vaistai

Vaistai nuo vėžio ar širdies ligų yra patvirtinti naudoti visoje Europoje, tačiau tai nereiškia, kad visi pacientai gali juos gauti – ir ES bando tai išspręsti. Europos vaistų rinka turi problemų. Nors jos sistema užtikrina, kad, pavyzdžiui, kiekvienas naujas vaistas nuo vėžio būtų patvirtintas naudoti visoje ES, tai nereiškia, kad kiekvienas vėžiu sergantis pacientas Europoje turi prieigą prie šio naujo vaisto. Tiesą sakant, toli gražu ne, rašo politico.eu.

Kariniams neramumams didinant įtampą visuomenėje dažnas susimąsto, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis reikėtų būti apsirūpinus. Viena jų – pirmosios pagalbos vaistinėlė, kuri turėtų būti kiekvieno namuose. Vaistininkas papasakojo, kokiais vaistais ir priemonėmis pasirūpinti būtina. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas priminė, kad ir kokie išorinės veiksniai keltų nerimą, pirmosios pagalbos vaistinėlę kiekviename namų ūkyje privalu turėti visais laikais.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

Nors nuo šių metų jau pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainyno teikimo tvarka, pacientai vis tiek nepatenkinti. Jie teigia, kad iškritus daliai vaistų norėdami tęsti gydymą turės mokėti pilną kainą. Politikai ramina, kad tvarka jau pagerinta ir alternatyva palikta, o ruošiamais teisės aktais bandys spręsti ir dabar iškilusią problemą. Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst.

Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jame nebeliko beveik 200 vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, astmos ir kitų. 300 tūkst. gyventojų teks mokėti visą kainą už savo įprastai vartotus vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad sąraše nebėra tų vaistų, kurie pabrango ir ragina rinktis kitus panašius kompensuojamus.

Širdies smūgis ištinka sutrikus kraujo tiekimui į širdį. Tai dažniausiai sukelia kraujo krešulys. Tam tikras skausmą malšinantis vaistas, kurį mėgsta daugelis, yra siejamas su padidėjusia širdies smūgio rizika. Su šia didesne rizika siejamas ibuprofenas. Daugumoje vaistinių ir prekybos centrų lengvai prieinamas ibuprofenas naudojamas įvairiems skausmams gydyti. Ekspertas paaiškina, kaip ši maža tabletė gali sukelti tokią rimtą sveikatos problemą.

Paracetamolis yra tikrai naudingas vaistas, kuris malšina skausmą ir aukštą temperatūrą, tačiau jo nereikėtų perdozuoti. 2020 metais Anglijoje ir Velse nuo apsinuodijimo paracetamoliu mirė 235 žmonės. Į ligonines patenka daug pacientų, apsinuodijusių vaistais, iš jų net 48 proc. būna perdozavę paracetamolio.

Tyrėjai teigia, kad pacientams, kuriems išrašytas ilgalaikis paracetamolio receptas, turėtų būti skiriama mažiausia veiksminga dozė kuo trumpesnį laiką dėl širdies ligų ir insulto rizikos. Tyrimas rodo, kad žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ir reguliariai vartojantiems paracetamolį, gali padidėti širdies ligų ir insulto rizika, rašo mirror.co.uk.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprina kontrolę, siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui skiriant ir naudojant receptinius veterinarinius vaistus. Tarnyba sulaukia tam tikrų signalų, kad kai kurie ūkininkai savo nuožiūra gydo susirgusius ūkinius gyvūnus, net nebūdami tikri, kad vaistų šiems iš tiesų reikia. Prie to nemaža dalimi prisideda ir ūkininkų sąskaita pasipelnyti bandančios veterinarijos paslaugų įmonės.

Nuo vasario 1 d. vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ siūlo naują paslaugą farmacijos rinkoje – visą parą nemokamai teikiamas konsultacijas telefonu sveikatos klausimais. Į Gintarinę sveikatos liniją vaistinių tinklas investavo 80 tūkst. eurų. „Šią idėją padiktavo klientų poreikis gauti ekspertinę konsultaciją sveikatos klausimais bet kuriuo paros metu. Į vaistines ar klientų aptarnavimo liniją dažnai sulaukiame skambučių jau po darbo valandų.

Specialistams pastebint, kad vis daugiau žmonių neteisingai vartoja jiems paskirtus vaistus, šie įspėja – ne pagal gydytojo rekomendacijas vartojami vaistai gali ne tik neveikti, tačiau ir iššaukti papildomus simptomus ir rizikas. Laidos „Sveikata.lt“ komanda paklausė gatvėje sutiktų praeivių, kaip atsakingai jie vartoja vaistus ir ar laikosi gydytojų ir vaistininkų rekomendacijų.

Ibuprofenas yra nesteroidinis priešuždegiminis vaistas, plačiai naudojamas dėl skausmą malšinančių savybių, ypač kai kalbama apie skaudančius sąnarius. Daugumą ibuprofeno rūšių galite nusipirkti vaistinėse ir prekybos centruose, tačiau yra tam tikrų vaistų, su kuriais neturėtumėte jo maišyti, kitaip galite patirti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Išgertas ibuprofenas gali sukelti galvos skausmą, galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ar virškinimo sutrikimus, rašo express.co.uk.

Planuojama, kad šių metų pavasarį e-sveikatos sistemoje atsiras erdvė vaistinėms pasiūlyti receptinius ir kompensuojamuosius vaistus. Nuotolinių vaistinių projektas padidins vaistų rinkos skaidrumą, paskatins konkurenciją ir taip pat padės sumažinti kontaktinio paslaugų teikimo poreikį.  Nuotolinėms vaistinės atsirasti pamatus padėjo „CGI Lithuania“ kartu su Registrų centru pasirašyta ir pradedama įgyvendinti 178 966 eurų vertės nuotolinių vaistinių projekto sutartis.

Nuotolinių vaistinių sistema e.sveikatoje anksčiausiai galėtų būti sukurta balandį, tačiau ar prekyba receptiniais, kompensuojamaisiais vaistais realiai bus vykdoma, priklausys nuo vaistinių tinklų, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. „Planuose esame įsirašę, kad balandžio mėnesį turėtų platforma būti paruošta.

Neteisingas ir neatsakingas paskirtų vaistų vartojimas yra viena dažniausių problemų gydant aukštą kraujospūdį – hipertenziją. Neretai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra. Pirmiausiai neteisingas vaistų vartojimas siejamas su tuo, kad ne visi kraujospūdžio problemų turintys gyventojai stebi savo sveikatos rodiklius. Remiantis „Norstat LT“ tyrimo duomenimis, tik pusė (55 proc.

 

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali jų užsigėrimas bet kuo, kas nėra tiesiog tyras vanduo. Specialistai sako, kad tarpusavyje nederantys vaistai gali stipriai pakenkti: vienas vaistas gali mažinti ar didinti kito veiksmingumą, sukelti šalutinį poveikį ar net pavojų gyvybei.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Senas posakis pabrėžia, kad net gero galima turėti per daug. Jei ko nors suvalgysite arba išgersite per daug, perdozuosite, dėl to jūsų kūnas sureaguos, o reakcija ne visada bus maloni. Tai ypatingai svarbu vartojant vaistus. Ant daugumos vaistų pakelių bus nurodyta, kiek jų galite išgerti per dieną, atsižvelgiant į tai, kokiai amžiaus grupei priklausote. Paracetamolis ir kiti skausmą malšinantys vaistai yra vienodi; jie visi turi užrašus, nurodančius, kiek jų galima suvartoti.

Ne visi žino, kad aktyvinta medžio anglis gali išspręsti ne tik sveikatos problemas, bet ir padėti plaukams, odai ir bendrai savijautai. Taigi kiek šių tablečių galima išgerti per dieną? Aktyvintos anglies dozė žarnyno dujoms mažinti gali svyruoti nuo 500 iki 1000 mg per parą, priklausomai nuo naudojamos aktyvintosios anglies rūšies. Gydytojai gali skirti aktyvintos anglies detoksikacijos tikslais vieną ar du kartus per dieną.

Paracetamolis yra vienas dažniausiai vartojamų vaistų daugelio namų vaistinėlėse. Jį geriame nuo ligų, susižeidę ir kai vargina kitos smulkios problemos. Nors paracetamolis padeda, jis taip pat gali būti kenksmingas, jei jo išgersime per daug. Visi žino, kad gero tiktai gali būti per daug. Per gausu ko nors vartojimas vadinamas perdozavimu, o perdozavimas yra tam tikra organizmo reakcija. Ši reakcija, žinoma, ne visada maloni – ypač vaistų perdozavimo atveju, rašo express.co.

Šalies vaistinės nori, kad žmonėms receptiniai vaistai būtų pristatomi tiesiai į jų namus. Tai neva ypač praverstų sergantiems, besiizoliuojantiems ar problemų su judėjimu turintiems žmonėms, kurie, jei pokytis įvyktų, vaistus užsisakytų į vaistinę paskambinę telefonu. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad bent kol kas tai neįmanoma, nes būtų nesaugu. Visgi patys vaistininkai tikina, kad ir dabar dalį vaistų klientams į namus pristato savanoriai.

Kinijos farmacijos priežiūros tarnyba suteikė leidimą ekstremaliomis sąlygomis naudoti pirmuosius šalyje sukurtus specializuotus preparatus koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti, per klinikinius bandymus nustačius, kad šie vaistai reikšmingai sumažina didelės rizikos pacientų hospitalizacijos ir mirties atvejų. Daugelyje šalių pastaruoju metu buvo patvirtinta įvairių vaistų nuo šios ligos, ypač skirtų didelės rizikos pacientams, nuogąstaujant dėl viruso naujosios omikron atmainos plitimo.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį rekomendavo leisti vaistais nuo uždegimo „RoActemra“ gydyti suaugusiuosius, hospitalizuotus dėl sunkių COVID-19 simptomų. EVA sprendimu, kurį turi patvirtinti Europos Komisija, išplečiamas šveicarų farmacijos milžinės „Roche“ gaminamo „RoActemra“ vartojimas. Šiuo metu šis vaistas naudojamas tam tikroms artrito formoms gydyti.

Valstybė vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, tačiau jas gaunančių pacientų mažėja, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos pareigūnas Andrius Valuta sako, jog nuo 2014 iki 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensacijoms išaugo net 70 proc. (134 mln. eurų), tuo metu jas gavusių pacientų skaičius sumažėjo apie 13 proc.

JAV vyriausybės paskirta medicinos ekspertų komisija antradienį nubalsavo rekomenduoti bendrovės „Merck“ sukurtą geriamąjį preparatą nuo COVID-19 vartoti didelei rizikos grupei priklausantiems suaugusiems pacientams. Klinikiniai tyrimai parodė, kad preparatas molnupiraviras, kurį jau leista vartoti Jungtinėje Karalystėje, sumažina didelės rizikos COVID-19 pacientų hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičių, jeigu pradedamas vartoti per penkias dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Sklando įvairiausi įsitikinimai apie tai, kad tiek stiprūs vaistai nuo skausmo, tiek ir silpnesni vaistai nuo uždegimo neigiamai veikia virškinimo sistemą, todėl kai kurie gyventojai sąmoningai vengia jų vartojimo. Tačiau vaistininkai sako, kad tikslingas ir tinkamas vaistų nuo skausmo vartojimas yra suderinamas su geru virškinimu. „Labai dažnai pacientai, kuriems reikalingi vaistai nuo skausmo, mūsų klausia, ar medikamentai nepakenks skrandžiui, mat jie turi problemų.

Pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos metu receptinius vaistus pacientai galėtų užsisakyti paskambinę į vaistinę telefonu, o gautų juos tiesiai į namus. Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

Siekiant mokslinio jaunystės šaltinio, milijardinės sumos buvo paskirtos naujų vaistų atradimui, kurie vieną dieną galėtų leisti žmonėms peržengti savo biologines amžiaus ribas. Nesvarbu, ar tai būtų plačiai vartojamų vaistų, galinčių turėti senėjimą stabdančių savybių, išradimas, ar dirbtinis intelektas, tikrinantis milijonus naujų vaistų kandidatų, ieškant auksinio bilieto į amžinąjį gyvenimą. Mokslininkai iš Lesterio universiteto mano, kad jų atsakymas gali būti tas laimingasis bilietas.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pasirašė susitarimą su tarptautiniu Vaistų patentų biuru (MPP), kuriuo leido kitoms farmacijos kompanijoms gaminti jos sukurtą geriamą vaistą nuo COVID-19 ligos. „Susitarimas pagrįstas esmine „Pfizer“ strategija, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų ir vaistų visiems žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena skurdžiausiose pasaulio vietovėse“, – teigiama JAV bendrovės pranešime.

Statinai – tai tam tikrai vaistai, kurie padeda mažinti žemo tankio lipobaltymo (ŽTL) cholesterolio kiekį kraujyje. Aukštas ŽTL cholesterolio lygis gali būti pavojingas. Statinus vartoja maždaug šeši milijonai britų, bet jie laikomi kontraversiškais vaistais – daugelis pacientų skundžiasi nemaloniu šalutiniu poveikiu, rašoma express.co.uk. Kaip ir visi kiti vaistai, statinai gali turėti šalutinį poveikį, nors jis ir nepasireiškia visiems statinus vartojantiems pacientams.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.

Nors augalų viršūnėlės jau beveik nurudavusios, vaistažolių žinovai pataria dabar vertybių ieškoti žemėje. Vaistinių augalų šaknys šiuo metu sukaupusios daugiausia naudingųjų medžiagų. Tad iš ko ruošti tepalą sumušimams gydyti, o koks nuoviras padės nusiraminti ar peršalimo ligas įveikti? Vaistažolių žinovas Marius Lasinskas ima kastuvą ir skuba į pievą. Rudenį, kai jau nyksta augalų viršūnėlės, pats metas – jų šaknelėms. Jose dabar sukauptas visas naudingųjų medžiagų lobynas.

Neįtikėtinas ir itin svarbus medicinos atradimas – Amerikos mokslininkai sukūrė sušvirkščiamą preparatą, kuris padeda išgydyti stuburo traumos sukeliamą galūnių paralyžių. Mokslininkai jau privertė vėl judėti paralyžiuotas pelių galūnes ir tikisi kuo greičiau pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.  Į priekį kapanojasi laboratorinė pelė paralyžiuotomis galinėmis letenomis.

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Lietuva pritaria bendroms Europos Sąjungos (ES) valstybių narių deryboms su farmacijos kompanijomis „Merck Sharp & Dohme” ir „Pfizer“, kurios pristatė rinkai vaistinius preparatus, skirtus gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Šiuos vaistinius preparatus patvirtinus Europos vaistų agentūroje (EVA) ir juos įtraukus į Sąjungos registrą, preparatai galės būti vartojami ir Lietuvoje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Jungtinei Karalystei (JK) pirmajai pasaulyje patvirtinus geriamą vaistą nuo COVID-19 to su nekantrumu laukia ir kitos šalis. Nors pabrėžiama, kad tai jokiu būdu nepakeis vakcinų, gydytojai pažymi, kad daug pacientų šis preparatas galėtų būti išsigelbėjimas.  JK davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą – molnupiravirą, kuris skirtas lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma sergantiems pacientams.

„Pfizer“ skelbia sukūrusi vaistą, kuris mirties ar hospitalizacijos nuo COVID-19 riziką sumažina net 89 proc. Vaistas sukurtas piliulės pavidalu. Vaistas, vadinamas Paxlovid, yra skirtas vyresnio amžiaus žmonių grupei arba tiems, kurie priklauso didelės rizikos grupėms, praneša BBC. „Pfizer“ teigia, kad bandymus sustabdė anksti, nes pirminiai rezultatai buvo itin geri. Tarpinius savo tablečių bandymų rezultatus jau planuoja pateikti JAV vaistų reguliavimo institucijai.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma, gydymui, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Augančias vaistų kompensavimui skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas lemia inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensavimo sąrašus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išsakytas pastabas. „PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų.

Siekiant pagerinti narkotinių vaistų prieinamumą pacientams, sudaryti sąlygas gydytojams efektyviau valdyti pacientų skausmą skiriant narkotinius vaistus bei suvienodinti narkotinių vaistų, skirtų gydyti hiperkineziniams sutrikimams, išrašymą vaikams ir suaugusiesiems, patikslintos Receptų rašymo taisyklės.

Beveik prieš metus pasaulyje žmonės pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Iki šios dienos dar nėra patvirtintas nė vienas vaistas, padedantis sumažinti šios klastingos ligos simptomus. Europos komisija (EK) sudarė 10 daugiausiai žadančių vaistų nuo koronaviruso krepšelį. Juos su naujienų portalu tv3.lt aptarė profesorius Vytautas Usonis.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad pradėjo JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą, tuo suteikdama vilčių, kad mirtinai pavojinga liga bus gydoma lengviau. Šis vertinimas, po kurio gali būti išduotas leidimas naudoti preparatą Europos rinkoje, prasidėjo praėjus dviem savaitėms po to, kai „Merk“ paprašė JAV institucijų leisti naudoti šį antivirusinį vaistą ekstremaliomis sąlygomis.

Paracetamolis yra populiarus vaistas, kurį dauguma yra vartoję. Įprasta paracetamolio dozė yra viena ar dvi 500 miligramų tabletės vienu metu. Dauguma žmonių, įskaitant nėščias ir krūtimi maitinančias moteris, gali saugiai vartoti paracetamolį, tačiau, kaip ir su viskuo, per didelių dozių vartojimas gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius. Sveikatos ekspertai dešimtmečius žinojo, kad didelis paracetamolio kiekis yra toksiškas kepenims.

Paskelbus naują papildomą operacijų vadovo sprendimą dėl būtino minimalaus 30 kv. m. prekybos ploto vienam gyventojai parduotuvėse be galimybių paso vaistinių atstovai griebiasi už galvos – jų teigimu, tai dar labiau apsunkins ar išvis užkirs galimybę daliai žmonių gauti farmacines paslaugas. Tiesa, ministerija patikslino, kad bent vienas pirkėjas patekti į vaistinę galės.