transliacija

Vilniaus savivaldybėje – sumaištis dėl šildymo kompensacijų. Atėję prašyti kompensacijų žmonės laukia eilėse, tačiau dažnas išeina nieko nepešęs. Savivaldybės darbuotojai skundžiasi negalintys aptarnauti kompensacijų prašytojų, nes stringa Socialinės paramos šeimai informacinė sistema, kurią valdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Žmonės namuose internetu taip pat negali pateikti prašymų.

Viso pasaulio futbolo gerbėjų akys sekmadienį bus nukreiptos į „Santiago Bernabeu“ stadioną. Jame ietis sukryžiuos stipriausi Ispanijos ir vieni pajėgiausių planetos futbolo klubų – Madrido „Real“ ir „Barcelona“. „El Clasico“ dvikovos visada sulaukia milžiniško susidomėjimo. Abi komandos fantastiškai pradėjo „La Liga“ sezoną. Ir Barselonos, ir Madrido ekipos per aštuonerias rungtynes surinko net 22 taškus ir pirmauja Ispanijos čempionate.

Vilnius apsisprendė – šildymo sezoną, kaip ir Kaunas, pradės nuo kitos savaitės, spalio 17-osios. Sostinės valdžia giriasi, kad Vilniaus gyventojai mokės mažiau nei kauniečiai. Sostinėje kilovatvalandė esą nekainuos nė 9 centų, o Kaune kaina maždaug puse cento didesnė. Nors ir sostinės kilovatvalandės kaina šiemet mažesnė nei Kaune, šildymas šį spalį abiejuose miestuose bus brangesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Kitų metų valstybės biudžeto projektas jau atkeliavo į Seimą. Skydu finansų ministrė vadina pusantro milijardo eurų atlyginimams, pensijoms ir išmokoms didinti bei dviejų su puse milijardo eurų paketą verslui nuo energetikos kainų šuolio gelbėti. Tačiau pinigų lietus reiškia ir tai, kad biudžetas bus „skylėtas“. Pajamų Vyriausybė surinkti planuoja trimis milijardais mažiau nei laukia išlaidų.

Anot ekonomistų, tokį smarkų maisto kainų augimą lėmė išaugusios energetikos kainos. Vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras per metus brango net 70 procentų. Dėl to augo ir restoranų bei viešbučių kainos ir brango paslaugos. Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, viltys, kad rudenį sumažėjęs vartojimas sustabdys kainų augimą, nepasiteisino. Mat jis neatsveria augančių energetikos kainų, kurios nugula į prekių ir paslaugų kainodarą.

Sudėliojusi kitų metų biudžetą, vyriausybė skelbia, kad už elektrą turėsime kitais metais mokėti brangiau. Visuomeninis elektros tarifas pirmam pusmečiui bus 28 centai už kilovatvalandę. Tai yra 4 centais arba 17 proc. brangiau nei šiuo metu. Tačiau elektra brangtų daugiau negu dvigubai, jei vyriausybė neskirtų kompensacijų iš biudžeto. Energetinę krizę išgyvenančiam verslui vyriausybė taip pat parengė gelbėjimo planą ir jau nuo šio mėnesio kompensuos dalį elektros išlaidų.

  Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ skelbia, kiek už šildymą Lietuvos gyventojai mokės spalį. Esą vidutiniškai lietuviai mokės apie 10 centų už kilovatvalandę neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, tai yra dvigubai daugiau nei pernai spalį. Vilniečiai – 62 procentais daugiau nei pernai. Kauno kilovatvalandės kaina be PVM padidėjo daugiau nei dvigubai. O panevėžiečiai mokės daugiau ir už Vilnių, Kauną, Klaipėdą.

Gyventojai skundžiasi Lietuvoje veikiančiais antros pakopos pensijų valdytojais. Šiemet per 9 mėnesius privatūs pensijų fondai neteko beveik 14 proc. vertės. Tad užuot pasididinęs savo pensiją, kiekvienas būsimas pensininkas vidutiniškai šiemet neteko 307 eurų. Nors darbuotojai ir valstybės biudžetas kas mėnesį į privačių pensijų antros pakopos fondus moka įmokas, šį mėnesį bendra turto vertė jau 430 mln. eurų mažesnė nei metų pradžioje.

Valdantieji siūlo valstybės tarnybos reformą, po kurios daugiau uždirbtų ne tik valstybinių įstaigų vadovai, bet ir Seimo nariai. Šalininkai argumentuoja, kad uždirbti kiek daugiau nei 2 tūkstančius nėra daug, todėl naivu tikėtis, jog į parlamentą kandidatuos gabiausi ir protingiausi visuomenės nariai. Bet Seimo kanceliarija palygino mūsų seimūnų algas su kitų šalių parlamentarų atlyginimais atsižvelgdami į vidutines žmonių algas šalyse. Skaičiavo algas prieš mokesčius.

Tetnuldžio kalnas, Sakartvelas. Būtent šiuose sniegynuose, kopdami į Tetnuldžio kalno viršūnę, žuvo trys lietuviai alpinistai. Ryšys su lietuviais nutrūko dar prieš kelias dienas, o paieškos prasidėjo vakar, buvo pakeltas ir sraigtasparnis. Tačiau iki šiol informacijos apie siaubingą nelaimę – nedaug. Pirminiais duomenimis, visi trys alpinistai buvo patyrę, tačiau pačią nelaimę kol kas gaubia paslapties šydas – žinomos tik kelios detalės.

Kol tris paras iš eilės vidutinė temperatūra dar nekrenta žemiau 10 laipsnių, šalies didžiųjų miestų vadovai neskuba skelbti šildymo sezono pradžios, mat dėl pabrangusio biokuro ir dujų šildymo kainos šiemet kopia į aukštumas. Vilniuje spalį šiluma bus brangesnė 60 proc. nei prieš metus. Tiesa, Vilniaus vicemeras žada, kad pradėjus deginti už dujas pigesnį mazutą, šildymo kaina bus panaši kaip pernai. O štai Panevėžio savivaldybės vadovybė skelbia jau kitą savaitę pradėsianti šildymo sezoną.

Kietasis kuras per metus pabrango pustrečio karto, šildymas pusantro karto, elektra beveik dvigubai – visa tai lemia, kad infliacija Lietuvoje toliau šuoliuoja į viršų. Štai metinė infliacija rugsėjį, išankstiniu statistikos departamento vertinimu, pasiekė jau 22,5 proc. O ekonomistai žadėjo, kad vasaros pabaigoje pasiekusi piką, rudenį infliacija jau ims mažėti.

Nors dujų ir elektros kainos Europos biržose ir Lietuvoje stabilizavusi, jos yra vidutiniškai aukštesnės nei praeitą pusmetį. Tad kitais metais visuomeninis elektros tarifas gyventojams, kurie nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo be valstybės kompensacijos turėtų toliau didėti ir siekti 63,5 ct už kilovatvalandę. Tai beveik trigubai daugiau nei šiuo metu. Dujų rinkoje padėtis panaši.

Sukilus infliacijai, profesinės sąjungos minimalią algą reikalauja kelti 20 proc., popieriuje tai būtų kone 890 eurų. Verslas prašo apsiriboti 800-ais eurų. Po nesėkmingų ankstesnių derybų, Vyriausybė pasiūlė savo variantą – 840 eurų, su didesniu NPD tai būtų 633 eurai „į rankas“. Tačiau toks kompromisas ir toliau netinka nei darbdaviams, nei profsąjungoms, kurios susirinko į dar vieną Trišalės tarybos posėdį, kurį iš anksto vadino beprasmiu.

Prisuktas apšvietimas ar elektrą taupančios lemputės – jau vakarykštė diena. Netoli Šiaulių esančių Kužių miestelio parduotuvės savininkas griebiasi kraštutinės priemonės – žmonėms teks pirkti ne tokius gaivius gėrimus, tačiau bent elektros sąskaitas gal pavyks apmaldyti. Pernai išlaidos elektrai parduotuvei siekdavo tūkstantį eurų. Savininkas sako – jei dirbtų vienas, verslą tikrai uždarytų. Tačiau yra dar 28 darbuotojai.

Smūgį kavinėms ir restoranams sudavė ne tik kosmines aukštumas pasiekusios sąskaitos už elektrą, bet ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pareiškė, kad nuo naujų metų nebeliks 9 procentų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms. Net dar ir galiojant PVM lengvatai, maitinimo įstaigos vos suduria galą su galu. Jei pernai restorano sąskaitos už elektrą siekė tūkstančius, tai dabar – dešimtimis tūkstančių. Bet maitinimo įstaigų atstovų raudų ministrė girdėti nenori.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas Seimo viešbutyje rodo butą, kurį dabar užleido atvykusiems nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Po juo, aukštu žemiau įsikūręs Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis. Dar prieš pusmetį Puidokui viešai pareiškus, kad Matijošaitis bute dienomis ir naktimis rengia triukšmingus vakarėlius ir neleidžia ukrainiečiams miegoti, kilo skandalas. O, dabar, anot Puidoko, istorija kartojasi, Matijošaitis vėl triukšmauja naktimis.

Į Putino paskelbtą mobilizaciją Rusijoje netruko sureaguoti ir mūsų kariuomenė. Rusai bus mobilizuojami ir šalia esančiame Kaliningrade, todėl Lietuvos greitojo reagavimo pajėgos padidino savo budrumo lygį.   O netrukus žinių gali sulaukti ir mūsų kariuomenės rezerve esantys gyventojai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Rinkėjams pokyčius siūlanti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė kai ką jau įtikino – socialdemokratai užsimanė pokyčių jos vadovaujamoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Nori surengti interpeliaciją pačiai Armonaitei. Anot Palucko, Armonaitė įrodė nesugebanti pasirūpinti verslais, kurie dėl elektros kainų išgyvena sunkius laikus. Priekaištai Armonaitei skrieja ir iš kitų opozicinių frakcijų. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Pasieniečiai skaičiuoja, kad per parą vidutiniškai į Lietuvą įvažiuoja apie pustrečio tūkstančio rusų. Didžiąją dalį sudaro vilkikų vairuotojai ir tranzitu į Kaliningradą važiuojantys rusai. Vis tik nuo vidurnakčio iki 9 valandos ryto pasieniečiai vartų į Lietuvą ir Europos Sąjungą nepravėrė 11-ai rusų. Į Lietuvą ir toliau gali patekti vilkikų vairuotojai, rusai, vykstantys į Kaliningradą tranzitu, keliaujantys pas giminaičius Europoje, ir bėgantys nuo režimo.

Masinėje kapavietėje prie Iziumo darbuojasi ne tik palaikus ekshumuojantys tyrėjai. Į ją plūsta ir paprasti žmonės, kurie ieško ten palaidotų savo artimųjų. Miške jie išvysta šimtus sunumeruotų kryžių, kuriais pažymėtuose kapuose kažkieno mamos, tėvai, pusbroliai, tetos. Ukrainos prezidentas okupantų veiksmus Ukrainoje prilygina nacių nusikaltimams ir žada atpildą. Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų.

Vilniuje nufilmuotas nusikaltimas – chuliganas šiąnakt Vilniaus geležinkelio stoties hole suspardė ant suoliuko tiesiog prisnūdusį vyrą. Žmogų daužantiems banditams tai pasirodė linksma. Jie visa tai patys ir paviešino, įraše girdėti netramdomas juokas. Kraupūs vaizdai netrukus išplito uždarose socialinių tinklų grupėse. „Stotelė pati nenusineš“ – štai toks užrašas puikuojasi ant Vilniuje sudaužyto BMW numerio rėmelio. Naktį į šeštadienį dėl didelės avarijos Savanorių pr.

Valdovų rūmuose vėl skamba lenkų kalba. Iš pat ryto čia pasirodo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis su maždaug 20 savo ministrų. Dvišalių santykių šiltėjimu itin džiaugėsi buvęs premjeras Saulius Skvernelis, pirmasis bendras abiejų šalių vyriausybių posėdis įvyko jo kadencijos pabaigoje. Šiandien toks posėdis vyksta trečią kartą, šįkart Lietuvoje. Vienas pagrindinių klausimų – parama Ukrainai, regiono saugumas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad šilumos ir elektros kainos gyventojams yra įkandamos, tad jis ir premjerė atmeta opozicijos ir verslų reikalavimus padėti sumažinti sąskaitos neplanuoja. Vyriausybei spalį žadant pratęsti gyventojams tik PVM šildymo nulinį tarifą ir daugiau paramos šiemet nežadant, opozicija toliau ministrui Dainiui Kreiviui grasina interpeliacija ir jau pradeda rinkti parašus.

Valdantieji žada valstybės tarnybos reformą. Tačiau siūlo viešojo sektoriaus algas perskaičiuoti taip, kad jos kiltų ne 27-iems tūkstančiams tokių – mažiausiai uždirbančių – valstybės tarnautojų kaip Laura, o seimūnams ir vyriausybės bei ministerijų vadovams, taip pat valstybės pareigūnams, teisėjams ir įstaigų vadovams.

Panevėžyje įsikūrusios maisto gamyba ir prekyba užsiimančios bendrovės, turinčios restoraną ir parduotuvę, šeimininkai nebesumoja, kaip subalansuoti verslą, kai elektra per metus pabrango 6 kartus ir pabaigos brangimui nematyti. Įmonė jau sumažino apšvietimo lygį, tačiau to per maža. Prezidentas Nausėda reikalauja, kad šalį krečiant energetikos krizei, vyriausybė jas įšaldytų dabartiniame 24 ct už kilovatvalandę lygyje.

Kraupi atomazga naujagimės paieškose Kaune. Po pustrečios paros trukusio Nemuno žvalgymo ugniagesiai gelbėtojai upėje netoli Trijų mergelių tilto aptiko mažylės kūną. Jį pamatė nuo tilto su žiūronais upę stebėjęs paieškų vadovas, sako, pirmiausia, pamanęs, kad ten koks pliušinis žaislas ar drabužis. Bet pasitvirtino siaubingi įtarimai. Pakviesti narai įbrido į vandenį ir ištraukė nebegyvą mergytę. Jos kūnelis valtimi parplukdytas į krantą.

Vestminsterio abatijoje gaudžiantys varpai tiesiog veria širdį – jie skelbia, kad pasaulis prarado karalienę Elžbietą II. Iškilmingus šūvius garbės sargybos kariai Londono centre ir visoje Jungtinėje Karalystėje skiria septynis dešimtmečius šalį valdžiusiai monarchei, kurios išminties ir šilumos ilgėsis daugelis planetos gyventojų. Salvės iššaunamos 96-is kartus – tiek, kiek metų nugyveno Jos Didenybė.

Lietuvoje visas maistas per metus vidutiniškai brango beveik trečdaliu. Iš visų maisto produktų labiausiai brango pieno: nenugriebtas pienas, sūris, varškė, jogurtas. Kainos maždaug 50 procentų didesnės nei pernai. Infliacija palietė viską. Aliejaus ir kitų riebalų kaina per metus šoko 40 procentų. Jautiena, veršiena, paukštiena pabrango trečdaliu. Ekonomistams ateitį prognozuoti sunku. Esą yra ženklų, kurie leidžia viltis, kad kainų augimas sulėtės.

1,2 mln. – tiek vištų dedeklių, kaip sako augintojai, „dirba“ trijuose vienos įmonės paukštynuose. O tam, kad šitaip „dirbtų“ ir kiaušinius dėtų produktyviai, reikia daug elektros energijos, kurios išjungti ir taupyti paukštynai tiesiog negali. Pasak vadovo, neišeina ir staiga sumažinti pačių paukščių. Įmonė skaičiuoja – pernai spalį už dujas ir elektrą sumokėjo 93 tūkst. eurų, o pagal dabartines kainas ateinantį mėnesį suma padvigubės – pasieks 180 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valdžia kompensuotų net du trečdalius elektros kainos ir gyventojams paliktų susimokėti dabartinę visuomeninę kainą. Fiksuoti kainą jis siūlo visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į pajamas. Tiesa, Vyriausybė nusiteikusi fiksuoti aukštesnę kainą. Tačiau ji irgi neketina skaičiuoti, kuris namų ūkis kiek uždirba ir kiek suvartoja. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Nutekintas Vyriausybės planas rodo, kad kompensacijas šildymui galimai gaus daugiau žmonių nei pernai. Neoficialiais duomenimis, Vyriausybė iki 30-ies procentų ketina plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Į kompensacijas galėtų pretenduoti ne tik skurdžiausieji, bet ir vidutines algas uždirbantys žmonės. Tiesa, Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kompensacijų neturėtų gauti tie, kurių sąskaitos neveda į bankrotą.

Vilniaus „Akropolis“. Kasdien jame apsilanko dešimtys tūkstančių pirkėjų, bet netrukus dalis lankytojų turės keisti savo įpročius. „Akropolis“ trumpina darbo laiką vakarais. Įprastu laiku dirbs ir dalis kavinių bei restoranų, taip pat ir kino teatras. O Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ ir dabar dirba iki 9-os vakaro, tad jų darbo laikas išliks įprastas. „Ozas“ taip pat sutrumpino savo darbo laiką iki 9-os vakaro, tamsiais vakarais trumpiau švies ir reklaminės iškabos.

Apie veiklos stabdymą „Achemos“ vadovai pranešė praėjusią savaitę. Priežastis – išbrangusios dujos, kurios yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas. „Achemoje“ dirba apie 1300 žmonių, atleisti vadovai ketina iki penkių procentų darbuotojų, o į prastovas išeiti turės maždaug 500 žmonių. O nedarbo problema jau ryškėja. Užimtumo tarnyba pastaruoju metu jau gavo įmonių vadovų pranešimų, kad pavaldinius jie netrukus ketina atleisti būtent dėl kosminių sąskaitų už elektrą ar dujas.

Puodelis kavos ar kiti produktai vienodai kainuoja tiek prezidentams ar ministrams, tiek paprastiems mirtingiesiems. Skirtumas tik, kiek tų kavos puodelių kiekvienas sau gali leisti. Prezidentas Nausėda „į rankas“ kas mėnesį uždirba 6000 eurų – beveik 6 kartus daugiau už vidutinį lietuvį. Daug tai ar mažai, spręsti kiekvienam. Tačiau 2600-us eurų „į rankas“ uždirbantis susisiekimo ministras tikina į šį postą ėjęs tik iš patriotiškumo – turėjo gerokai pelningesnių darbo pasiūlymų.

Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių trišalė taryba niekaip neranda sutarimo, kiek kitąmet didinti minimalią algą. Šalyje didėjant vidutiniam atlyginimui, Lietuvos bankas yra pasiūlęs kitąmet 19 proc. padidinti minimalią algą 73-imis eurais į rankas. Profesinės sąjungos tvirtina, kad šiemet pinigams nuvertėjus dėl didžiulės infliacijos, toks padidinimas būtinas, ir ne mažesnis.

Vasario 24-oji – diena, kai Putinas pradėjo naują karo Ukrainoje etapą. Bet dar iki šių smūgių Kremliaus šeimininkas pradėjo energetinį karą su visa Europa – prisuko dujas. O tą jaučiame ir mes tiesiogiai. Per sąskaitas. Į praėjusių metų pirmojo pusmečio elektros kainas dabar galime žvelgti su pavydu.

  Vilniuje autobusas pervažiavo moterį. Aiškėja, kad ji po autobuso ratais pakliuvo šiam įvažiuojant į stotelę: vairuotojas tikina, kad nebuvo atidaręs durų ir tik ketino sustoti, o moteris veikiausiai pabandė per anksti įlipti. Vieno Klaipėdos kvartalo gyventojai sukilo sužinoję, kad jų kaimynystėje planuojama įkurti narkomanų reabilitacijos centrą. Žmonės piktinasi, kad apie naująjį kaimyną išsiaiškino visai atsitiktinai. Apie centro įkūrimą sako nežinojęs ir miesto meras.

Milžiniškos liepsnos naktį nušvietė dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone. Iš paukščio skrydžio matyti, kad liepsnoja didžiulė teritorija – apie dešimt tūkstančių kvadratinių metrų, ugnis vis labiau įsisiautėja. Gyventojus iš miegų kelia ir šviesos, ir sprogimai. Situacija grėsminga, į gaisravietę sulekia ir kone visos Kauno ugniagesių pajėgos, siunčiamas pastiprinimas iš aplinkinių miestų – suvažiuoja dešimt gaisrinių, ugnį tramdo apie 60 ugniagesių.

Dėl aukštų elektros kainų kenčia ne tik gyventojai, bet ir verslas.  Brangsta prekės, verslai stabdo ar perorientuoja gamybą. Štai Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirsksa perspėja, kad jau artinasi įmonių bankrotų banga. Reaguodamas į rinkoje kylančias kainas, Europos elektros rinkos ir perdavimo sistemų operatorių komitetas nuspendė 25 proc. pakelti maksimalią kilovatavalandės kainą. Ji nuo rugsėjo 20 dienos bus nebe 4 tūkst,, o 5 tūkst.

Kiekvieną mėnesį – dešimtys milijonų eurų nuostolių – tokią perspektyvą mato azoto trąšas gaminančios „Achemos“ direktorius. Jonavos įmonė – ne tik didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja, bet ir didžiausia dujų vartotoja. O gamtinių dujų kainai šovus į dausas, įmonė laikinai stabdo veiklą. Įmonė jau nuo pernai dirbo tik trečdaliu pajėgumų. Pernai „Achema“ uždirbo beveik 60 mln. eurų pelno – 16 proc. mažiau nei užpernai. Kiek ilgai gamykla stovės tuščia, direktorius nežino.

Veiklą stabdančios „Perlas energija“ nusivylusiems klientams nebesumojant, iš ko toliau pirkti elektrą, kad neapsigautų dar kartą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo terminą nukels net 3-ejiems – 4-eriems metams. Tačiau ne visiems gyventojams, o tik mažiausiai suvartojantiems elektros – trečiojo liberalizacijos etapo dalyviams, kuriems terminas turėtų baigtis šių metų pabaigoje.

Komerciniai bankai aiškina, kad paslaugas brangina, nes auga paslaugų teikimo kaštai. Išlaidas esą augina ir finansų sektoriui taikomi reguliaciniai reikalavimai. Socialdemokratų frakcijos Seimo nariai šiandien į pusiau nuotolinį posėdį išsikvietė Lietuvos banko vadovą. Prašė paaiškinti: ar komerciniai bankai neperlenkia lazdos su naujais įkainiais, ir gavo paprastą atsakymą. Pasak Lietuvos banko: jei gyventojui per brangu, jis visada gali rinktis kitą komercinį banką.

Pernykščių ir šių metų draudimo pasiūlymai rodo, kad vienos bendrovės draudimas pabrango 30 eurų. Kitos – irgi kone identiškai. Dar viena bendrovė įmoką nepasikuklino didinti 60-ia eurų. Vartotojų aljansas piktinasi. Draudimo kainą iš dalies lemia praėjusių metų bendras avarijų ir remontų skaičius. O pernai dar gyvenome pandemijos sąlygomis. Karantino metu eismo įvykių sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau draudikai aiškina, kad pridarytų nuostolių daugėja.

„Perlas energija“ prieš dvi savaites turėjo apie 180 tūkstančių klientų. Kai bendrovė nusprendė nutraukti fiksuotos kainos sutartis, ją jau spėjo palikti apie 20 tūkstančių vartotojų. Dėl to „Perlas energija“ nebemato šviesos tunelio gale: nusprendė užsidaryti. „Perlas“ elektrą tieks iki rugpjūčio 31 dienos, o naują tiekėją savo klientams nurodo pasirinkti iki rugpjūčio 28-osios.

2012-ųjų metų spalio mėnesį premjero kadenciją baigiantis konservatorius Andrius Kubilius atidarė 9-ąjį Elektrėnų jėgainės bloką, kuris gali pagaminti iki ketvirtadalio visos Lietuvai reikalingos elektros energijos. Jis tada kainavo daugiau nei milijardą litų. Valdžia žadėjo, kad naujasis dujinis blokas sumažins elektros gamybos savikainą. Tačiau dabar visa tai tik gražūs pažadai.

„Ignitis“ padalinių apgultis tęsiasi. Nusiskundimų turintys gyventojai toliau vasaros dienas leidžia eilėse, kuriose reikia praleisti ištisas valandas. Vilnietė Nijolė piktinasi naujomis „Ignitis“ sąskaitomis: moteris skaičiuoja, kad už elektrą sumokėti turėjo 12-ą eurų, tačiau gavo 29-ių eurų sąskaitą. Gyventojų įtūžio sulaukęs energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien mina Prezidentūros slenksčius.

Pirkėjai sukasi kaip išmano, tačiau net ir perkant mažiau išleisti tenka daugiau. Statistika rodo, kad už pigiausių maisto prekių krepšelį šią liepą mokėti teko net 16 eurų daugiau nei prieš metus. Krepšelis brango 30 procentų. Labiausiai, net 150 proc., per metus išsipūtė pigiausio aliejaus kaina. Pakelis pigiausio pieno prieš metus nekainavo 40-ies centų, o dabar – per 70. Kone dvigubai brango ir pigiausia grietinė. Nedaug atsilieka ir varškės, kiaušinių, kavos, makaronų kainų šuoliai.

Nuo pentadienio vakaro, kai sužinojo apie „Perlas energija“ bėdas, anot įmonės vadovo, jau mažiausiai 700 klientų nutraukė sutartis. Penktadienį klientams pranešusi, kad elektros biržoje išbrangus elektrai, nebesugeba elektros buitiniams vartotojams tiekti kaip pasižadėjo sutartyse mažesniais fiksuotais tarifais, „Perlas energija“ sulaukia vis naujų nemalonumų.