vaistai

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali jų užsigėrimas bet kuo, kas nėra tiesiog tyras vanduo. Specialistai sako, kad tarpusavyje nederantys vaistai gali stipriai pakenkti: vienas vaistas gali mažinti ar didinti kito veiksmingumą, sukelti šalutinį poveikį ar net pavojų gyvybei.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Senas posakis pabrėžia, kad net gero galima turėti per daug. Jei ko nors suvalgysite arba išgersite per daug, perdozuosite, dėl to jūsų kūnas sureaguos, o reakcija ne visada bus maloni. Tai ypatingai svarbu vartojant vaistus. Ant daugumos vaistų pakelių bus nurodyta, kiek jų galite išgerti per dieną, atsižvelgiant į tai, kokiai amžiaus grupei priklausote. Paracetamolis ir kiti skausmą malšinantys vaistai yra vienodi; jie visi turi užrašus, nurodančius, kiek jų galima suvartoti.

Ne visi žino, kad aktyvinta medžio anglis gali išspręsti ne tik sveikatos problemas, bet ir padėti plaukams, odai ir bendrai savijautai. Taigi kiek šių tablečių galima išgerti per dieną? Aktyvintos anglies dozė žarnyno dujoms mažinti gali svyruoti nuo 500 iki 1000 mg per parą, priklausomai nuo naudojamos aktyvintosios anglies rūšies. Gydytojai gali skirti aktyvintos anglies detoksikacijos tikslais vieną ar du kartus per dieną.

Paracetamolis yra vienas dažniausiai vartojamų vaistų daugelio namų vaistinėlėse. Jį geriame nuo ligų, susižeidę ir kai vargina kitos smulkios problemos. Nors paracetamolis padeda, jis taip pat gali būti kenksmingas, jei jo išgersime per daug. Visi žino, kad gero tiktai gali būti per daug. Per gausu ko nors vartojimas vadinamas perdozavimu, o perdozavimas yra tam tikra organizmo reakcija. Ši reakcija, žinoma, ne visada maloni – ypač vaistų perdozavimo atveju, rašo express.co.

Šalies vaistinės nori, kad žmonėms receptiniai vaistai būtų pristatomi tiesiai į jų namus. Tai neva ypač praverstų sergantiems, besiizoliuojantiems ar problemų su judėjimu turintiems žmonėms, kurie, jei pokytis įvyktų, vaistus užsisakytų į vaistinę paskambinę telefonu. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad bent kol kas tai neįmanoma, nes būtų nesaugu. Visgi patys vaistininkai tikina, kad ir dabar dalį vaistų klientams į namus pristato savanoriai.

Kinijos farmacijos priežiūros tarnyba suteikė leidimą ekstremaliomis sąlygomis naudoti pirmuosius šalyje sukurtus specializuotus preparatus koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti, per klinikinius bandymus nustačius, kad šie vaistai reikšmingai sumažina didelės rizikos pacientų hospitalizacijos ir mirties atvejų. Daugelyje šalių pastaruoju metu buvo patvirtinta įvairių vaistų nuo šios ligos, ypač skirtų didelės rizikos pacientams, nuogąstaujant dėl viruso naujosios omikron atmainos plitimo.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį rekomendavo leisti vaistais nuo uždegimo „RoActemra“ gydyti suaugusiuosius, hospitalizuotus dėl sunkių COVID-19 simptomų. EVA sprendimu, kurį turi patvirtinti Europos Komisija, išplečiamas šveicarų farmacijos milžinės „Roche“ gaminamo „RoActemra“ vartojimas. Šiuo metu šis vaistas naudojamas tam tikroms artrito formoms gydyti.

Valstybė vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, tačiau jas gaunančių pacientų mažėja, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos pareigūnas Andrius Valuta sako, jog nuo 2014 iki 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensacijoms išaugo net 70 proc. (134 mln. eurų), tuo metu jas gavusių pacientų skaičius sumažėjo apie 13 proc.

JAV vyriausybės paskirta medicinos ekspertų komisija antradienį nubalsavo rekomenduoti bendrovės „Merck“ sukurtą geriamąjį preparatą nuo COVID-19 vartoti didelei rizikos grupei priklausantiems suaugusiems pacientams. Klinikiniai tyrimai parodė, kad preparatas molnupiraviras, kurį jau leista vartoti Jungtinėje Karalystėje, sumažina didelės rizikos COVID-19 pacientų hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičių, jeigu pradedamas vartoti per penkias dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Sklando įvairiausi įsitikinimai apie tai, kad tiek stiprūs vaistai nuo skausmo, tiek ir silpnesni vaistai nuo uždegimo neigiamai veikia virškinimo sistemą, todėl kai kurie gyventojai sąmoningai vengia jų vartojimo. Tačiau vaistininkai sako, kad tikslingas ir tinkamas vaistų nuo skausmo vartojimas yra suderinamas su geru virškinimu. „Labai dažnai pacientai, kuriems reikalingi vaistai nuo skausmo, mūsų klausia, ar medikamentai nepakenks skrandžiui, mat jie turi problemų.

Pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos metu receptinius vaistus pacientai galėtų užsisakyti paskambinę į vaistinę telefonu, o gautų juos tiesiai į namus. Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

Siekiant mokslinio jaunystės šaltinio, milijardinės sumos buvo paskirtos naujų vaistų atradimui, kurie vieną dieną galėtų leisti žmonėms peržengti savo biologines amžiaus ribas. Nesvarbu, ar tai būtų plačiai vartojamų vaistų, galinčių turėti senėjimą stabdančių savybių, išradimas, ar dirbtinis intelektas, tikrinantis milijonus naujų vaistų kandidatų, ieškant auksinio bilieto į amžinąjį gyvenimą. Mokslininkai iš Lesterio universiteto mano, kad jų atsakymas gali būti tas laimingasis bilietas.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pasirašė susitarimą su tarptautiniu Vaistų patentų biuru (MPP), kuriuo leido kitoms farmacijos kompanijoms gaminti jos sukurtą geriamą vaistą nuo COVID-19 ligos. „Susitarimas pagrįstas esmine „Pfizer“ strategija, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų ir vaistų visiems žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena skurdžiausiose pasaulio vietovėse“, – teigiama JAV bendrovės pranešime.

Statinai – tai tam tikrai vaistai, kurie padeda mažinti žemo tankio lipobaltymo (ŽTL) cholesterolio kiekį kraujyje. Aukštas ŽTL cholesterolio lygis gali būti pavojingas. Statinus vartoja maždaug šeši milijonai britų, bet jie laikomi kontraversiškais vaistais – daugelis pacientų skundžiasi nemaloniu šalutiniu poveikiu, rašoma express.co.uk. Kaip ir visi kiti vaistai, statinai gali turėti šalutinį poveikį, nors jis ir nepasireiškia visiems statinus vartojantiems pacientams.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.

Nors augalų viršūnėlės jau beveik nurudavusios, vaistažolių žinovai pataria dabar vertybių ieškoti žemėje. Vaistinių augalų šaknys šiuo metu sukaupusios daugiausia naudingųjų medžiagų. Tad iš ko ruošti tepalą sumušimams gydyti, o koks nuoviras padės nusiraminti ar peršalimo ligas įveikti? Vaistažolių žinovas Marius Lasinskas ima kastuvą ir skuba į pievą. Rudenį, kai jau nyksta augalų viršūnėlės, pats metas – jų šaknelėms. Jose dabar sukauptas visas naudingųjų medžiagų lobynas.

Neįtikėtinas ir itin svarbus medicinos atradimas – Amerikos mokslininkai sukūrė sušvirkščiamą preparatą, kuris padeda išgydyti stuburo traumos sukeliamą galūnių paralyžių. Mokslininkai jau privertė vėl judėti paralyžiuotas pelių galūnes ir tikisi kuo greičiau pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.  Į priekį kapanojasi laboratorinė pelė paralyžiuotomis galinėmis letenomis.

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Lietuva pritaria bendroms Europos Sąjungos (ES) valstybių narių deryboms su farmacijos kompanijomis „Merck Sharp & Dohme” ir „Pfizer“, kurios pristatė rinkai vaistinius preparatus, skirtus gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Šiuos vaistinius preparatus patvirtinus Europos vaistų agentūroje (EVA) ir juos įtraukus į Sąjungos registrą, preparatai galės būti vartojami ir Lietuvoje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Jungtinei Karalystei (JK) pirmajai pasaulyje patvirtinus geriamą vaistą nuo COVID-19 to su nekantrumu laukia ir kitos šalis. Nors pabrėžiama, kad tai jokiu būdu nepakeis vakcinų, gydytojai pažymi, kad daug pacientų šis preparatas galėtų būti išsigelbėjimas.  JK davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą – molnupiravirą, kuris skirtas lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma sergantiems pacientams.

„Pfizer“ skelbia sukūrusi vaistą, kuris mirties ar hospitalizacijos nuo COVID-19 riziką sumažina net 89 proc. Vaistas sukurtas piliulės pavidalu. Vaistas, vadinamas Paxlovid, yra skirtas vyresnio amžiaus žmonių grupei arba tiems, kurie priklauso didelės rizikos grupėms, praneša BBC. „Pfizer“ teigia, kad bandymus sustabdė anksti, nes pirminiai rezultatai buvo itin geri. Tarpinius savo tablečių bandymų rezultatus jau planuoja pateikti JAV vaistų reguliavimo institucijai.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma, gydymui, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Augančias vaistų kompensavimui skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas lemia inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensavimo sąrašus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išsakytas pastabas. „PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų.

Siekiant pagerinti narkotinių vaistų prieinamumą pacientams, sudaryti sąlygas gydytojams efektyviau valdyti pacientų skausmą skiriant narkotinius vaistus bei suvienodinti narkotinių vaistų, skirtų gydyti hiperkineziniams sutrikimams, išrašymą vaikams ir suaugusiesiems, patikslintos Receptų rašymo taisyklės.

Beveik prieš metus pasaulyje žmonės pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Iki šios dienos dar nėra patvirtintas nė vienas vaistas, padedantis sumažinti šios klastingos ligos simptomus. Europos komisija (EK) sudarė 10 daugiausiai žadančių vaistų nuo koronaviruso krepšelį. Juos su naujienų portalu tv3.lt aptarė profesorius Vytautas Usonis.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad pradėjo JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą, tuo suteikdama vilčių, kad mirtinai pavojinga liga bus gydoma lengviau. Šis vertinimas, po kurio gali būti išduotas leidimas naudoti preparatą Europos rinkoje, prasidėjo praėjus dviem savaitėms po to, kai „Merk“ paprašė JAV institucijų leisti naudoti šį antivirusinį vaistą ekstremaliomis sąlygomis.

Paracetamolis yra populiarus vaistas, kurį dauguma yra vartoję. Įprasta paracetamolio dozė yra viena ar dvi 500 miligramų tabletės vienu metu. Dauguma žmonių, įskaitant nėščias ir krūtimi maitinančias moteris, gali saugiai vartoti paracetamolį, tačiau, kaip ir su viskuo, per didelių dozių vartojimas gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius. Sveikatos ekspertai dešimtmečius žinojo, kad didelis paracetamolio kiekis yra toksiškas kepenims.

Paskelbus naują papildomą operacijų vadovo sprendimą dėl būtino minimalaus 30 kv. m. prekybos ploto vienam gyventojai parduotuvėse be galimybių paso vaistinių atstovai griebiasi už galvos – jų teigimu, tai dar labiau apsunkins ar išvis užkirs galimybę daliai žmonių gauti farmacines paslaugas. Tiesa, ministerija patikslino, kad bent vienas pirkėjas patekti į vaistinę galės.

Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, eksministras Aurelijus Veryga suskubo įgelti kolegai Antanui Matului. „Ką tiek metų prasėdėjęs Seime veikė, kad jam klausimų dėl Konstitucingumo neiškilo ištisus 15 metų?“ – klausė jis socialinio tinklo paskyroje.

Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį jis paskelbė, kad įstatymuose nenustačius tokių kriterijų, pavedimas Vyriausybei ir jį įgyvendinant nustatyta kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad statinai gali sąveikauti su greipfrutų sultyse esančiais junginiais, o kai kuriais atvejais tai gali sukelti sunkius šalutinius poveikius. Statinai yra vaistų grupė, kuri gali padėti sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį kraujyje. Tokio tipo cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“, o statinai sumažina jo gamybą kepenyse.

Britų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ po vaistų koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomams gydyti bandymų pirmadienį paskelbė daugiau teigiamų rezultatų. Naujas dviejų antikūnų mišinys, žinomas kaip AZD7442, „statistiškai reikšmingai sumažino sunkios COVID-19 ar mirties“ nuo šios ligos atvejų skaičių tarp nehospitalizuotų pacientų, kuriems iš pradžių pasireiškė nesunkūs ar vidutinio sunkumo simptomai, sakoma „AstraZeneca“ pareiškime.

Panašiai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas ( angl. santrumpa OCD) arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. santrumpa ADHD) yra viena iš tų būklių, į kurias žmonės nežiūri rimtai. Tiesą sakant, tai gali būti labai sekinantis sutrikimas – sergantiesiems gali būti sunku atlikti mokyklines užduotis ir socializuotis, o tiems, kuriems pavyksta kovoti su sutrikimu, dažnai reikia daugybės mechanizmų, kad jie galėtų išgyventi visą dieną.

Permainingi rudens orai – pats palankiausias klimatas plisti virusams ir bakterijoms, tad karščiavimas, kosulys ar sloga mažuosius gali užklupti bet kada. Pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, būtina reaguoti greitai, todėl namuose svarbu turėti kelias pagrindines priemones, kurios padės sustabdyti ligą ir vaikui pasijusti geriau.

Jau nuo rugpjūčio mėnesio, ypač, kai orai tapo permainingi, vaistinėse pagausėjo pacientų, jaučiančių peršalimo ar kitų virusinių infekcijų simptomus, o sergančiųjų pastaruoju metu tik gausėja. Kiti Lietuvos gyventojai aktyviai domisi prevencinėmis, imunitetą stiprinančiomis priemonėmis kaip vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kt. „Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje.

Statistika rodo, kad Lietuvos vyrai gyvena net dešimt metų trumpiau nei moterys, tačiau apie savo sveikatą jie vis dar dažnai drovisi šnekėtis su farmacijos specialistais, gydytojais ir neretai – net savo artimiausiais žmonėmis. BENU vaistininkas Gintaras Verbus pastebi, kad nors situacija gerėja, vyrai vis dar yra retesni vaistinių lankytojai. Jų sveikatos nusiskundimus dažnai perpasakoja į vaistines užsukusios antros pusės, rašoma pranešime spaudai.

Vaisių ir daržovių sultys daugumai vartotojų asocijuojasi su sveika mityba, tačiau apie jas viešoje erdvėje sklando begalė mitų – nuo įtakos kūno svoriui iki poveikio vaistų veikliosioms medžiagoms. Dietologas atsako, kurie mitai apie sultis yra melas, o kuriuose slypi dalis tiesos. Lietuvoje kasmet išgeriama per 50 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų. Vienas populiariausių mitų – neva sultys pagamintos iš koncentruotų sulčių nėra natūralios.

Šį savaitgalį dirbę vaistininkai pastebėjo kur kas didesnius pacientų srautus nei įprasta tokiu metu. Nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai prieš pokyčius rugsėjo 13 dieną atėjo atsispausdinti galimybių pasus, nevakcinuoti atėjo nusipirkti vaistų ir papildų ateičiai, nusiteikę, kad bent jau kurį laiką nesilankys vaistinėse, kurios yra prekybos centruose.

Viena priežastis, kodėl maisto papildai yra tokie populiarūs, yra tikėjimas, kad jie yra visiškai nekenksmingi. Neatsakingas ir neperskaičius informacinio lapelio (ar informacijos ant pakuotės) vitaminų ir mineralų vartojimas gali būti pavojingas, praneša theconversation.com. Be to, svarbu atsiminti, kad maisto papildai ir vitaminai turėtų būti vartojami pasitarus su gydytoju ar vaistininku, o ne savo nuožiūra.

Artėjant mokslo metams vaistininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimų iš tėvų, kurie jau rūpinasi mokslo metų pradžia. Anot sveikatos specialistų, vasaros pabaiga – tinkamas laikas pagalvoti ne tik apie imuniteto palaikymą, bet ir per vasarą užklupusias nemalonias problemas. Sąsiuviniai, kuprinė, nauji rašikliai – tai tik keletas iš dalykų, apie kuriuos galvojama prieš mokslo metų pradžią.

Panevėžyje vaistais apsinuodijo trejų metų mergaitė. „Vaikas su tėvais svečiavosi pas prosenelę, tikriausiai ten ir įvyko. Su tėvais vaikas atvyko į ligoninę“, – BNS sakė Panevėžio apskrities policijos atstovas Tadas Martinaitis. Mergaitė į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta šeštadienį, apie 23.20 val. Nustačius apsinuodijimą vaistais, vaikas paguldytas stebėjimui.

Pensilvanijos universiteto tyrėjai liko be žado, kai ieškodami galimų antro tipo cukrinio diabeto gydymo metodų, jie netikėtai susidūrė su potencialiu ir neįtikėtinai veiksmingu vaistu nuo viršsvorio. Atsitiktiniai moksliniai atradimai yra patys geriausi. Vienas daugiausiai gyvybių išsaugojusių vaistų per visą žmonijos istoriją – penicilinas – buvo atrastas visiškai netikėtai, ir tokie eksperimentai parodo, koks sudėtingas ir nenuspėjamas gali būti mokslas.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė dukart daugiau liekninančio maisto prekių ir saulės kosmetikos. Vieno didžiausių vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – vakcinacija, mat skiepai leido žmonėms ir vėl iš dalies grįžti į normalų gyvenimą, o tai privertė susirūpinti savo išvaizda.