ukrainos krymo

Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas, trečiadienį vykęs Ženevoje, baigėsi, informavo Kremliaus spaudos tarnyba ir Baltieji rūmai. Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Vladimiro Putino susitikimas truko maždaug pusketvirtos valandos. Jiedu baigė savo derybų paskutinę dalį 17 val. 5 min. vietos (18 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nurodė Baltieji rūmai, o po susitikimo iš vilos „La Grange“ šalia Ženevos ežero išėjo ir pats J. Bidenas.

Po trejų metų pertraukos įvyko keturšalės derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje. Lietuvos prezidento nuomone, tai yra pirmas žingsnis siekiant taikos, nepaisant išliekančių nesutarimų tarp Maskvos ir Kijevo. Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams Paryžiuje nepavyko pasiekti sutarimo daugeliu klausimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad po trejų metų pertraukos įvykusios keturšalės derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje yra pirmas žingsnis siekiant taikos, nepaisant išliekančių nesutarimų tarp Maskvos ir Kijevo.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Rusijos grėsmei pastaraisiais metais vėl suvienijus Lietuvą ir Lenkiją, šalių politikai sekmadienį paminėjo Liublino unijos 450-ąsias metines. Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.

Dviem dujų tanklaiviams, plaukiojantiems su Tanzanijos vėliava, užsiliepsnojus Juodojoje jūroje netoli Rusijos aneksuoto Krymo krantų, iki 20 žmonių laikomi žuvusiais, antradienį pranešė pareigūnai. Gaisras kilo pirmadienį pumpuojant degalus iš vieno laivo į kitą, o jų įgulų nariai buvo priversti iššokti į jūrą. Rusų pareigūnai išgelbėjo 12 žmonių ir aptiko 10 kūnų, naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos jūrų ir upių transporto agentūros „Rosmorrečflot“ atstovas Aleksejus Kravčenka.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Vokietiją ir jos sąjungininkes stiprinti savo karinio jūrų laivyno kontingentą Juodojoje jūroje, siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos regione. Interviu, kurį sekmadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke Mediengruppe“, P. Porošenka sakė, kad Rusija prie savo sienos su Ukraina dislokavo daug karių.

Rusija išjuokė JAV deklaraciją, kad Vašingtonas nesutiks su Maskvos įvykdyta Krymo aneksija, ir sakė, kad amerikiečių politika dėl Ukrainos ateityje galėtų pasikeisti. „Mes žinome, ko vertos šios „lemtingos deklaracijos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sarkastiškai parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji užsiminė, kad Vašingtono politika dėl Krymo dar gali pasikeisti, galbūt ateityje, į valdžią atėjus naujam lyderiui.

Beveik kas trečias 18-24 metų rusas nori išvykti iš savo šalies ir apsigyventi užsienyje, rodo pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų instituto VCIOM apklausos rezultatai. Iš visų apklaustų jaunų žmonių norą emigruoti išreiškė 31 procentas respondentų. Didžiausia dalis jų – 16 procentų – norėtų išvykti į Vokietiją. Septyni procentai rinktųsi Jungtines Valstijas, o šeši – Ispaniją. Rusija šiuo metu sulaukia didelio tarptautinio dėmesio, nes joje vyksta pasaulio futbolo čempionatas.

Kremliuje pirmadienį prasidėjo iškilminga ceremonija, per kurią prezidentas Vladimiras Putinas bus prisaikdintas ketvirtai kadencijai ir galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. Rusijos prezidentas pažadėjo „padaryti viską, kad šiais sunkiais laikais Rusijai pavyktų tęsti savo unikalią politiką“. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Penktadienį valstybės atkūrimo šimtmetį mininčią Lietuvą su švente pasveikino JAV, Kinijos, Rusijos prezidentai, popiežius Pranciškus, Didžiosios Britanijos karalienė, Japonijos imperatorius ir kiti lyderiai. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sveikindamas valstybės atkūrimo šimtmečio proga padėkojo Lietuvai už šalies indėlį į NATO.

Europos Sąjungai (ES) po džihadistų išpuolių nusprendus stiprinti kai kurių ginklų kontrolę, Lietuva ketina palikti prieš metus suteiktą teisę Šaulių sąjungos nariams ir kariams savanoriams laikyti pusiau automatinius ginklus. Vidaus reikalų ministerija pateikė derinti įstatymo projektą, kuriame numatyta galimybė šauliams ir savanoriams turėti pagal ES direktyvą į A kategoriją perkeliamus pusiau automatinius ginklus, šiuo metu priskiriamus B ir C kategorijoms.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Lietuvos įsipareigojimą didinti gynybos biudžetą ir kitąmet krašto apsaugai skirti NATO numatytą 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto rodiklį. „Labai vertinu Lietuvos įsipareigojimą 2018 metais gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

JAV finansuojamas Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL), prieš beveik tris dešimtmečius padėjęs nuversti komunistinius totalitarinius režimus Rytų Europoje, vėl meta iššūkį Maskvai, šįkart – nauju, 24 val. per parą transliuojančiu naujienų televizijos kanalu rusų kalba. Televizija „Current Time“ („Nastojaščeje vremia“), kuri šį mėnesį buvo oficialiai atidaryta Prahoje, yra skirta daugiau kaip 270 mln. žmonių auditorijai, daugiausiai – buvusioje sovietinėje erdvėje.

 Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį apkaltino britų kariuomenę per pratybas naudojant rusų armijos skiriamuosius ženklus priešui atskirti – metodą, kurį, pasak jo, naudojo naciai per Antrąjį pasaulinį karą.

Lenkija pirmadienį pranešė iki 2019 metų suformuosianti naujas savanoriškas teritorinės gynybos pajėgas, kurias sudarys 53 tūkst. savanorių, siekdama užkirsti kelią bet kokiai galimai Rusijos grėsmei. Šios pajėgos, kurios bus panašios į JAV nacionalinę gvardiją ir kurias sudarys karinį parengimą įgiję civiliai, turėtų atgrasyti Rusiją nuo mėginimo Lenkijoje pakartoti scenarijų, išmėgintą rytinėje Ukrainoje, kurios teritorijos buvo užimtos infiltruojant kovotojus.

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose gali padėti pagerinti JAV ir Rusijos santykius, kurie yra sudėtingiausi nuo Šaltojo karo laikų, trečiadienį pareiškė paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. „Neatmetu, kad prie naujojo JAV prezidento Rusijos ir Amerikos santykiai gali ryškiai pagerėti“, – sakė M.Gorbačiovas naujienų agentūrai „Interfax“. „Esu įsitikinęs, kad būtina užmegzti dvišalį dialogą aukščiausiu lygiu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausias derybas dėl Ukrainos krizės neįvyko „jokių stebuklų“, tačiau jose dalyvavę Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos lyderiai padarė nedidelę pažangą dėl taikos proceso atnaujinimo, kuris yra atsidūręs aklavietėje.

Ukrainos policija šalies pietuose esančiame Odesos mieste pirmadienį rado tris granatas netoli tos vietos, kur turi būti paminėtos antrosios Maskvos ir Kijevo šalininkų susirėmimų metinės. Per tuos kruvinus gatvių mūšius tarp ginkluotų provakarietiškos vyriausybės Kijeve ir Maskvos šalininkų žuvo 48 žmonės. Susirėmimų kulminacija buvo gaisras pastate, kur žuvo 42 Rusijos šalininkai.

Antradienį Lietuvoje minint dvyliktąsias šalies įstojimo į NATO metines, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos kelio į NATO datas bei narystės Aljanse faktus. Pradžia. Visos parlamentinės partijos 1993 metais pasirašė susitarimą siekti narystės NATO. Šis tikslas pasiektas po vienuolikos metų – 2004 metais Lietuva tapo visateise Aljanso nare. Oro policija. Nuo 2004 metų kovo mėnesio Baltijos šalyse NATO sąjungininkai pradėjo vykdyti oro policijos misiją.

Ukraina pirmadienį uždraudė Rusijos vilkikų tranzitą per savo teritoriją, atsakydama į tokius pat Maskvos veiksmus. Pasak Ukrainos vyriausybės, toks sprendimas priimtas todėl, kad Rusija „pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, procedūras ir dvišalius tarpvyriausybinius susitarimus..., vienašališkai nutraukdama Ukrainos krovininių automobilių judėjimą“. Ši priemonė turėtų būti taikoma tol, kol Ukraina „sulauks pasiaiškinimo iš Rusijos“, nurodoma pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujametiniame sveikinime JAV prezidentui Barackui Obamai ragina stiprinti šalių bendradarbiavimą, atsakant į tarptautinius iššūkius. Maskvos ir Vašingtono santykiai atvėso labiausiai nuo Šaltojo karo, Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir remiant rytinėje Ukrainoje kovojančius separatistus. Atsakydamos į šiuos veiksmus JAV ir kitos šalys ėmėsi ekonominių sankcijų prieš Rusijos pareigūnus ir valstybines įmones.

Rusijos Federalinė migracijos tarnyba pareiškė, kad techninė klaida nulėmė Lietuvos vizos siekusio Rusijos piliečio pase esantį įrašą, kurį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino patvirtinimu, jog Maskva iš anksto ruošėsi aneksuoti Krymą. „Pase, išduotame Rusijos Federalinės migracijos tarnybos Kaliningrado srities valdybos, iš tikrųjų yra netikslūs duomenys, kurie tapo techninio gedimo pasekme. Šis atvejis yra išskirtinis.

Europos Sąjungos ambasadoriai trečiadienį susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai šešiais mėnesiais, iki kitų metų sausio pabaigos, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Sankcijos Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriams buvo įvestos 2014 metų liepą vienerių metų laikotarpiui, atsakant į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir jos paramą Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.

Rusija trečiadienį su Gruzijos separatistine Pietų Osetijos sritimi pasirašė sutartį, kurią Tbilisis pasmerkė kaip dar vieną aneksijos žingsnį, ir kuri, pasak Vakarų, gali kelti grėsmę saugumui ir stabilumui regione. „Aljanso ir integracijos“ pagrindų susitarime, kurį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Pietų Osetijos lyderis Leonidas Tibilovas, numatytas planas integruoti Rusijos saugumo ir karines pajėgas bei muitinės tarnybas su Pietų Osetijos pajėgomis.

 Anot Rusijos ambasadoriaus Lenkijoje, „neįmanoma“, kad Rusija pakartos tokį įsiveržimą, kaip buvo Ukrainoje, į Baltijos šalis ar Lenkiją. Ambasadorius Sergejus Andrejevas ketvirtadienį sakė Lenkijos radijui „Radio 1“, kad Rusijos veiksmai Kryme buvusi „išskirtinė situacija“ ir kad „perkelti tai į kitas šalis ir kitus regionus neįmanoma“. Rusija 2014-ųjų kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, prieš tai, keliomis savaitėmis anksčiau, įvedusi ten savo ginkluotųjų pajėgų.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas ketvirtadienį sakė, kad abi šalys yra pasirengusios atremti vadinamojo hibridinio karo grėsmes, netiesiogiai paminėdamas Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją. „Kariai turi būti pasirengę blogam orui.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

Europos Sąjunga (ES) pratęsė sankcijas Rusijai iki rugsėjo, taip pat bus plečiamas į Europos erdvę neįleidžiamų asmenų „juodasis sąrašas“. Tokį sprendimą ketvirtadienį Briuselyje neeiliniame posėdyje priėmė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba, BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Europos Sąjungos (ES) vyriausybių vadovai pavedė savo šalių užsienio reikalų ministrams per ketvirtadienį Briuselyje numatytą susitikimą apsvarstyti galimas naujas sankcijas Rusijai, atsinaujinus smurtui Ukrainos rytuose. Antradienį paskelbtame bendrame pareiškime 28-ių ES šalių vyriausybių vadovai išsakė susirūpinimą dėl Rusijos paramos promaskvietiškiems separatistams, kurie pradėjo naują karinį puolimą netoli Kijevo vyriausybės kontroliuojamo strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio.

 Į Europos Sąjungos (ES) susitikimą Liuksemburge atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad nėra jokių priežasčių švelninti sankcijas Rusijai, o Vakarai privalo tęsti spaudimą Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje. Ministro vertinimu, praėjusios savaitės susitikimai Milane, kuriuose dalyvavo Rusijos, Ukrainos ir Europos lyderiai, neatnešė jokio persilaužimo sprendžiant krizę, o Rusija nevykdo pažadų atitraukti savo karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo 62-ąjį gimtadienį antradienį švenčia laukinėje Sibiro gamtoje, šalininkams šia proga jo įvykdytą Krymo aneksiją liaupsinant kaip vieną iš „dvylikos Heraklio žygdarbių“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog V.Putinas pasiėmė laisvą dieną savo „itin intensyvioje“ darbotvarkėje, kad galėtų gimtadienį atšvęsti Sibiro platybėse.

 Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) nepripažįsta sekmadienį Kryme vykusių vietos „rinkimų“. Reaguodama į pranešimus apie Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje rengtus „rinkimus“ URM pabrėžia, kad Lietuva remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, Pasak URM, tokių „rinkimų“ Kryme organizavimas yra dar vienas okupacinės valdžios neteisėtas veiksmas. „Nepripažįstame konstitucinių ir teisinių pagrindų, pagal kuriuos šie „rinkimai“ buvo organizuoti.

 Priemonės, kurių buvo imtasi prieš Rusiją dėl Ukrainos Krymo regiono aneksavimo, jau „kandžiojasi“, trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland). Bratislavoje vykstančioje saugumo konferencijoje kalbėjusi V.Nuland taip pat pareiškė, kad labai svarbu, jog rytinių Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų gyventojai turėtų galimybę dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, jog jis gali dalyvauti penktadienį Kryme vyksiančiame Pergalės dienos kariniame parade, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

 Jungtinės Valstijos galvoja dislokuoti maždaug 150 karių karinėms pratyboms, kurios artimiausiomis savaitėmis turi prasidėti Lenkijoje ir Estijoje, šeštadienį pranešė vienas Vakarų pareigūnas. Pratybos įvyktų Rusijai sutelkus savo pajėgas netoli sienos su Ukraina ir praėjusį mėnesį aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

Rusija antradienį pareiškė, kad NATO sprendimas suvaržyti Rusijos diplomatų patekimą į jos būstinę rodo, kad Aljansas negali pakilti aukščiau „Šaltojo karo eros mąstymo“ ir renkasi sankcijų kalbą vietoje dialogo. Apie sugriežtintus reikalavimus į NATO būstinę Briuselyje norintiems patekti Rusijos diplomatams Aljansas pranešė pirmadienį. Šį žingsnis, pasak NATO pareigūnų, yra susijęs su bendradarbiavimo su Maskva sustabdymu dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos.

Šiandien, Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, Ukrainos Krymo krizės kontekste buvimo šios pačios sėkmingiausios gynybos organizacijos nare reikšmė, teisės ir įsipareigojimai bei nauda verčia mus kur kas rimčiau žiūrėti į mūsų valstybės nepriklausomybę ir saugumą ir mūsų pačių, jos piliečių, laisvę ir teises, taip pat labiau įvertinti Lietuvos, t.y., mūsų, pasiekimus per 24 nepriklausomybės metus.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje penktadaliu išaugo piliečių susidomėjimas tarnyba Lietuvos kariuomenėje. „Kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, 20 proc. padidėjo besidominčiųjų tarnybos būdais Lietuvos kariuomenėje ir norinčiųjų įgauti bazines žinias, kaip ginti savo Tėvynę“, - BNS penktadienį Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis. Lietuvos gynybos klausimams daugiau dėmesio imta skirti po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyksta į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kur bus svarstomos galimos sankcijos Rusijos ir Ukrainos pareigūnams, atsakingiems už veiksmus, pažeidžiančius Ukrainos teritorinį vientisumą. „Rusijai aiškiai atsisakant taikaus dialogo, vadovai aptars konkrečių politinių sankcijų, tokių kaip įvažiavimo į Šengeno zoną ribojimas, sąskaitų, esančių ES bankuose, įšaldymas, atsakingiems asmenims įvedimą“, - informavo Prezidentūra.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį Vilniuje susitinka su Lietuvos ir Latvijos prezidentais Dalia Grybauskaite bei Andriu Bėrziniu. (atnaujinta 13.59) Pirmoji prabilusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė situacijos Ukrainoje reikšmę Lietuvos ir viso regiono saugumui. „Su savo partneriais kalbėjome apie situaciją Ukrainoje ir jos reikšmę tiek Lietuvai, tiek visai Europai.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Rusija aneksavo Krymą. papildyta 16 val. 03 min.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį ėmėsi veiksmų įvesti daugiau sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos Krymo regione ir rengia sąrašą asmenų, kurie yra siejami su šio pusiasalio atsiskyrimu.

 Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio. Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Lenkijos centrinėje dalyje esančioje Lasko oro pajėgų bazėje ketvirtadienį nusileido pirmieji šeši JAV naikintuvai „F-16“, turintys dalyvauti karinėse pratybose, kurios laikomos Vašingtono paramos NATO rytų sąjungininkėms ženklu po Rusijos intervencijos į Ukrainą, pranešė vietos žiniasklaida. Mažiausiai 12 JAV naikintuvų ir 300 kariškių turėtų dalyvauti mokymuose, kurie rengiami Varšuvos prašymu po to, kai Rusijos pajėgos perėmė Ukrainos Krymo regiono kontrolę.

11 val. 13 min. Ukraina kuria Nacionalinę gvardiją Ukraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą. Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.

JAV ir pagrindinės Amerikos sąjungininkės pirmadienį stengėsi sudaryti stiprų Vakarų frontą, siekdamos įtikinti Rusiją atšaukti strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono faktinę okupaciją.