ūkininkai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „ūkininkai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „ūkininkai“.
Investicijoms į ūkius – parama ir lengvatinės paskolos
Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.
Prie šių produktų besirikiuojančius žmones giria sveikatos specialistai: „Patariama valgyti ištisus metus“
Atvėsus orams tautiečiai vis dažniau ant stalų traukia seną, gerą produktą ir sočiam pilvui, ir sveikatai – raugintas daržoves. Sveikatos stiprinimo specialistai pritaria – įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui reikia gerti ne papildus, o triaukšti raugintas daržų ir sodų gėrybes. O raugia žmonės beveik viską – nuo kopūstų ar agurkų, iki obuolių, moliūgų ar vynuogių.
Panevėžietė Angelė turguje pirko 4 kibirėlius raugintų kopūstų. Sakė, ne sau, sūnums į Norvegiją.
Gyventojams siūlo nusipirkti net ir pelningus ūkius: savininkai pasakoja, kodėl parduoda
Norinčiųjų ūkininkauti kiekvienais metais mažėja. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodoma, kad 2013 metų pradžioje ūkininkų ūkių skaičius siekė 114 700, šiemet sausį – 87 167. Regis, ir šiuo metu norinčių atsisakyti puoselėtų ūkių gana daug.
Pasižvalgius skelbimų portaluose, galima rasti kuo įvairiausių skelbimų. Vieni išparduoda paveldėtų ūkių techniką, nes dirbti žemės neketina, kiti ieško naujų šeimininkų savo rankomis kurtiems ūkiams.
Draudimas naudoti trąšas supykdė ūkininkus: „Jeigu Dievas nemyli, tai ministerija turėtų mylėti“
Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.
Bronis Ropė: „Ūkininkai turi gauti pastovias ir tvarias pajamas“
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete pritarta pozicijai dėl pastovių pajamų ūkininkams užtikrinimo. Parlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė pristatė poziciją nuo visos Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos atstovų.
Ūkininkai „srutovežiais“ keliauja link ministerijos: ieškos, kur „padėti mėšlą“
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasijutę neišgirsti ūkininkai ketvirtadienį surengė protesto akciją „Mėšlo iššūkį“. Nuo ankstyvo ryto jie keliauja link ministerijos pastato, kur ieškos, kur „padėti mėšlą“.
Apie protesto akciją jie paskelbė socialiniuose tinkluose:
„Akcijos esmė: ūkininkai su srutovežiais prisidės prie ministerijos „pastangų“ ir ieškos kur padėti mėšlą. Srutovežių susitikimas ant Šiaulių plento Branšos aikštelėje. Vykstame į Telšių valymo įrenginių valyklą.
Padidėjo žemės mokestis – kai kuriose savivaldybėse išaugo daugiau net dvigubai
Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai.
Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.
Išmokės nuo 11 iki 444 eurų: štai kas gaus šias išmokas
Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Labai smulkūs, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gali kreiptis dėl paramos
Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Labai smulkių ūkių plėtrai šiuo paraiškų teikimo etapu skirta 3 mln. Eur, o smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 9 mln. Eur paramos lėšų.
Parama smulkiesiems ūkiams yra viena iš populiariausių NMA administruojamų priemonių.
Sunkią vasarą išgyvenę ūkininkai jau apdraudė 25 proc. daugiau ploto
Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.
Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Seime – žemės ūkio ir kaimo diena
Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų.
Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.
Tūkstančiai gyventojų sulauks pinigų: išmokės nuo 51 iki 547 eurų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime.
Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.
Lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonų
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA).
Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.
Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.
Metęs vadovo darbą Audrius ėmėsi ūkininkavimo: neslepia, kad pradėjo ir dėl baimės susirgti vėžiu
TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – įkvepianti poros istorija, pakeitusi jų gyvenimus. Rasa ir Audrius Prusakovai ūkininkauti pradėjo dėl ekologiško sveiko maisto, kurio nerasdavo nusipirkti sau tiek, kiek reikėjo jų šeimai. Todėl Audrius metė gerai apmokamą vadovaujantį darbą, įsigijo sodybą ir žemę netoli Žiežmarių, pasistatė keturis šiltnamius ir ėmėsi auginti ekologišką maistą sau, savo giminei ir tiems, kas jį vertina.
Ūkininkus įspėja – neatsiklausus gyventojų, už tai skirs 1,1 tūkst. eurų baudą
Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.
Aiškėja, kiek mokėsime už šiemetines daržoves: brangs Lietuvoje populiari prekė
Ūkininkų laukuose burzgia technika – dabar pats derliaus nuėmimo įkarštis. Šiemet daržovių augintojus gamta skriaudė kaip reikiant – šalnos, sausros, o kai kur dalį derliaus nusiaubė kruša. Bet baisiųjų stichijų išvengę ūkininkai skaičiuoja, kad bulvių, kopūstų, burokėlių ar morkų derlius bus vidutinis.
Lietuvos laukuose burzgia kasamoji, į sunkvežimius byra šiųmetis bulvių derlius. Kvedarų ūkio Kėdainių rajone agronomas sako, kad bulvių krūme mažiau, bet jos stambesnės.
Perkate jautieną? Tikėtina, kad tai – karviena: kokybiška mėsa lietuviams neįperkama ir keliauja į užsienį
Ūkininkai pastebi, kad lietuviai tik dabar atranda jautieną, dažnai ją renkasi vietoje kiaulienos. Tačiau vis dar didelė dalis kokybiškos lietuviškos ir brangios jautienos yra eksportuojama, o pigesnė karvių mėsa lieka Lietuvoje. Anot galvijų augintojų, taip bus, kol lietuviai vietoje kokybiškos mėsos rinksis pigesnę.
Vis tik, anot galvijų augintojų, karvių mėsa nėra bloga. Be to, ji dažniausiai naudojama malimui, o ne kepsnių kepimui.
Nori, kad lietuviai valgytų gerą mėsą
„Mr.
Valstybė nori paimti jūsų žemę? Siūlo atlyginti sklypu toje pat savivaldybėje
Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime.
Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.
Pravažiavę ant kelio palikote purvo, smėlio ar akmenukų? Už tai gali skirti ir 560 eurų baudą
Lietuvos laukuose, keliuose, o neretai ir miestų gatvėse susiduriama su nauju potencialiu pavojumi – išbyrėjusiais grūdais. Toks neatsakingai išbarstytas ūkininkų laukuose nuimtas derlius teršia kelio dangą, kuri tampa slidi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vairuotojams rekomenduojama būti atsakingiems ir užtikrinti, kad šis birus krovinys būtų pakrautas taip, kad neišbirtų, nepasislinktų ar kitaip nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Nuo krušos ir audros nukentėjusiems ūkininkams – 463 tūkst. eurų paramos
Nuo rugpjūčio pradžioje praūžusios stiprios audros bei krušos nukentėjusiems ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms siūloma kompensuoti dalį palūkanų už paskolas sugadintam turtui atstatyti. Kompensacijoms žadama skirti 463,4 tūkst. eurų.
Kompensacijos siūlomos Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonų žemdirbiams – juose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
Kaip numato žemės ūkio ministro įsakymo projektas, ketinama padengti 80 proc.
Pienininkai dėl žemų pieno kainų karves veža į skerdyklas: „Labai liūdna kiekvienam“
Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą.
Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.
Grūdai pinga, o duona pirkėjams toliau brangsta – ūkininkai kaltina perdirbėjus ir prekybininkus
Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų.
Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų supirkimo kainomis.
„Linas Agro Group“ finansų vadovas: kol kas sunku tikėtis pajamų augimo
Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo.
Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.
„Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.
Ūkininkams – ne tik nuostoliai, bet ir dar vienas išbandymas: „Šie metai buvo eiliniai metai rojuje“
Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai.
Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.
Nukentėjusiems ūkininkams – nauja galimybė: ragina nedelsti ir pasinaudoti
Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija.
Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.
Tai privalo padaryti daugelis ūkininkų: laiko liko tik iki rugsėjo 1 d.
Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.
Kreivys: naujos paramos komerciniams mažų įmonių saulės parkams sąlygos bus geresnės
Mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms iš skirtų 64 mln. eurų pretenduojant tik į 4 mln. eurų vertės paramą saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad naujas kvietimas rudenį bus paskelbtas „geresnėmis sąlygomis“.
„Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams.
Žemės įsigijimo ribojimai neveikia, reikia ieškoti sprendimų – aplinkos viceministrė
Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų.
Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.
„Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.
Iš ūkininkų lūpų – neraminanti žinia: jei taip ir toliau, greitu metu kaimai sunyks
Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose.
Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.
AEI bendrijos, įmonės ir ūkininkai prašo 4 mln. eurų paramos saulės elektrinėms
Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Šia iniciatyva suteikta nauja galimybė gauti investicinę paramą AIE bendrijoms, kartu siekiant pagyvinti šių bendrijų steigimą ir veiklą.
ŽŪM svarsto atlikti auditą dėl ekologinių ūkių mažėjimo
Lietuvoje mažėjant ekologinių ūkių, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad ministerija svarsto atlikti auditą, kuris padėtų išsiaiškinti priežastis ir sprendimo būdus.
„Yra noras vadovybės daryti auditą, nes paprastinam, bet matom, kad yra ekologiniams ūkiams didesni biurokratiniai reikalavimai, jie turi darbų žurnalus pildyti, norisi toje vietoje supaprastinti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.
Egzotinių vaisių augintojai neslepia apmaudo: nebegalėsime net paragauti
Arbūzų augintojai jau skanauja šiųmetį derlių. Deja, šią vasarą, anot augintojų, dėl nepalankių orų arbūzai daug mažesni, o ir derlius gerokai menkesnis. Kai kuriems šiemet neliko ir ką ragauti, mat lysvėse pūpsančius dičkius sutalžė kiaušinio dydžio ledų kruša.
Naujamiestyje, netoli Panevėžio, gyvenanti Donata savo daržo lysvėse nokina arbūzus.
Nors tiksliai moteris neskaičiavo, kiek šiemet užderėjo arbūzų, tačiau lysvėse, sako, pūpso tikrai ne mažiau šimto.
Ūkininkų šeima kaltina supirkėjus vykdant mobingą: „Dabar po 40 litrų pieno kaskart liejame į mėšlą“
Keturis dešimtmečius karves melžusi Paežerių kaimo (Vilkaviškio r., Pilviškių sen.) ūkininkė Rasa Berteškienė šiemet atsidūrė kryžkelėje – nebežino, ką jai toliau daryti. Karvių atsisakyti nenori, bet kam parduoti pieną – neturi. Mat po to, kai šiemet jos ūkio piene buvo rasta inhibitorinių medžiagų, tolesnis bendradarbiavimas su ilgamečiu ankstesniu supirkėju – žemės ūkio kooperatyvu (ŽŪK) „Senoji kryžkelė“ – tapo problemiškas, o kito paieškos tik prasideda.
5 savivaldybėse – ekstremali situacija: ūkininkai sulauks pinigų, gaus daugiau lengvatų
Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.
Žinia ūkininkams: nukentėję nuo audros gali gauti lengvatinių paskolų, palūkanų kompensacijų
Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams.
„Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.
Žemdirbių atstovai: mokesčių reforma sužlugdytų ūkininkus
Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.
Navickas svarsto kompensacijų mechanizmą nukentėjusiems nuo audrų ūkininkams
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė.
„Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.
Ūkininkai kreipėsi net į psichologus: finansiniai nuostoliai atnešė didžiulį emocinį stresą
Praėjusią savaitę per Šiaurės ir Vakarų Lietuvą praūžusią audrą draudikai jau vadina rekordine – žmonių nuostoliai pasiekė net septynis milijonus eurų. Dar blogiau tiems, kurie turto neapdraudė – šimtatūkstantinius nuostolius teks dengti iš savo kišenės. Kai kurie grūdų augintojai per krušą neteko viso derliaus. Vėtra su ledokšniais sukėlė galvos skausmo ir saulės elektrines ant stogų įsirengusiems tautiečiams.
Po pasėlių deklaravimo: ekologinės sistemos ūkininkams aktualios
Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo.
Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.
Skaudūs vaizdai: didelė kruša sutalžė pusšimtį karvių – skuodė kiek kojos neša
„Per netikėtą krušą laukuose ganėsi 500 karvių. Dėl skaudžių ledokšnių smūgių ir iš išgąsčio išsilaksčiusius galvijus buvo vargo vėl suginti bandon. Karvės nusėtos žaizdų ir gumbų, na, bet nei vienos neužmušė, tai jau gerai“, – taip apie Lietuvoje praūžusią audrą pasakoja Ūkio vadovas Eimantas Čeponis.
Ūkininkai skaičiuoja Lietuvoje praūžusios audros nuostolius. Pas ūkininkus apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalino, kokios žalos pridarė audros.
Liūtys, kruša ir vėjas pridarė nuostolių, draudikai prognozuoja milijonines išmokas
Lietuvą pastarąją savaitę siaubusios vėtros, audra ir liūtys pridarė žalos gyventojų turtui ir transportui, o kai kurie ūkininkai sako, laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Draudikai prognozuoja, kad nuostoliai gali būti dideli, išmokos skaičiuojamos milijonais.
Derlius kai kur sunaikintas
Ūkininkai pastebi, kad audros, skirtingai nei sausra, palietė ne visus, o tik atskirus regionus, rajonus ar net laukus. Tačiau ten, kur ūkiai buvo paliesti, situacija prasta.
Ūkininkai niršta dėl naujo siūlymo: auginti maistą bus sunkiau, mažės derlingų žemių plotai?
Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę.
Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.
Pavoijngas reiškinys Panevėžio ūkininkų neišgąsdino: savivaldybei nepateiktas nė vienas skundas
Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.
„Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.
Verslas ir ūkininkai gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų saulės ar vėjo elektrinėms
Verslo atstovai ir ūkininkai jau gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų investicijoms į saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymo projektus nuo pradinio etapo iki visiško šių elektrinių įrengimo.
Paskolas gaus tie, gamins elektros energiją savo vartojimo reikmėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Grūdų derlius – praėjusių metų lygio, bet kokybė menkesnė
Javapjūtės derlius šiemet prognozuojamas labai panašus į pernykštį, bet kokybė šiek tiek blogesnė, sako Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas. Tuo metu ūkininkai nepatenkinti per mažomis grūdų kainomis.
„Jeigu praėjusį sezoną visų aštuonių kultūrų derlius siekė apie 7,2-7,3 mln. tonų, tai šiemet tikrai turime šansų turėti panašų derlių“, – pirmadienį LRT sakė Karolis Šimas.
„Rapsų derlingumas siekia apie tris tonas ir net daugiau kaip vidurkis.
Detektyvas Kėdainiuose: žinomi ūkininkai rado sunaikintas daržoves
Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, kad tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, kad galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys.
Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.
Su parama - nuo šilauogių iki mišraus ūkio ir savo produkto
„Perspektyvą matau neblogą, tik reikia naujos paramos darbo našumui didinti,“,– sako Audrius Meseckas, ūkininkaujantis Vilkaviškio savivaldybėje, Stirniškių kaime, ūkio pradžiai – pusei hektaro šilauogių – uždirbęs Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Jis jau studijuoja Lietuvos kaimo plėtros programos 2023 – 2027 metų strateginį planą (Strateginis planas) ir ieško galimybių užaugintos produkcijos perdirbimo verslui plėsti.
Pamatę savo daržą garsūs Lietuvos ūkininkai patyrė šoką: įspėja visus
Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, jog tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, jog galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys.
Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.
Tvarioms ūkių investicijoms – dotacijos ir lengvatinės paskolos
Nuo rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė, kuriai šiuo kvietimu skirta 15 mln. Eur: 10 mln. dotacijoms ir 5 mln. lengvatinėms paskoloms.
Šalnos ir sausra smogė žemdirbių pasėliams: draudikai teigia ruošiantys 6 mln. eurų išmoką
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus.
„ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.