ukrainiečiai

Spalį už karo pabėgėlių ukrainiečių apgyvendinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina išmokėti 1,2 mln. eurų, bendra išmokėta suma tuomet sudarys beveik 7 mln. eurų kompensacijų. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, dar gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

Jau antras mėnuo, kai ukrainiečių vaikai Lietuvoje mokosi savo gimtąja kalba, bet jų mokymosi oficialiai neskuba pripažinti Švietimo ministerija. Esą parengtoje programoje yra spragų, o ir patalpos dar ne visai tinkamos. Nepripažinta oficialiai Tarptautinė Ukrainos mokykla negali gauti finansavimo savo mokytojų atlyginimams, tad vis bando taisyti situaciją ir laukia palankaus ministerijos vertinimo.

Lietuvoje pradėjo veikti Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) įsteigta emocinės paramos linija ukrainiečiams. Ji dirbs nuo 10 iki 20 val. kasdien. Nemokamas pagalbos telefonas – 370 800 00 474.  „Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, be jokių abejonių, reikalinga ne tik materialinė, bet ir emocinė pagalba.

Šį sekmadienį „X faktoriaus“ muzikiniame projekte pasirodysianti 24-erių ukrainietė Jelizaveta Skub Lietuvoje gyvena tik vienerius metus, tačiau jau puikiai moka lietuvių kalbą. Jos ir jos mylimojo iš Lietuvos pažintis prasidėjo Lenkijos sostinėje Varšuvoje esančiame Koperniko mokslo centre. „Visi eksponatai ten yra interaktyvūs ir su jais kažką reikia daryti, kad viskas veiktų. Man kažko nepavyko padaryti, aš nesupratau ir pradėjau ten keiktis rusiškai ir ukrainietiškai.

Klaipėdos politikai ieško teisinių būdų, kaip padėti oficialiai Lietuvoje neįregistruotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos uostamiesčio padaliniui, kuriame besimokantys vaikai neturi sporto erdvės, negauna nemokamo maitinimo. Įstaiga taip pat neturi lėšų patalpų nuomai padengti.  „Mūsų statusas nepasikeitė nuo praėjusios savaitės.

Kremlius pareiškė, kad iš okupuotų teritorijų į Rusiją išveža ukrainiečių vaikus. Esą, kol Chersone vyksta Ukrainos kontrpuolimas, vaikams čia nėra saugu, tad jiems siūloma persikelti į Rusiją. Kasdien ten išvežama po 500 vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuvoje nuo karo prisiglaudusių ukrainiečių vaikai vis dar laukiami Lietuvos švietimo įstaigose, mokyklos priimti galėtų dar iki 26 tūkst. ukrainiečių. Šios savaitės ministerijos duomenimis, Lietuvos ugdymo įstaigose registruota per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos – nors pabėgėlių pikas fiksuotas pavasarį, šiuo metu kiekvieną savaitę vis dar sulaukiama atvykstančiųjų.

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad per paskutinį apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai ir atgautas Izraelio piliečio kūnas. „Šiandien įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Sugebėjome išlaisvinti 32 iš mūsų karių ir atgauti Izraelio piliečio Dmytro Fialkos kūną“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Nepaisant inventoriaus trūkumo pirmadienį veiklą pradėjo Tarptautinės Ukrainos mokyklos filialas Klaipėdoje, nors Švietimo ministerija teigia nei šiam, nei mokyklos padaliniui Vilniuje neišdavusi leidimo vykdyti Ukrainos mokymo programas. Kol neturi šio leidimo, ugdymo įstaiga negali gauti mokinio krepšelio lėšų. „Švietimo, mokslo ir sporto ministrė šiemet jau išdavė leidimus keturioms mokykloms dirbti pagal Ukrainos švietimo programą.

Pasak šaltinių, jauna ukrainietė pabėgėlė Airijoje kovoja už savo gyvybę po to, kai jai 75 kartus buvo smogta peiliu į kaklą ir kūną. Aštuonerių metų mergaitė, su motina apsistojusi name netoli Klarekaslo, Co Clare, atvykusi į Airiją iš karo draskomos tėvynės, antradienio rytą buvo rasta su sunkiais sužalojimais. Jos 46-erių mama taip pat buvo rasta be sąmonės įvykio vietoje ir paramedikai skubiai jas abi nuvežė į ligoninę, rašo express.co.uk.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakarinėje kalboje kreipėsi į mobilizuojamus rusus. V. Zelenskis sako, kad jų gyvybės nerūpi rusų vadams, todėl geriau atsisakyti kariauti arba pasiduoti nelaisvei, nei mirti karo lauke ar būti suluošintam.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Prieš mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė išduoti leidimą rengti pirotechnikos festivalį „Vilniaus fejerija 2022“, nors anksčiau meras ir kiti savivaldybės atsakingi pareigūnai buvo deklaravę, kad Vilniuje nebelieka vietos fejerverkams.

Nuo vakar Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriuje pradėjo dirbti gydytoja endokrinologė Marianna Andrulis iš Ukrainos. Gydytoja turi Lietuvoje išduotą licenciją, nemažai supranta lietuviškai, tačiau kalbėti dar trūksta žinių ir praktikos, skelbia ligoninė socialinėje paskyroje. Iš pradžių gydytoja konsultuos ukrainiečių, rusų kalbomis, konsultacijų metu bendrauti su pacientu ir tvarkant dokumentus jai padės bendrosios praktikos slaugytoja.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

85-erių Sumų gyventojas Mykola Ivanovyčius pardavė savo butą ir sodo sklypą, o gautus 35 tūkst. dolerių (tokia pati vertė ir eurais) paaukojo Ukrainos kariuomenei. Vyro teigimu, pragyvenimui jam užtenka pensijos. Šią istoriją savo „Facebook“ paskyroje papasakojo Ukrainos visuomeninis fondas „Sumai“. Savanoriai pažymėjo, kad už pinigus, kuriuos perdavė Mykola, bus daromas atskiras pirkimas kariuomenei.

Malingaro (Airija) miesto ligoninėje su žandikaulio lūžiu gydomas 14-metis paauglys. Vaiko teigimu, jį užpuolė dėl tautybės, o išpuolyje dalyvavo ir „latviai ar lietuviai“. „Westmeath Independent“ skelbiama, kad 14-mečiui moksleiviui žandikaulio atstatymo operacija buvo atliekama Dubline. Užpuolimo metu kartu su juo buvo ir 15-metė ukrainietė.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar du rusų amunicijos sandėlius ir dvi rusų vadavietes šalies pietuose, rašo UNIAN. Apie tai socialiniuose tinkluose antradienį pranešė pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas. Skelbiama, kad rusai smūgių metu neteko 23 karių, vieno tanko ir vieno lengvojo šarvuoto vilkiko. Anot vadovybės atstovo, situacija pietų operatyvinėje zonoje Južnobugsko kryptimi išlieka įtempta, tačiau yra kontroliuojama.

Ukrainiečiai nesiliauja stebėtis Rusijos kariuomenės triukais. Užuot naudoję naujausias technologijas, rusai randa savo būdų, kaip vykdyti karines operacijas pigiau. Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdus, kokia įranga naudojama okupantų dronuose. Ukrainos naujienų agentūra „Telegram“ paskyroje pranešė, ką ukrainiečiai rado, perėmę Rusijos kariuomenės droną. Pasirodo, okupantų dronas viską filmavo įprasta kamera.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau 178-ąją dieną. Ukrainiečiai apšaudė Rusijos pozicijas pietinėje šalies dalyje, o Rusija atnaujino intensyvų puolimą Donbase, net keliomis kryptimis. Tuo metu chaosą rusų logistikoje žadėję sukurti ukrainiečiai toliau neduoda ramybės rusams Kymo pusiasalyje, kuriame įsikūrusi Juodosios Jūros laivyno bazė. Net keliose vietose Kryme buvo atakuota bepiločiais orlaiviais, pažeistas laivyno bazės pastato stogas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Rusiją naudojantis Zaporižios atomine elektrine „terorui“, elektrinės operatorei paskelbus apie padarytą didelę žalą. Valstybinė agentūra „Enerhoatom“, Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, šeštadienį pranešė, kad dalis elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių.

Jos stipriai apsikabina judrioje gatvėje. Šį neramų atsisveikinimo rytą Roitlingene, Vokietijoje, Ina Dorochina trumpam stabteli, kad galėtų prie krūtinės priglausti savo nusilpusią kaimynę. Pasiramstydama lazdele, ši senyvo amžiaus moteris atėjo čia, kad galėtų perduoti maišą su įvairiais užkandžiais. „Degalinėse viskas taip brangu“, – sako senolė.

Nuo rugpjūčio 8-osios uždaromas ukrainiečių registracijos centras Kaune. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvoje prieglobsčio ieškančiais ukrainiečiais nuo šiol rūpinsis Alytaus Pabėgėlių centras bei miestų Migracijos departamento teritoriniai skyriai, rašoma pranešime spaudai. Kovo viduryje Kaune atvertas ukrainiečių registracijos centras suteikė prieglobstį beveik 12,3 tūkst. žmonių. Į atlaisvėjusias erdves sugrįš Kauno kultūros centro veiklos.

Pirmadienį Ukrainos vakaruose esančiame Voluinės regione nugriaudėjo sprogimai. Aiškėja, kad sprogimai įvyko dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos darbo, rašo UNIAN. Buvo numušti du rusų bepiločiai orlaiviai, „Telegram“ pranešė Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako. Anot jo, bepiločių nuolaužos nukrito ant namų, vienas žmogus žuvo, yra sužeistų. Keli žmonės gydomi ligoninėje. „Šiandien, liepos 25 d., Voluinėje pasigirdo sprogimai.

„Aš – iš Irpinės. Mažai kas žinojo tokį miestelį – Irpinę, bet dabar apie jį išgirdo turbūt visas pasaulis… Dirbau farmacininke, dar – gide, toks buvo mano hobis. Viskas atrodė puiku, aišku, gyvenimas tekėjo savo įprasta vaga... Man pavyko, bet mano tėvai, teta liko Ukrainoje, nesiryžo bėgti į nežinomybę.“ „O aš iš Kijevo.

Ukraina šeštadienį pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui, Maskvai ir Kyjivui ankstesnę dieną pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.    „Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūrą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė beveik 420 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos vaikams su negalia iš Ukrainos priimti socialinės globos centre „Vija“. Šių metų gegužę beveik 500 tūkst. eurų Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre. „Europos Tarybos vystomasis bankas antrą kartą mums skyrė lėšų – galėsime dar geriau pasirūpinti nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais.

Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37,8 tūkst. žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių, iš jų daugiausia – Ukrainos (18,6 tūkst.) ir Baltarusijos (10,7 tūkst.) piliečių, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2 proc. daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku. Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus Jurgita Zemblytė sako, kad šiemet įdarbinta dukart daugiau ukrainiečių nei pernai tuo pačiu metu, o moterų – 23 kartus daugiau.

Į Vilnių susirinkusius Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVII Seimo narius prezidentas Gitanas Nausėda ragina remti ukrainiečius. Sveikindamas susirinkusius bendruomenės narius šalies vadovas sakė, kad lietuvių parama padės Ukrainai atlaikyti Rusijos pradėtą karą.  „Tam, kad Ukraina ir jos žmonės atlaikytų priešiškos karo mašinos spaudimą, jiems bus reikalinga visokeriopa mūsų pagalba.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Kai vasario mėnesį Vladimiro Putino pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Maksimas ir Olga priėmė sunkų sprendimą palikti savo namus Kijeve su penkiais vaikais ir abiem mamomis. Į JK jie atvyko gegužės 11 dieną. Devynių asmenų šeima, kuri pabėgo nuo karo Ukrainoje ir ieškojo prieglobsčio JK, vos po mėnesio bus išmesta į gatvę, rašo mirror.co.uk. Maksimo ir Olgos Hyryk šeimai kelionė  iš Ukrainos sostinės į pabėgėlių stovyklą Ukrainos ir Lenkijos pasienyje buvo sunki. Galiausiai jie atvyko į JK.

„Airplane Chefs“ – išmaniajam telefonui skirtas žaidimas, kuriame kiekvienas asmuo įsikūnija į orlaivių palydovo vaidmenį. Pagrindinė vaizdo žaidimo užduotis yra mikrobangų krosnelėje pašildyti kuo daugiau maisto ir jį vėliau patiekti komercinio lėktuvo keleiviams, rašoma leidinyje „The New York Times“. „Airplane Chefs“ ir kitus žaidimus kuria bei šiuo metu rinkoje plėtoja lietuvių bendrovė „Nordcurrent“. Tuo metu įmonės sukuriamų programavimo darbų vertintoja Inha Kushnir kaskart siekia a...

Bendrose lietuvių ir ukrainiečių stovyklose atostogaus beveik 4 tūkst. vaikų, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, iš viso birželio pabaigoje prasidės 33 vasaros stovyklos, ministerijos atrinktos iš 85 pateiktų paraiškų. Šios stovyklos bus skirtos mokinių socialinėms emocinėms ir pilietinėms kompetencijoms ugdyti. Iš viso bendrose stovyklose atostogas leis 3961 vaikas, iš jų – 1992 ukrainiečiai. Stovykloms bus paskirstyta 867,3 tūkst. eurų.

Nuo pirmadienio Lietuvoje pradeda veikti karštoji pagalbos linija, skirta karo pabėgėliams iš Ukrainos. Trumpuoju numeriu 1808 bus galima skambinti visą parą, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Anksčiau šis numeris naudotas konsultuoti ir registruoti tyrimams dėl COVID-19 bei skiepytis nuo šios infekcijos. Operatoriai karo pabėgėlius konsultuos ukrainiečių, anglų ir rusų kalbomis.

Kai kuriuose Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuose pacientai jau galėjo susipažinti su ligoninėje dirbančiomis, nuoširdumu spinduliuojančiomis ukrainietėmis. Į ligoninės kolektyvą įsiliejo ir pagalbinės darbuotojos, ir savanoriai. Balandžio mėnesio pradžioje darbą čia pradėjo Kateryna Berestova ir Natalija Pavlenko. Kateryna įsiliejo į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus veiklą, o Natalija savo žiniomis ir gebėjimais pastiprina Ortopedijos-traumatologijos centro darbą.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau – pusę metų vietoje iki šiol numatytų trijų mėnesių, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, savivaldybėms turėtų teikti prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunantys – kreiptis dėl jų pratęsimo.

Sumažėjus pabėgėlių srautams, Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Ukrainos piliečiai laikinai apgyvendinami Alytaus ir Kauno miestų laikinojo apgyvendinimo centruose. Naujai atvykusių į Vilnių karo pabėgėlių pavėžėjimu iki Alytaus ar Kauno pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniuje, Blindžių g. 24A nebelieka iki tol veikusio laikinojo registracijos centro, o kartu nebeteikiama ir laikinojo apgyvendinimo centre paslauga.

Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie yra registravęsi Užimtumo tarnyboje, o trečdalis nėra apsisprendę dėl ateities. Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų. Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Prieš dvejus metus atidarę pirmąjį romų restoraną Lietuvoje, šiandien žinomas Lietuvos romas Ištvanas Kvik su kolega Veslav Dudzinski atveria antrojo restorano duris. Tai dar vienas socialinis verslas, kuriame darbą rado ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. I.Kvik sako, kad tai restoranas, kuriame dirba žmonės, o ne tautos. Šį trečiadienį restoranas plačiai atvers duris atidarymo metu.

Pabėgusi nuo karo Ukrainoje, ukrainiečių šeima buvo apgyvendina viename iš savivaldybės būstų Škotijoje. Tačiau šeimai teko smarkiai nusivilti buto sąlygomis – šaldytuve buvo paliktas rūgti ne tik senas pienas, bet ir vystyklai. Iš karo siaubiamos šalies į Škotiją pabėgo keturių asmenų šeima – 31-erių Valerija Liukovič, jos vaikas bei vyras ir sunkų neįgalumą turintis jos tėvas. Šeima nuo karo bėgo į Jungtinę Karalystę todėl, kad čia gyvena moters mama Tamara.

Ukrainiečiams išdalinta daugiau nei 10 tūkst. prekybos centrų kortelių, su kuriomis jie gali savarankiškai įsigyti jiems reikalingiausių prekių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Užtikriname būtinąją pagalbą nuo karo pabėgusiems žmonėms: apgyvendiname, pasirūpiname maistu, pasiūlome darbus jiems ir ugdymo įstaigas vaikams.

Iš mokyklų, kuriuose mokosi ukrainiečių vaikai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pareikalavo vaikų pasiekimus įrodančių dokumentų iš jų mokyklų Ukrainoje. Mokyklų direktoriai sako, kad tokia biurokratija yra neadekvati ir nesuprantama, mat iš sugriautų mokyklų Mariupolyje gauti kokius nors dokumentus neįmanoma. Mokykloms kliūva ir ukrainiečių ugdymui skiriamų papildomų lėšų tvarka – esą su ukrainiečiais dirbančių mokytojų priedams kai kuriose mokyklose lieka vos po 15–20 eurų.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

„Mums čia labai patinka“, – ištarė Vilniuje stovyklaujančių Ukrainos lengvaatlečių būrys. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) suteikė galimybę karo krečiamos tautos sportininkams vasaros sezonui ruoštis mūsų šalyje. Į Lietuvą atvyko daugiau nei 20 lengvaatlečių, kurių dauguma ištvermės rungčių atstovai, besiruošiantys mėnesio pabaigoje Prancūzijoje vyksiančioms Europos 10 000 m bėgimo taurės varžyboms.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė 500 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre, o tuo pačiu – didinti apgyvendinimo vietų skaičių kitiems užsieniečiams. „Džiaugiuosi, kad Europos Tarybos vystomasis bankas išgirdo mūsų prašymą skirti lėšų kokybiškai priimti žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams padeda tiek įvairios organizacijos, tiek pavieniai žmonės. Tačiau kol vieni aukoja paskutinius pinigus, priima gyventi į savo namus ir nieko iš jų neprašo, kiti – bando iš ukrainiečių pasipelnyti. Siūlo jiems gyvenimui nepritaikytus kambarius, prašo susimokėti nuomą. Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.