vaidotas ilgius

Daugiau nei 390 tūkstančių lietuvių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ir nors visiškame nepritekliuje atsidūrusių žmonių statistiškai mažėja, „Maisto bankas“ tvirtina, kad labdaros prašytojų – daugėja. Šįkart prisijungti prie paramos maistu skurde gyvenantiems tautiečiams ragina net prezidentė. Į „Maisto banko“ padalinį produktų atsiimti atėjusi vilnietė savo veido rodyti, kaip ir kalbėti, nenori.

Sustabdytas „Maisto banko“ produktų tiekimas vienai labdaros organizacijai. Ši, savo valgykloje per dieną pamaitina apie 40 žmonių. Organizacijos atstovai mano, jog maisto produktų nebegauna, nes viešai prabilo, apie supelijusios duonos siuntą. „Maisto banko“ atstovai tokias kalbas neigia. Esą bendradarbiavimas nutrūko dėl visai kitų priežasčių. Klaipėdoje evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugija „Sandora“ veikia nuo 1989 metų.

Ką valgysite šiandien vakarienei? Lašišos kepsnį, troškintų daržovių, o gal lazaniją? Deja, ne visi Lietuvos žmonės gali sau tai leisti, ypač – mažųjų miestelių gyventojai. Jiems duonelė tikrai nėra saldi. Pažvelkime, kurie Lietuvos miestai gyvena skurdžiausiai.

Prancūzijoje priimtas įstatymas, draudžiantis prekybos centrams išmesti neparduotą maistą, daugeliui lietuvių didelio įspūdžio nepadarė - „Maisto bankas“ ir didieji prekybininkai teigia, kad ir be specialių įpareigojimų Lietuvoje daug maisto atiduodama labdarai. „Lietuvoje išmetamo maisto prekybos tinklų grandinėje problemos nėra“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Jo teigimu, didesnė problema šalyje yra gyventojų išmetamas maistas.

Artėjant didžiosioms metų šventėms gausu labdaros renginių ir prašymų aukoti. „Maisto bankas“ įspėja, kad tuo pasinaudoti gali ir negerų kėslų turintys nusikaltėliai.

Ką geriausiomis investicijomis laiko žymūs šalies žmonės, verslininkai, ekonomistai? Iniciatyva apklausti žymius visuomenės veikėjus surengta naujam ES laikotarpiui žengiant į dienos šviesą – investicijas šįkart žadama orientuoti į grąžą – veiklas ir projektus, kurie sieks ilgalaikės naudos ir atsiperkamumo.

Per dvi dienas trukusią „Maisto banko“ akciją šalies prekybos centruose surinkta maisto nepasiturintiems už beveik 330 tūkst. eurų, sako organizatoriai. „Rezultatai išties yra džiuginantis – tai yra antras pagal dydį kada nors buvęs akcijos istorijoje rezultatas. Preliminariais duomenimis, maisto paaukota už 329 tūkst. eurų.

 Šiandien Lietuvoje prasideda priešvelykinė „Maisto banko“ akcija. Jos pradžią paskelbė naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Nacionalinės akcijos iniciatoriai, jos partneriai ir savanoriai aukoti maisto produktų skurstantiems kviečia jau aštuonioliktąjį kartą.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Kada paskutinį kartą paklausėte savęs, ar visos prekės, kurias dedate į pirkinių krepšelį, jums iš tiesų reikalingos? Ar iš tiesų visada suvalgote visą nusipirktą maistą? Pasirodo, kad Lietuvoje kasmet išmetama daugiau nei pusė milijono tonų maisto. Dalį jo būtų galima išgelbėti, jei jis laiku būtų atiduodamas nepasiturintiems žmonėms. Tačiau pasirodo, kad tai padaryti ne taip paprasta, kaip atrodo.

Žinių radijas Daržovės, kurių Lietuva negalėjo eksportuoti į Rusiją dėl embargo, jau keliauja pas nepasiturinčius gyventojus, taip pat į vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius, pavyko susitarti su keliais ūkininkais, o su kitais dar deramasi:   „Šią savaitę 144 tonos kopūstų ir morkų priėmėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Raseiniuose, Visagine su ūkininkais tarėmės dėl pastovaus vežimo.

 Nuo Rusijos embargo nukentėję Lietuvos daržovių augintojai kol kas neskuba pertekliaus aukoti labdarai. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius, su ūkininkais derybos vyksta, tačiau šie dar laukia aiškesnės padėties dėl Europos Komisijos kompensacijų. Taip pat - naujų Žemės ūkio ministerijos rengiamų taisyklių dėl daržovių tiekimo sąlygų. Vaidotas Ilgius neatmeta, kad delsiant dalis produkcijos gali ir sugesti.

 Vaidotas Ilgius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas, LR liberalų sąjūdžio Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Statistikos departamentas neseniai skelbė – mūsų šalyje skursta ir paramos prašo kas penkta šeima. Šis skaičius, deja, nesikeičia jau keletą metų. Valdžios vykdomos socialinės reformos negelbsti, skurdo neįveikia ir Europos Sąjungos parama.

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, pernai bendrovės parama įvairiems labdaros ir paramos projektams siekė beveik 10 mln. Lt. Didžiąją paramos dalį bendrovė skyrė ilgamečiam partneriui, labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“. Jam per 2013 m. paaukota maisto už daugiau kaip 9,4 mln. litų. „Būdama atsakinga bendrovė, prieš penkerius metus savęs paklausėme, kodėl gi paskutinę dieną galiojančių maisto produktų nepaaukojus jo stokojantiems.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ atliktos analizės rezultatai rodo, jog kasmet vien maisto prekybos pramonėje išmetama ne mažiau nei 4 300 tonų maisto, kuris galėtų būti suvalgytas. Šio maisto vertė didesnė nei 10 mln. litų. Kasdien parduotuvėse išmetama ne mažiau nei 15 tonų maisto už 30 tūkst. litų, kuris galėtų būti suvartotas tų, kurie neturi pakankamai lėšų mitybai.

Spalį „KultFlux“ kultūros platformoje tęsiasi kino vakarai, skirti metropoliams ir prasideda Archtalks diskusijos miesto tema. KINAS KADA: antradieniais (spalio 6 d., spalio 13 d. ir spalio 27 d.), 20 val. KUR: KULTFLUX paviljone šalia Karaliaus Mindaugo tilto, krantinėje prie Lietuvos energetikos muziejaus „KultFlux“ kultūros platforma spalio mėnesįo antradienio vakarus kviečia jaukiai praleisti žiūrint paskutinius tris programos filmus.

Ar įmanoma išgyventi už 4 litus per dieną? Penktadalis Lietuvos gyventojų neturi kito pasirinkimo. Šiai visuomenės daliai padėti 2007 m. įkurtas savarankiškas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kuris paaukotą ar dovanotą maistą paskirsto tiems, kuriems sunku patiems jo įsigyti – seneliams, vaikų namų auklėtiniams, neįgaliesiems.

Tūlas visuomenės aktyvistas Vaidotas Ilgius šių metų rugsėjo 7 dieną pradėjo socialinį eksperimentą „Ar įmanoma išgyventi keturias savaites Lietuvoje maistui skiriant 4 litus per dieną?“ Šios akcijos idėja paprasta – išleisti maistui ne daugiau kaip 4 litus per dieną. Eksperimentas baigsis šeštadienį, spalio 3 dieną. Atlikti šį eksperimentą V. Ilgių paskatino „Maisto banko“ – labdaros organizacijos, renkančios labdarą maisto produktais, – veikla.

Vilniaus savivaldybės kontrolieriai apstulbę: sostinės vadovai, per dvejus metus pervedę daugiau kaip pusę milijono litų viešajai įstaigai Savanorių centrui, taip ir nesulaukė sutartų darbų įgyvendinimo. Sandorio dalyviai prasitaria, kad projekto „krikštatėvis“ - tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus valdžia iš reprezentacinių sostinės vietų bando išguiti elgetas ir benamius. Socialiniai darbuotojai jiems siūlo nakvynę ir maistą, tačiau pripažįsta, kad elgetaujančius vilniečius sunku atpratinti nuo pelningo verslo. Prieš trejus metus Vilniaus miesto taryba patvirtino vietas, kuriose negalima elgetauti, praneša LTV „Panorama“. Miesto vadovai sako, kad ypač vasarą, padaugėjus turistų, asocialūs išmaldos prašantys asmenys sudaro slogų vaizdą ir net kelia grėsmę praeiviams.

Prieš pusmetį Vilniaus savivaldybė pažadėjo finansinę paramą už Europos Sąjungos (ES) lėšas įsteigtam neįgaliųjų dienos užimtumo centrui, tačiau, centro teigimu, pinigų jie nesulaukę dar ir šiandien.Jei finansinė parama centro nepasieks per porą mėnesių, jam teks nutraukti veiklą. Savivaldybė ginasi nežinojusi, kad centrui gresia išnykimas, ir teigia numačiusi skirti lėšų.