v. čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kandidatus į žvalgybos kontrolierius žada pateikti iki rudens sesijos pabaigos, tai yra gruodį. „Tikėtina, kad tai galėtų įvykti dar iki rudens sesijos pabaigos“, – LRT radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė. Pasak jos, procesą koreguoja dalies Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT). Vis dėlto ji pabrėžė, kad greičiausiai sprendimas dėl kontrolierių bus priimtas dar iki jam paskelbiant savo sprendimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti rimtų argumentų, kad reikėtų pakeisti dalį ministrų. „Aš prasmės tokio veiksmo (Vyriausybės perkrovimo – BNS), kai nėra labai rimtų argumentų ir priekaištų ministrams, nematau“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji. Parlamento pirmininkės teigimu, pastarojo meto opozicijos svarstymai apie Vyriausybės perkrovimą tapo savotiška idee fixe, nors patirtis rodo, kad ne visuomet ministrų keitimas pasiteisina.

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. Antradienį parlamentas priėmė atitinkamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 19, susilaikė 27 parlamentarai. Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jų, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Seimas antradienį ruošiasi balsuoti dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.  „Mes tų pasiūlymų nepateikėme iš kepurės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertino Laisvės frakcijos žodžius dėl koalicijos ateities. Ji teigė, kad Laisvės frakcijos emocijos neturėtų lemti tolimesnio bendradarbiavimo koalicijoje. „Šią koaliciją sieja kur kas daugiau klausimų nei skiria. Manau, kad taip, tai yra emocingi pareiškimai, kurie neturėtų padaryti didelės įtakos ateities darbui. Be to, po balsavimų nuskambėjimo ir kiti pasisakymai apie ketinimus toliau grįžti prie šio klausimo, jį tobulinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. „Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra. „Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pradeda balsavimą renkant partijos pirmininką. Dėl posto varžosi dabartinė partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas. Anksčiau iš rinkimų kovos pasitraukė Seimo narė Edita Rudelienė, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė.

Prieš dešimtmetį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artumoje aplinkoje įstatymas, ekspertų teigimu, padėjo žmogaus teisių pagrindus Lietuvoje. Vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje liko įsišaknijęs. Statistiniai duomenys rodo, kad kas trečia moteris tam tikru savo gyvenimo etapu patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad politikai sutars dėl tiesioginių merų rinkimų formuluotės, nes vienintelė alternatyva – grįžimas prie ankstesnės tvarkos. Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės. „Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų.

Liberalų sąjūdžio bendruomenė pasidalijo skaudžia žinia – užgeso ilgamečio partijos nario gyvybė. „Liberalų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – Amžinybėn išėjo ilgametis Liberalų sąjūdžio ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Tomas Raudys“, – rašoma socialiniame tinkle. Taip pat užuojautą išreiškė ir partijos pirmininkė. „Netekome puikaus žmogaus ir bendražygio, savo gyvenimą ir darbus paskyrusio Plungės kraštui ir jo žmonių gerovei.

Patvirtinta, kad mažiausiai pusė Seimo narių turi antikūnų, tačiau dėl epidemiologinės situacijos grįžti prie įprasto parlamento darbo kol kas neplanuojama, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Praėjusią savaitę Seime organizavus antikūnų testavimą paaiškėjo, kad iš dagiau kaip 70-ties testą pasidariusių parlamentarų imunitetą turi 70 – pusė visų parlamentarų.

Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbant apie imuniteto paso idėjos įgyvendinimą, apie tai pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak Seimo pirmininkės, sprendimas dėl imuniteto paso įteisinimo turėtų būti gerai įvertintas, todėl skubėti šiuo metu nevertėtų. „Ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui? Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lygių galimybių kontroliere siūlo skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę teisininkę Birutę Sabatauskaitę. „Teisininkę Birutę Sabatauskaitę siūlau įvertinusi jos kompetenciją ir sukauptą patirtį žmogaus teisių gynimo srityje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji tvirtino, kad šią kandidatūrą palaiko daugelis visuomeninių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų.

Aukštas pareigas užimantys asmenys neretai yra plačiai aptarinėjami visuomenėje. Ne išimtis ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo, kad būtent jos užimamas postas labiau tinkamas moteriai. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo pirmininko postą ji suvokia kiek kitaip nei vadovo postą. Dėl šios priežasties, jos manymu, jis labiau tinkamas moterims. „Aš šiek tiek kitaip traktuoju šias pareigas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – pastarieji metai buvo sudėtingi. Politikė sako tikinti, jog žmonių susikaupimas šventiniu laikotarpiu ir artėjantys naujieji metai atneš taip trūkstamą ramybę, o Lietuvos žmonėms ji linki atidumo ir nepamiršti išmoktų sunkių pamokų. Apie šventes, šeimą ir darbą valdžioje – Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pokalbis su žurnaliste Jolanta Svirnelyte. Gražiausios metų šventės, žmonės visi susėdę prie stalų, prie televizorių.

Seimas bandė dar kartą ir pavyko – Seimo valdyboje bus ir valstiečių atstovas. Parlamentarų dauguma išrinko Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teiktą valstiečių atstovą Joną Jarutį Seimo vicepirmininku. Už jį balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 10 politikų, susilaikė 10 Seimo narių, o vienas rastas sugadintas biuletenis. „Teikiu į Seimo pirmininko pavaduotojus kandidatūrą Jono Jaručio, kurią man rekomendavo teikti valstiečių sąjunga.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.  Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas.