tyrinėjimas

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.

Astronomai kasmet aptinka maždaug 900 naujų asteroidų, kurie skrieja sąlyginai arti Žemės. Šie kosmoso kūnai yra ne tik skraidančios Mendelejevo lenteles, bet ir patrauklus bei vertingas iškasenų šaltinis, rašo „Business Insider“. Šią savaitę visiškai netoli žemės praskries vienas tokių asteroidų, kurio vertė gali siekti 195 mlrd.

„Esame tikri trogloditai – žmonės, nebegalintys gyventi be urvų“, – interviu pradžioje juokėsi Saulė Vaš ir Emilas Vashas, kartu sudėjus jau beveik 20 metų tyrinėjantys urvus. Sutuoktiniai dar gyvena įspūdžiais iš ekspedicijos Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne, kur abu 15 parų buvo nusileidę į giliausią pasaulyje Kruberio-Voronjos urvą. 32 metų Saulė ten pakartojo savo prieš dvejus metus pasiektą moterų gylio urvuose rekordą – 2143 m, o trisdešimtmetis Emilas tokį gylį pasiekė pirmąkart.

Maskvos požemiai, kurie, kaip užsimenama, leidžiasi po žeme net į 700 metrų gylį, nuolat traukia smalsuolius tyrinėtojus ir audrina vaizduotę. Pasak Maskvos požemių tyrinėtojų, visas jų tinklas panašus į milžinišką susiraizgiusį kirmėlyną, o bendras tunelių ilgis gali siekti ir kelis tūkstančius kilometrų. Jų istorija prasidėjo viduramžiais, o XXa.