vadyba

„Mes (net geri pardavėjai) dažnai neperprantame derybų meno. Neskiriame laiko, kad išsiaiškintume, ką iš tikro reiškia derybos ir kokios yra pagrindinės jų taisyklės“, - patirtimi dalijasi pardavimų ekspertas ir bestselerių autorius Grantas Cardone‘as. Kaip jis rašo „Entrepreneur“, pagrindinė klaida – pačios sąvokos nesupratimas.

Mažiau nei prieš metus „Impuls“ vadovo vairą perėmęs Vidmantas Šiugždinis jau ir pats spėjo užsikrėsti sporto virusu – numetė tris kilogramus ir sporto salėje pradėjo leisti laisvalaikį. „Turi daryti viską, kuo užsiimi versle – kitaip darbas nesiseks“, – įsitikina jis. V. Šiugždinis apie galimybę eiti vadovo pareigas pirmą kartą susimąstė po projektų vadybos studijų Anglijos Grinvičo universitete.

Dauguma žmonių eidami į darbo pokalbį tikisi išgirsti tokius klausimus, kaip „papasakokite šiek tiek apie save“ arba „kokios yra jūsų silpnosios ir stipriosios savybės?“. Tačiau tiesa ta, kad visos įmonės gali užduoti netikėtų ir šiek tiek beprotiškų klausimų, kuriuose atsiranda ir pingvinų su sombrerais bei Kanados karvių. Darbo paieškos tinklalapis Glassdor.com surengė apklausą, norėdamas sužinoti, kokiose įmonėse kokių keistų klausimų sulaukia darbo ieškantys asmenys.

Tyrimai rodo, kad vis daugiau JAV universitetų studentų mano, kad yra ypatingi. Aukštas pasitikėjimo lygis paprastai laikomas gera savybe, tačiau ar pernelyg didelis pasitikėjimas gali užkirsti kelią į sėkmę, klausia portalas BBC.  Augantis pasitikėjimas  Nuo 1966 metų rengiamoje JAV pirmakursių apklausoje jau sudalyvavo apie 9 mln. žmonių. Jos metu studentų prašoma palyginti save su kolegomis pagal tam tikrus įgūdžius.

Ar žinojote, kad Disneilendo idėja gimė per šeimos atostogas. Waltas Disney’us lankėsi viename seniausių Europos atrakcionų parkų Tivoli ir pagalvojo, kad galėtų daug didesnį ir įspūdingesnį parką sukurti JAV. Šis verslo pradžios metodas jokia išimtis: daugybė verslo banginių idėjų verslui prisirinko kasdieniame gyvenime, rašo entrepreneur.com.

„Forbes“ pateikia keletą citatų, geriausiai įprasminančių ketvirtadienį mirusio buvusio JAV generolo Normano Schwarzkopfo, požiūrį į karą ir lyderystę. Lyderystė – stiprus strategijos ir charakterio derinys. Bet jei privalai vieno atsisakyti – atsisakyk strategijos. Kuo daugiau suprakaituosi dėl taikos, tuo mažiau nukraujuosi mūšyje. Gavęs nurodymą, prisiimk atsakomybę. Netampi didvyriu, kai pašauki vyrus į mūšį. Tampi didvyriu, kai esi vienas iš tų, kurie į jį eina.

Norėdamos paskatinti darbuotojų kūrybingumą, sumažinti darbuotojų kaitą bei užkirsti kelią jų išsekimui, kai kurios įmonės siūlo savo kolektyvui pačią geriausią įmanomą privalumą – neribotas apmokamas atostogas, rašo „Wall Street Journal“. Darbdaviai teigia, kad parodydami, jog pasitiki savo darbuotojais, jie kuria gilesnio pasitikėjimo kultūrą. Nors ši praktika vis dar eksperimentinėje stadijoje, įmonės teigia, kad kol kas nematė didelio piktnaudžiavimo šia sistema.

Verslininkai atlieka svarbų vaidmenį kurdami darbo vietas. Tačiau jiems patiems yra svarbu ne tik įdarbinti žmones, bet ir išlaikyti geriausius ir protingiausius iš jų. Kai kurie darbuotojai bėgant laikui įgyja kritinių žinių, reikalingų įmonei. Verslininkams būtina atpažinti, kurie darbuotojai yra vertingiausi, o kurie mažiau reikalingi įmonei, ir stengtis pirmuosius išlaikyti. Talentingiausi darbuotojai paprastai mano, kad norėdami pakilti karjeros laiptais turi pakeisti įmonę.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Grafinas subrandinto konjako, vienetinis grafiko darbas, puošiantis sieną, ar rašiklis ir puodelis: patarlė įtikina – geriau maža dovanėlė, negu nuoširdžiai ačiū. Lietuvos verslininkai jau dairosi dovanų partneriams ir klientams, o jų pagalbininkai tikina: būtina pagalvoti, kokia dovana tinka. Išreikšti padėką, solidarumą ar pagarbą ypač dera tarpušvenčiu.

Geri vadovai gerai žino, kad darbuotojų kaita įmonei gali kainuoti labai daug. Todėl jie deda visas pastangas, kad šios išlaidos būtų kaip įmanoma mažesnės. Be abejo ne kiekvienas darbuotojas gali būti išlaikytas darbe, nepaisant to, kaip stropiai jis dirba, o kai kurių iš jų pasitraukimas netgi sveikintinas.

Kūrybiškumas versle neatsiejamas nuo sėkmės, sako didelių šalies įmonių vadovai. Ir visai nesvarbu, ar kūrybiškai kepama duona, ar kuriamos inovatyvios technologijos. Kūrybiškumo ugdymo seminarus organizuojantys specialistai tvirtina, kad nors polinkis kurti yra asmeninė savybė, darbdaviai gali sėkmingai skatinti darbuotojų kūrybiškumą ir potencialą panaudoti sėkmingai veiklai vykdyti. Kad būtų išskirtiniai „Galime sakyti, kad duona yra įprastas produktas.

Šiandien neįvertiname daugelio dalykų kuriuos laikome savaime suprantamais. 8 valandų darbo savaitė, draudimas gamyklose išnaudoti vaikus, vergovės draudimas ar saugos diržų naudojimas atrodo natūralūs dalykai, kuriuos padiktavo sveikas protas. Vis dėlto dar visai neseniai darbdaviai iki pamėlynavimo bandė įtikinti, kad šie sprendimai sunaikins verslą.

Ar galite įvardyti pačias didžiausias kliūtis, užkertančias kelią inovacijoms ir tobulėjimui? Šią savaitę Johnas Ericksonas, vienas iš kompanijos „Fishbowl“ kapitonų, bando įkalti į galvą ir sukelti diskusiją, kaip kompanijai judėti pirmyn, rašo žurnalas „Forbes“. Žinoma, didžiausia visko kaltininkė – baimė. Esą tai įrodo ir neseniai „Robert Half Group“ atlikta apklausa. Ir vis dėlto, kas priverčia darbuotojus išsigąsti? • 30 proc. darbuotojų prisipažino bijantys savo klaidų.

„Vieni vadovai būna autokratai, kiti demokratiški, o aš esu komandos žmogus, man aplinkui reikia vienminčių, kurie supranta, ką sakai, ir tiki tuo, ką mes darome“, – taip save ir požiūrį į vadovo darbą pristato „Lietuva Statoil“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.

Verslas ir jo vadyba nuolat keičiasi, nes evoliucionuoja visuomenė, kurioje gyvename, papročiai, žmonių prioritetai ir požiūris. Deja, kartas nuo karto vadovai stengiasi žaisti pagal pasenusias taisykles. „Būdamas Romoje elkis kaip romėnas“, – sakydavo plačiosios imperijos piliečiai. „Vadovaudamas verslui demokratijos amžiuje nusivalyk nuo veido pasipūtusio oligarcho veido miną“, – sako šiandienos guru. Tad kokias vadybos taisykles derėtų pamiršti šiandieniam vadovui? Mikrovadyba.

250 vyrų ir moterų malasi Los Andželo „Sheraton“ viešbučio salėje su užrašų knygutėmis rankose. Jie dalyvauja tokiuose seminaruose, kaip „Skrydžio privačiu lėktuvu organizavimas“, „Kaip apsaugoti jūsų kliento nuosavybę“. Kitos edukacinės temos susijusios su darbo teise, ekologiškais namų valymo metodais ir būdais, kaip surasti auklę.

Pradedančiajam verslininkui neretai tenka susidurti su kritikos lavina. Kai Richardas Bransonas 1984 metais įkūrė bendrovę „Virgin Atlantic“, daugelis konkurentų juokėsi iš jo sumanymo, tačiau ilgainiui jie buvo priversti nuleidę galvas palikti verslą, o optimizmu trykštantis britas tapo vienu žymiausių vizionierių pasaulyje, rašo „Entrepreneur“. Naujos idėjos dažniausiai sulaukia konservatorių ir piktavalių kritikos.

Kodėl kai kurie žmonės įgyvendina savo tikslus, o kiti lieka prie sudužusios geldos? Taip nutinka, nes vieniems pavyksta įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis, o kiti nesugeba susidoroti su kilusiomis problemomis, rašo „Inc.“ Daugelis žmonių išsikelia visiškai neįkvepiančius tikslus – nusipirkti naują automobilį ar užsidirbti tam tikrą pinigų sumą. Deja, tokie tikslai dažniausiai nepakankamai motyvuoja žmones, nes visi mes trokštame tik pozityvių potyrių.

Aukšto nedarbo lygio laikais išlaikyti savo darbo vietą tampa svarbu kaip niekada. Kad įsitvirtintumėte savo darbovietėje ir pakiltumėte karjeros laiptais ar išvis pakeistumėte savo darbo vietą verta pagerinti savo darbo rezultatus. „Forbes“ siūlo dešimt būdų kaip galima tai padaryti. Visų pirma, tapkite organizuotais. Kai jus atakuoja elektroniniai laiškai, žinutės „Skype“, „Facebook“ ir visa kita, tampa sudėtinga susitvarkyti su darbo krūviu.

Norint dirbti produktyviau, nebūtina dirbti sunkiau. Reikia tiesiog dirbti gudriau. Bent jau taip teigia Robertas C. Pozenas, kuris vienu metu vadovavo pasaulinei finansų paslaugų įmonei ir dėstė pilną kursą Harvardo verslo mokykloje. Jis taip pat parašė šešias knygas, viena iš jų – „Extreme Productivity“ (liet.

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas taip nauja ir nepažįstama? Net ir didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai, žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje, ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos. Juk tai reiškia ne tik „šviežias“ pareigas ar atsakomybes, bet ir ten iš seniau susiformavusias taisykles. Vienos iš jų yra formaliai įtvirtintos, pavyzdžiui, darbo sutartimi.

Vasarą gimusių kūdikių viltys tapti generaliniais direktoriais gali būti bergždžios. Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, gimtadienį švenčiantys birželį ir liepą, turi mažiausiai galimybių pasiekti aukščiausius postus. Labiausiai tikėtina, kad vieną dieną aukščiausiais vadovais taps kovą arba balandį gimę žmonės. JAV šį dėsnį iš dalies gali paaiškinti Amerikos mokyklose taikoma sistema, kuri nurodo, kada vaikai gali pradėti eiti į darželį.

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas taip nauja ir nepažįstama? Net ir didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai, žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje, ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos. Juk tai reiškia ne tik „šviežias“ pareigas ar atsakomybes, bet ir ten iš seniau susiformavusias taisykles. Vienos iš jų yra formaliai įtvirtintos, pavyzdžiui, darbo sutartimi.

Darbuotojų susirinkimai yra neatskiriama verslo dalis, tačiau entrepreneur.com siūlo rauti su šaknimis kenksmingą požiūrį į šią praktiką. Pirmiausia įvertinkite, ar susirinkimas nėra tik betikslis kas savaitę ar mėnesį kartojamas ritualas, kurio metu bendrovė patiria daugiau žalos nei naudos. Ar tikrai visi susirinkime esantys darbuotojai privalo dalyvauti? Venkite susirinkimų, kurie tampa vieno ar kelių žmonių paskaitomis. Toks informacijos dalijimosi būdas yra vienas iš neveiksmingiausių.

Siuntą į namus jums pristatė kurjerių tarnybos vadovas, o įsipilti kuro degalinėje padėjo ne įprastas operatorius, o bendrovės finansų departamento viršininkas? Tokia praktika kai kurių Lietuvos įmonių nuolatinių klientų nebestebina. Dar daugiau – ne vienas aukščiausios grandies vadovas, kartais pats atsistojantis greta pavaldinių padirbėti, sako, kad šitaip nusileisti ant žemės reikėtų visiems vadovams.

Kompanijų strategijos įgyvendinimo procesas, ypač per krizę, yra kur kas svarbiau nei pati strategija, įsitikinęs JAV Vilanovos universiteto strateginio valdymo profesorius Kevinas Clarkas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

Kai kurios įmonės randa įkvėpimo šimpanzių pasaulyje. Česterio zoologijos sodas atveria savo gardus vietiniams verslams tam, kad jie galėtų stebėti žvėris ir pritaikyti savo stebėjimus valdybos kabinetuose, rašo BBC. Olandų biologas, pavirtęs lyderystės ekspertu, Patrickas Van Veenas aiškina, kad verslininkai yra mokomi, jog primityvus elgesys vis dar gyvuoja darbovietėse.

Kaip tinkamai vadovauti žmonėms? Kaip išsaugoti geriausius darbuotojus? Kodėl jie neparduoda daugiau? Šiuos ir kitus panašius klausimus vadovai užduoda sau ir kitiems, kai patenka į sudėtingas darbines situacijas su kolegomis. Kartais vadovai būna taip įnikę į savo kasdieninius darbus, kad ne visada mato, kas vyksta aplinkui su jų pavaldiniais.

Užsienyje esame vertinami dėl gebėjimų atlikti techninius darbus. Jei dar išmoktume pristatyti, parduoti ir komunikuoti savo sukurtas idėjas,  mums  paklus ir visas pasaulis, mano  „Verslo angelų fondas 1“ partneris Arvydas Strumskis. „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančioje konferencijoje „Versli Lietuva“ investuotojas skaitė pranešimą apie tai, kaip sėkmingos idėjos tampa verslu ir susirinkusius ragino nebijoti nusižengti verslo taisyklėms.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Įkyriais pirkti siūlančiais skambučiais atakuojami vartotojai rašo skundus jų teises ginančioms tarnyboms ir keikia tokią pardavimo taktiką naudojančius verslininkus. Lazda turi du galus. Skambučiais ir trumposiomis žinutėmis klientus viliojantys verslininkai neslepia – nors tokia taktika patenkinta mažoji dalis klientų, savo duomenis neatsargiai atskleidžia patys vartotojai. Reklamos specialistai pastebi ir kitką.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus bei politikus. Kaip daryti įtaką šalies ekonomikai ir finansams? Ekspertai kalba apie analitikus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius tiesiogiai ir atvirai.

Kad ir kaip nemėgtumėte derėtis, derybos yra būtinas įgūdis versle. Jis dar būtinesnis smulkiam verslui, kuris stengiasi atsiplėšti nuo žemės. Tokio verslo atstovams reikia derėtis su didesnėmis ir galingesnėmis įstaigomis, tad svarbu žinoti derybų meno ypatumus ir kaip paveikti žmonių psichologiją. „Open Forum“ pateikia kelis psichologijos tyrimais paremtus patarimus, kurie padės pasiekti savo tikslo. 1. Svarbiausia penkios pirmos minutės.

Dauguma iš mūsų, paklausti, ko siekiame gyvenime, ko gero žinotume, ką atsakyti, bet tik nedaugelis išdrįstume tvirtinti, kad sąžiningai savo laiką skiriame šių siekių įgyvendinimui. Nors pagundų švaistyti laiką kasdien vis daugėja, mes dar turime šansų eiti pasirinktu keliu. Aukščiausio lygio vadovų konsultantas Peteris Bregmanas, puikiai pažįstantis karjeros siekiančių žmonių gyvenimo tempą, pasiūlė priemonę, padedančią efektyviai spręsti laiko planavimo problemą.

Žodžiuose slypi emocinis krūvis. Kasdienėje kalboje vartojami žodžiai sukelia pasekmių, todėl turėtume kuo labiau vengti kai kurių iš pirmo žvilgsnio įprastų posakių, rašo „Inc.“ Sėkmė Kartais nenumatytos aplinkybės pakeičia suplanuotą įvykių eigą, tačiau nuolatos pasikliaudami sėkme atiduodame save likimui į rankas. Versle ir asmeniniame gyvenime neverta tikėti sėkme, nes patys esame aplinkybių ir pasekmių kūrėjai, turintys pakankamai galių pakeisti mums primestą lemtį.

„Fimoje“ vėzdais niekas nesišvaisto, bet jos vadovas Gintaras Juknevičius puikiai išnaudoja vyriškąjį pradą – vėzdus pakeitė telefonais, sutartimis, suteikė sąlygas konkuruoti, ir jaunieji bendrovės darbuotojai verčia kalnus. „Fima“ yra intelektualinių inžinerinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse, tačiau su jos generaliniu direktoriumi G. Juknevičiumi susitinkame nedideliame ir kukliame jo kabinete, Vilniuje esančiame Žirmūnų verslo centre, kur įsikūrusi pagrindinė bendrovės būstinė.

Karjeros specialistai, ištyrinėję krūvos klientų patirtį priėjo prie išvados, kad žmonės labiausiai gailisi ir save griaužia dėl tų sprendimų, kuriuos priimdami eina į kompromisą ir atsisako trokštamų asmeninio gyvenimo dalykų, rašo „Forbes“. Kai darbuotojas priima kompromisą, jis nesupranta, kad iš tiesų tai yra labai svarbus sprendimas jo gyvenime ir kad būtent šie sprendimai ir tampa didžiausias darbe kylančių krizių kaltininkais.

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? Gegužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu.

„Nuobodu, pernelyg didelis spaudimas ir per mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – tokiais žodžiais kilimą karjeros laiptais iki aukščiausių vadovų palydi ne vienas jaunas specialistas. Tai ne vien žodžiai. Vakarų kompanijos šiandien susiduria su tuo, kad nepatenkinti aukštomis pozicijomis talentingi ir puikūs darbuotojai uždaro darboviečių duris.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

Turtingiausia pasaulio moterimi tituluojama australė Gina Rinehart pasidalino kontraversiškomis mintimis su žurnalu „Australian Resources Magazine“. Anot kalnakasybos magnatės, kelias į milijoninius turtus yra atviras visiems, tereikia padėti ant stalo alaus bokalą ir atsiplėšti nuo patogaus fotelio, rašo „Huffington Post“. „Jeigu pavydite turtuoliams, tuomet baikit skųstis ir trinti sofas. Keiskite savo gyvenimą ir stenkitės užsidirbti pinigų.

Pačios genialiausios verslo idėjos būna dažnai pačios paprasčiausios. Tad norint pakeisti industriją, savo verslą ar asmeninį gyvenimą, verta užduoti tris taip pat paprastus, bet genialius klausimus, rašo „Forbes“. Klausimas nr. 1: kokio aš noriu rezultato? Dauguma žmonių pakliūna į situacijas, kurios jiems nepatinka. Jie neprotingai įsijaučia į bejėgės aukos vaidmenį. Aukos negali vykdyti inovacijų versle, nes jos koncentruojasi į problemas, o ne sprendimus.

Gandai apie jaunuosius verslus Lietuvoje jau pasiekė ir „Google“. Gera komanda, ryžtas keistis ir dideli siekiai, – vieną po kito patarimus „startup'ams“ vardija pasaulinės kompanijos atstovas.

Neapsigaukite – nuolat dykinėjantys žmonės neretai būna itin produktyvūs. Jiems tiesiog reikia patobulinti savo atidėliojimų strategiją, rašo portalas „The Wall Street Journal“. Ne vienam galbūt iškils klausimas, kodėl reikia žinoti, kaip sėkmingai atidėlioti darbus? Nuolatinis darbų vilkinimas nėra taip blogai, tačiau ar galima tai prilyginti išsisukinėjimui nuo darbų, tinginiavimui ar beverčiam dykinėjimui? Juk darbų atidėliojimas yra neproduktyvus.

„Pamatęs užrašą „Atsineškite daug vizitinių kortelių“ kvietime į renginį, būtinai jame dalyvauju“, – teigia „Forbes“ apžvalgininkas Andy Ellwoodas. Renginys pritrauksiantis žmonių, kurie turi „daug vizitinių kortelių“ dalijimui į kairę ir dešinę, kelia susirūpinimą. Be to, nėra daug potencialių klientų, dalyvaujančių renginiuose, kuriuose juos apsupa įvairūs paslaugų bei prekių siūlytojai, sugadindami tai, kas šiaip galėtų būti šaunus kokteilių vakarėlis.

Įvairus darbuotojų skatinimas tapo šiuolaikinio verslo kliše, kai darbdaviai suprato, kad šiaip sau niekas nedirba. O dabar tenka pasiūlyti ne tik piniginę premiją, bet ir nupirkti naujų kompiuterinių žaidimų ar leisti į biurą atsivesti augintinį. Motyvuoti darbuotojus galima įvairiai, tačiau turbūt vieni labiausiai išsiskiriančių yra Silicio slėnio darbdaviai ir įvairios JAV kompanijos.

Verslo organizacijos tam tikra prasme yra panašios į knygas. Knygos turi skirtingus puslapius, kurie kartu paėmus sudaro puikią knygą. Taip ir jūsų bendrovė turi skirtingus departamentus bei skyrius, kurie tik veikdami išvien sukuria puikią organizaciją ir bendro tikslo jausmą. Skirtingi departamentai susikoncentruoja ties tam tikromis verslo varomosiomis jėgomis – iš viso pastarųjų yra penkios: grynieji (angl. cash), pelnas (angl. profits), turtas (angl. assets), plėtra (angl.

Visai neseniai vadovas įmonėje manęs paprašė padaryti produktyvumo darbe ir laiko planavimo prezentaciją. Norėdama tinkamai pasiruošti aš apklausiau keletą draugų ir kolegų – paprastų žmonių, kurių darbo stiliumi labai žaviuosi – jog šie pasidalintų savo patirtimi. Remiantis mano apklausomis buvo galima padaryti daug išvadų apie tai, kaip planuoti savo laiką (ir kaip neplanuoti). Čia, labai „kondensuotoje“ formoje, aš pateikiu dvylika laiko valdymo ir planavimo principų.