintojo vakcinos partija Lietuvai.  Planuojama, kad didžioji dalis vakcinų pirmadienį pasieks skiepijimo centrus, nors dalis vakcinos buvo užlaikyta gamintojo nurodymu.

Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu.

Buvo atrasta vakcina, sustabdžiusi beždžionių ŽIV atitikmenį. Atrastas preparatas veikia priešingai nei paprastos vakcinos, tačiau jo gana paprasta struktūra gali padėti atrasti veiksmingą per burną vartojamą vakciną žmonėms. ŽIV giminingas beždžionių imunodeficito virusas (SIV) infekuoja įvairius primatus, pavyzdžiui, šimpanzes arba mangabius. Tačiau ne taip kaip ŽIV, užsikrėtus šiuo virusu, paprastai nėra susergama.

Europos vaistų agentūros (EVA) ekspertai kitą mėnesį turi nuvykti į Rusiją patikrinti šios šalies sukurtos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ klinikinių bandymų, pirmadienį paskelbė šalies sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška. „Balandžio 10-ąją EVA ekspertų grupė atvyksta susipažinti [ir] patikrinti mūsų šalyje vykdytų klinikinių bandymų“, – per televizijos transliuotą pasitarimą dėl vakcinų gamybos, kuriam pirmininkavo prezidentas Vladimiras Putinas, sakė M. Muraška.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys netenkinta, todėl artimiausiu metu vakcinavimo centruose žadama skiepyti ir savaitgaliais. „Rytoj mes turime susitikimą su savivaldybėse veikiančiais vakcinavimo centrais, ruošiamės tartis ir jau kviesime pradėti darbą ir šeštadieniais, ir sekmadieniais“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad antradienį bus paskiepytas nuo COVID-19. Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės pareigūnais V. Putinas sakė, kad savo skiepą gaus „rytoj“, bet nepatikslino, kuria iš trijų Rusijoje patvirtintų vakcinų bus paskiepytas. Prezidentas atmetė užsienio kritiką Rusijoje sukurtai vakcinai „Sputnik V“ ir sakė, kad Europos Sąjungos komentarai apie ją yra „keisti“. „Nieko niekam neprimetame.

Pirmadienį kartu su šalies vadovais viešai pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Gavęs skiepą jis įspėjo, kad artimiausios savaitės parodys, kokia toliau bus situacija su sergamumu. Ministras teigė, kad po skiepo jaučiasi puikiai. Paklaustas, ar neskaudėjo, juokavo, kad „kaip sakė filmuke, bakst ir viskas.“ Paklaustas, kuriam laikui vakcina suteiks imunitetą, A. Dulkys neatmetė galimybės, kad tai gali tapti sezoniniu skiepu.

Rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ kūrėjai apkaltino vieną aukšto rango ES pareigūną „šališkumu“, jam pareiškus, kad blokui nereikia šio preparato. Sekmadienio vakarą duodamas interviu televizijai TF1, vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas sakė: „Sputnik V“ mums visiškai nereikia.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį Antakalnio poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Premjerė sakė neabejojanti šios vakcinos efektyvumu. „Aš tokių abejonių neturi. Visą laiką sakiau, kad pasitikiu. Bet po šitos praėjusios savaitės įtampos priėmėme sprendimą, kad būtų vertinga, matyt, abejonėms ir įsitikinimams išsklaidyti, kad vadovams bus galbūt kažkokia „skanesnė“ vakcina parinkta“, – žurnalistams po skiepo sakė I. Šimonytė.

Į kontaktinį darbą grįžtantiems mokytojams turi būti sudaryta galimybė pasiskiepyti, pirmadienį teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja suteikti pirmumo teisę skiepytis mokytojams, grįžtantiems konsultuoti abiturientų. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad mokytojai dalykininkai, kurie ves konsultacijas baigiamųjų klasių mokiniams, nėra paskiepyti nuo COVID-19 viruso bei nėra įtraukti į prioritetines grupes.

Masinė gyventojų vakcinacija nuo COVID-19, kurią planuota pradėti nuo gegužės, greičiausiai bus pavėlinta, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Planuojame šią savaitę peržiūrėti vakcinacijos planą, kadangi keitėsi ir vakcinų kiekiai, kuriuos mums pranešė vakcinų gamintojai antram ketvirčiui“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė kanclerė.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 786 COVID-19 pacientai, 81 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 650 ligonių, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 208 tūkst. 650 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst.

Vilniaus regione COVID-19 sergantiems žmonėms skirtų lovų skaičius didinamas, Kauno regione – mažinamas. Vilniaus regione šiuo metu užimta 74 proc. aktyviam gydymui skirtų lovų bei 55 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos gydymui skirtų lovų. „Mes kokį mėnesį mažinom lovų skaičių, bet jau praėjusį penktadienį, kovo 12 dieną, pradėjome stebėti pacientų didėjimą ir atidarėme Santaros klinikose 18 papildomų lovų, kurias per savaitgalį ir užpildėm.

Šiuo metu vis labiau įsibėgėjant COVID-19 vakcinacijos tempams Lietuvoje, vis daugiau kalbų pasigirsta ir apie vakcinų galimas šalutines ir nepageidaujamas reakcijas. Tarp dažniausiai pastebimų nepageidaujamų reakcijų yra temperatūros pakilimas, galvos, raumenų ir injekcijos vietos skausmas. Natūralu, kad žmonės, siekdami jų išvengti ar bent jau sumažinti sukeliamą diskomfortą, ieško tam tinkamiausių būdų.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Europos vaistų agentūrai užtikrinus, kad „AstraZeneca" vakcinas naudoti saugu, ir kad jos nesusijusios su kraujo krešuliais – Europos šalys viena po kitos atnaujiną skiepijimą šiuo preparatu. O štai Kolumbijoje kaista skandalas paaiškėjus, kad medikai skiepydami žmones kartais jiems iš viso nieko nesuleidžia.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Prancūzijos sveikatos apsaugos tarnyba penktadienį rekomendavo, kad bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso būtų skiepijami tik žmonės nuo 55 metų amžiaus, atsižvelgiant į pranešimus dėl kraujo krešulių susidarymo rizikos. Leidimas vartoti šį preparatą buvo suteiktas po trumpo sustabdymo.

Jau nuo penktadienio Lietuvoje vėl atnaujintas skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau nuo šiol nenorintieji ja skiepytis galės palaukti kitos vakcinos, tad atsiranda proga pasiskiepyti ir kitų grupių asmenims.

Vokietija atnaujina vakcinavimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) reguliavimo institucijų rekomendaciją, kad vakcinos teikiama nauda yra didesnė už riziką. Europos vaistų agentūra (EMA) ketvirtadienį pareiškė negalinti atmesti ryšio tarp vakcinos ir nedidelio skaičiaus pranešimų apie susidariusius kraujo krešulius, todėl pacientams turėtų būti patarta atkreipti dėmesį į visus įspėjamuosius ženklus.

Lietuvoje atnaujinus skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, tęsiamas ir Tokijo olimpinėms bei paparalimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų, jų trenerių ir medikų vakcinavimas nuo COVID-19. Penktadienį antrąja vakcinos doze bus paskiepyti 15 į prioritetinį sąrašą įtrauktų asmenų. Pirmąją vakcinos dozę jie gavo vasario 11 dieną. Pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti 196 asmenys. Iš viso nuo COVID-19 planuojama paskiepyti 290 olimpinių ir paralimpinių rinktinių kandidatų, jų trenerių ir medikų.

Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai. Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.

Nemaža dalis tautiečių teigia, kad jiems trūksta informacijos apie skiepus, skiepijimo procesą, todėl jie dvejoja, ar skiepytis. Skiepų svarbą ir komunikacijos stygių nagrinėjo tv3.lt naujienų portalo laida „Dienos pjūvis“.  Žurnalistas Artūras Anužis laidos metu kalbino Seimo narį Liną Slušnį ir komunikacijos ekspertą Mykolą Katkų, tarp kurių nesutapus nuomonėms kilo ir ginčas.  Ponas Slušny, buvo apklausa ir beveik 40 proc.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.

Nors pranešama, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu, užsimenama, kad skiepijantis jau persirgusiems COVID-19 liga gali tekti būti akylesniems. Kaip pažymėjo imunologas dr. Marius Strioga, koronavirusinė infekcija kelis kartus padidina krešėjimo sutrikimų riziką nebūtinai sergant sunkia liga.

Pirmadienį viešai „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepys prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė ir sveikatos apsaugos ministras. Apie tai jis pats informavo ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje. Kaip sakė jis, kad dar šiandien pasirašys įsakymą, kuriuo papildys vakcinuojamų gyventojų grupes įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius.

Gavus Europos vaistų agentūros (EVA) išvadas nuo penktadienio ryto atnaujinamas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu pranešė, kad nuo šiol bus galima rinktis vakciną iš tuo metu vakcinavimo centre esančių skirtingų vakcinų, taigi, kiekvienas galės laisvai apsispręsti, ar nori vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina. „Jeigu norimos kitos vakcinos tuo metu nebus, su gyventoju bus susiekiama vėliau.

Specialistai pažymi, kad COVID-19 vakcina visų pirma apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties, tačiau pačiam užsikrėtimui kelio neužkerta. Apie tai, kas šiuo metu mokslui žinoma apie vakcinuotų asmenų besimptomio užsikrėtimo ir laikino viruso platinimo galimybę, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga. Jo teigimu, šiuo klausimu jau žinoma nemažai, bet esami rezultatai kol kas nėra grįsti tvirtais ir tiksliais įrodymais.

Europos Komisija (EK) planuoja pradėti ginčų sprendimo procesą pagal su farmacijos milžine „AstraZeneca“ sudarytą sutartį dėl vakcinos nuo COVID-19 tiekimo, ketvirtadienį pranešė ES atstovai spaudai. Vyriausiasis EK atstovas Ericas Mameris teigė, jog Briuselis laukia, kol ES valstybės narės suteiks leidimą kreiptis į bendrovę dėl derybų, susijusių su įtariamu sutarties nevykdymu.

Kol laukiama Europos vaistų agentūros verdikto dėl „AstraZeneca“ vakcinos galimų sąsajų su užfiksuotais kraujo krešėjimo sutrikimais, vis garsiau kalbama apie tai, kad jau atėjo laikas leisti šiuos skiepus visiems norintiems.  Komentuodamas dabartinę situaciją gydytojas infektologas, profesorius Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į skiepijimo proceso nesklandumus. Jo įsitikinimu, šalis vis dar neturi skiepijimo programos strategijos.

„AstraZeneca“ vakcina žmonės kol kas nėra skiepijami, į trečiadienį duomenys įtraukti už ankstesnes dienas, ketvirtadienį BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus rajono poliklinika, pradžioje tvirtinusi, jog dalis vakcinų panaudota ir trečiadienį, vėliau poziciją pakeitė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina paskiepyti 99 žmonės. „Šie duomenys nereiškia, kad žmonės buvo paskiepyti būtent kovo 17 dieną.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį paskelbs, ar saugu toliau naudoti „AstraZeneca“ vakcina. Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių vakcinavimo procesas šia vakcina laikinai sustabdytas. Lietuvos valdžia prakalbo, kad svarstoma „AstraZeneca“ skiepytis visiems be eilės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos galimybių, kaip savivaldybėse spartinti skiepijimą nuo Covid-19, kad skiepus gautų ne tik rizikos grupėje esantys žmonės. Ji neatmeta galimybės, kad didesnio proveržio galime tikėtis balandį ir vėlesniais mėnesiais.

„AstraZeneca“ vakcinos krizė jau stabdo skiepijimo pagreitį šalyje. Nuogąstaujama, kad prezidento iškeltas tikslas paskiepyti didžiąją populiacijos dalį iki liepos 6 d. tolsta. Visgi prof. Julius Kalibatas apgailestauja, kad šiandien skubama remtis ne mokslu paremtomis žiniomis, o emocijomis.

Lietuvą jau turėjusi pasiekti „Modernos“ vakcinos nuo koronaviruso siunta vėluoja gamintojams pakeitus tiekimo grafiką, jos laukiama ketvirtadienį, sako Sveikatos apsaugos ministerija. „Nauja „Moderna“ vakcinų siunta Lietuvą turėtų pasiekti šiandien. Vėlavimas įvyko dėl to, kad gamintojas pakeitė pristatymo grafiką: užuot siuntęs mažesnes siuntas kiekvieną savaitę, dabar siųs didesnes maždaug kas dvi savaites“, – BNS informavo ministerija.

Europos vaistų agentūra (EVA) po kelių chaotiškų savaičių ketvirtadienį turi priimti sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą. EVA mokslininkai turi „virtinę galimybių“, taip pat ir galimybę sustabdyti vakcinos patvirtinimą Europos Sąjungoje, nors bloko vakcinavimo kampanijai ir taip labai trūksta skiepų, anksčiau šią savaitę sakė agentūros vadovė.

Atnaujinus šiuo metu sustabdytą vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, svarstoma leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nežinomybė dėl skiepijimo „AstraZeneca“ tęsiasi. Laikinai sustabdžius vakcinaciją „AstraZeneca“, poliklinikos nebežino, kaip organizuoti skiepijimą. Vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad vienas iš keturių su krešėjimo problemomis susidūrusių pensininkų patyrė miokardo infarktą. O medikai ir toliau stebisi, kam reikėjo stabdyti vakcinaciją. Kritika neslopsta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.