tomas čyvas

Referendume ketinama paklausti, ar piliečiai nori pratęsti Ignalinos AE darbą ir ar norėtų teisės patys paleisti Seimą.Referendumą dėl Ignalinos Atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo ir Konstitucijos pataisų inicijuoti mėginantys Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) nariai ir jiems pritariantys piliečiai oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie paprašė įregistruoti iniciatyvinę grupę.

Net keletas mįslingų reiškinių yra susiję su šį sekmadienį (2008-02-10) LTV2 transliuota Dariaus Kuolio laida „Sankirtos“, kurioje dalyvavo Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis. Seimo narys išsisukinėjo nepasirašęs dokumento, nors tai pasirodė netiesa. Ši „Sankirtų“ laida vienintelė dėl iki šiol nežinomų „techninių aplinkybių“ nebuvo įdėta į Lietuvos radijo ir televizijos archyvą. Be to, (sutapimas!) D. Kuolio laida nuo šiol bus transliuojama netiesiogiai.

Trečiadienį prie Pezidentūros įvyko akcija „Šlepečių revoliucija“. Vos keletas žmonių, nešini senomis šlepetėmis, žvakutėmis ir vainiku, mėgino pratęsti renginių, skirtų priešintis neskaidraus, kaip mano daugelis politikų, visuomenininkų ir finansų analitikų “Leo LT” projekto įgyvendinimui, seriją. Taip buvo reiškiamas protestas Prezidentui, kuris, anot akcijos organizatorių, neišgirdo Lietuvos piliečių kreipimosi „neparduok“ ir gautinai įteisino „Leo LT“ aferą.

Pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą siekianti ir dėl to referendumą inicijuojanti Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) ketina tuo pat metu pasiūlyti rinkėjams balsuoti dėl dar vieno klausimo.Piliečiams bus siūloma išreikšti savo valią ir papildyti Konstitucijos 58 straipsnį pataisa, suteikiančia jiems galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą.

„Būtinai pasirūpinsiu, kad istorijai išliktų ir nepasimirštų tų Seimo narių pavardės, kurie balsavo už „Leo LT“. Juos laikau niekšais“, sako buvęs disidentas.Praėjusį savaitgalį 80-ties metų jubiliejų šventė vienas iš labiausiai žinomų kovotojų už Lietuvos valstybingumą, sovietinių laikų disidentas Antanas Terleckas. Jo įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL), pogrindinė tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS.

Prie valdančiosios koalicijos prisidėjus Naujajai Sąjungai (NS), jos atstovams buvo planuota perduoti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kontrolę. Tokie ketinimai įvertinti nevienareikšmiai. Pasigirdo nuomonių, jog taip siekiama susidoroti su dabartiniu primininku.

“Iki vasario 16 d. tikimės suformuoti iniciatyvinę grupę ir kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, gauti blankus parašams rinkti”, - portalui “Balsas.lt” šeštadienį sakė Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.Tam pritarė ir Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) surengtos konferencijos -  „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“ - dalyviai.

Pasak Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Lietuvoje Colino Robertso, britai supranta Lietuvos problemas ir remia mūsų šalį, supranta problemas, kylančias santykiuose su Rusija. Interviu spausdinamas laikraštyje „Lietuvos žinios“. - Neseniai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, įžvelgęs net Rusijos siekius atgaivinti šaltojo karo praktiką, paragino neskubėti pasirašyti naujos Europos Sąjungos strateginės partnerystės sutarties su Rusija.

Prezidentūra neatskleidžia, ar Lietuvoje penktadienį kelias valandas viešėsiantis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis kalbėsis su V. Adamkumi atominės elektrinės klausimais.Prezidento atstovė spaudai Rūta Grumadaitė portalui „Balsas.lt“ negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog Lenkijos prezidento vizito svarbiausia tema gali būti Atominės elektrinės statybos klausimai. „Manau, tai klausimas, kuris bus neišvengiamai paliestas, nors darbo vizituose nebūna griežtų darbotvarkių.

Prezidentūra neatskleidžia ar Lietuvoje penktadienį kelias valandas viešėsiantis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis kalbėsis su V. Adamkumi atominės elektrinės klausimais. Prezidento atstovė spaudai Rūta Grumadaitė portalui „Balsas.lt“ negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog Lenkijos prezidento vizito svarbiausia tema gali būti Atominės elektrinės statybos klausimai. „Manau, tai klausimas, kuris bus neišvengiamai paliestas, nors darbo vizituose nebūna griežtų darbotvarkių.

Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dekano, prof.  Zenono Butkaus neseniai habilitacijai pristatyme darbe teigiama, jog tarpukario Lietuvos ir kitų Baltijos šalių politinis gyvenimas buvo įtakojamas sovietų net keliais pjūviais. Anot jo, buvo palaikomas ištikimiausias sovietizacijos instrumentas – komunistai, naudotasi ekonominiais svertais ar geopolitinės konjunktūros pagrindu suviliotais asmenimis. Galiausiai buvo pažeistas visuomenės budrumas ir gebėjimas priešintis agresijai.

Nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančioje Čečėnijoje tęsiasi karinė, politinė ir juridinė sumaištis. Praeitą savaitę Rusijos palaikomas ir Čečėnijos prezidentu tituluojamas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą pareiškė netrukus likviduosiąs „paskutinius banditus“ ir įtvirtinsiąs galutinę taiką Čečėnijoje. Pasak jo, 99 proc. nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančių kovotojų esą sunaikinti, o likusios tik smulkios „banditų grupelės“, kurios būsiančios likviduotos iki žiemos pabaigos.

Prieš pusantros savaitės prasidėjęs naujos koalicijos Seime, turėjusios valdančiąją mažumą pakeisti dauguma, projektas įklimpo.  Prie valdančiųjų socdemų, liberalcentristų, pilietininkų ir valstiečių-liaudininkų turėjo tiesiog prisidėti Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai. Socdemams ir A. Paulausko pasekėjams suderėjus dėl sąlygų, jas ėmė ginčyti net tik Pilietinės demokratijos frakcija, kuriai priklauso ir Seimo pirmininkas, bet ir liberalcentristai.

Visuomenininkai toliau reikalauja aiškumo dėl „LEO LT“ projekto, mėgina jo reikalauti iš šalies vadovų. Sausio 9 dieną Piliečių Santalka (toliau – Santalka) ir Sąjūdis pakvietė LR Prezidentą ir Seimo narius viešai atsakyti į visuomenei svarbius klausimus dėl naujos atominės jėgainės statybos.Ketvirtadienį Piliečių Santalkos ir Sąjūdžio atstovai kalbėjosi su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, o dar antradienį Prezidentūroje susitiko su LR Prezidento patarėjais, vadovaujamais Ramūno Vilpišausko.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs lopšelio-darželio auklėtojos iš Prancūzijos skundą, nutarė, jog homoseksualai gali įsivaikinti. Teismo teigimu draudimas asmeniui siekti įvaikinimo vien dėl jo seksualinės orientacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Bylą E. B. prieš Prancūziją nagrinėjo Didžioji žiuri. Sprendimas buvo priimtas dešimties balsų dauguma, septyni žiuri nariai balsavo prieš.

Šiandien prasidėjo teismas, kuriame verslininkai, planuojantys “Lietuvos” kino teatro vietoje statyti naujus pastatus, reikalauja šimtų tūkstančių litų iš visuomenininkų, reiškiančių abejones dėl manipuliacijų nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos sandėriuose bei reikalaujančių saugoti minėtą objektą, kaip reikšmingą 7-ojo dešimtmečio architektūros paveldą. Vilniaus miesto tarybos nariai susiklosčiusią padėtį vertina skirtingai.

Muzikologas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos narys Tomas Bakučionis yra vienas iš keturių organizacijos už „Lietuvą be kabučių“ aktyvistų, kurie šiandien stojo prieš teismą. Juos apskundė ir 609 000 litų priteisti reikalauja UAB „Rojaus apartamentai“.Piliečiai kaltinami "eksperimentavimu viešojo intereso srityje" ir kitais"neteisėtais veiksmais", bei "bandymu apeiti įstatymus", dėl ko ieškovas - UAB "Rojaus Apartamentai" "negalėjo realizuoti savo planų" ir esą patyrė nuostolių.

Valdančiosios mažumos partneriams susitarus su Naująja sąjunga (socialliberalais) dėl koalicijos, svarbiausia kova gali užvirti dėl parlamento komitetų vadovų postų. Ypač svarbiu įvardijamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postas.Algimantas Matulevičius, vadovaudamas parlamentiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui, savo veiksmais ir pasisakymais ne kartą konfliktavo su vadinamuoju “valstybininkų” klanu.

 „Balsas.lt“ žiniomis, Tėvynės Sąjungos (TS) Partijos politikos komitetas, posėdžiavęs 2008 m. sausio mėn. 4 d., ne tik siūlė atidėti sprendimus dėl kuriamo nacionalinės energetikos giganto „LEO LT“ formavimo, bet ir išreiškė nuomonę, jog partijoje nevyksta vidinė diskusija ir neatsižvelgiama į visas nuomones. Partijos politikos komitetui pirmininkauja europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kuris dalyvavo ir šiame posėdyje.

Seimui praėjusį penktadienį po svarstymo nepritarus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, turėjusioms liberalizuoti alkoholio reklamą bei pardavimą, aludarių atstovai užkulisiuose pripažino patyrę pralaimėjimą, o blaivybės šalininkai, susirinkę parlamento posėdžių salės balkone, tokį sprendimą palydėjo audringais plojimais. Blaivybės sąjūdžio vadovas Aurelijus Veryga sako, jog organizacija tuo neapsiribos ir turi daugiau planų.

Pokalbis su A. Paleckiu apie politiką ir kultūrą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus lyderis, sostinės vicemeras Algirdas Paleckis pastaruoju metu demonstruoja turįs savo nuomonę ne tik politiniais ir socialiniais, tačiau taip pat ir meno bei kultūros klausimais. Su R. Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“ sostinės taryboje, nepaisant savo partijos vadovybės spaudimo, bendradarbiaujantis politikas teigia mėginantis būti tiesiog nuoseklus kairysis.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie Sovietų Sąjungos etninę politiką visoje SSRS ir okupuotoje Lietuvoje. Apie anuomet galiojusius tautų “rangus”, vadinamąją “nacionalinę-valstybinę statybą”. Sovietai, o ir daugelis nostalgiškai aną epochą prisimenančiųjų pabrėžia etnografinių ansamblių ir saviveiklos kolektyvų klestėjimą bei tautų draugystės oficialiąją propagandą.

Seimui penktadienį po svarstymo nepritarus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, turėjusioms liberalizuoti alkoholio reklamą bei pardavimą, aludarių atstovai užkulisiuose pripažino patyrę pralaimėjimą. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti draudimų sušvelninimo šalininkai (ne Seimo nariai), kurie pageidavo likti nežinomi, pripažino, jog mūšį pralaimėjo. Pasak alkoholio reklamos liberalizavimo šalininkų, „meškos paslaugą“ padarė prieš šv.

Penktadienį Seimui bus pateikti svarstyti birželio mėnesį priimto Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai. Vyriausybė ir būsimo nacionalinio investuotojo privataus kapitalo dalį siekianti kontroliuoti VST valdanti bendrovė „NDX energija“ siekia, jog pataisoms būtų pritarta ypatingos skubos tvarka. Visgi taip vargu ar nutiks. Pagal įstatymą kuriamas energetikos milžinas „Leo LT“, į kurį turėtų susijungti trys bendrovės, „Lietuvos energija", Rytų skirstomieji tinklai ir VST.

Nuo 1904 metų savo tradicijas menanti Lietuvos krikščionių demokratų partija praėjusių metų gruodžio mėnesio 15 d. formaliai nutarė liautis savarankiškai egzistavusi. Už sąjunginę partiją su konservatoriais balsavo 201 visuotinės LKDP konferencijos delegatų iš 293 dalyvavusiųjų. Prieš balsavo 81 delegatas, 4 susilaikė, o likę balsavimo teise nepasinaudojo. Nepaisant aiškios persvaros, diskusijos dėl šio sprendimo tęsiasi. Toli gražu ne visi partijos nariai su tokiu sprendimu sutinka.

Pastarosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) Konstitucijos šalininkai ir “Kaukazo Emyratų” steigėjai toliau aiškiai gilino tarpusavio takoskyrą. Prieš daugiau nei mėnesį IČR užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo idėją pasiskelbti naujai sugalvotų “Šiaurės Kaukazo Emyratų” emyru. Portalui “Balsas.

Ar Lietuva skelbs karą ES dėl Ignalinos atominės elektrinės? Ekspertai ir politikai nesutaria, kokios sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu ji mestų tokį iššūkį ES. Tačiau pripažįstama, kad problemos sprendimą galėtų pateikti referendumas ir išreikšta tautos valia, kurią ES turėtų pripažinti.

Vykstant politiniams mūšiams dėl liustracijos, tyrinėtojai profesionalai toliau siekia atkapstyti sovietų slaptosios tarnybos įsiskverbimo punktyrus, atranda naujų medžiagų, bylojančių apie KGB ir jos sąjungininkų-satelitų  veiklos mastą. Neseniai iš konferencijos Bratislavoje („NKVD/KGB veikla ir bendradarbiavimas su slaptosiomis tarnybomis Vidurio bei Rytų Europoje 1945 – 1989“) grįžusį profesorių Arvydą Anušauską kalbina žurnalistas Tomas Čyvas.

Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas. Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų,  visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai.

Stringant liustracijos procesui apie galimybes jį atgaivinti diskutuoja politikai ir istorikai. „Jaunųjų politologų klube“ trečiadienį mintimis dalinęsi prelegentai siūlė įvairius sprendimo variantus. Renginyje konstatuota, kad procesas pradėtas pavėluotai, vyko chaotiškai, tačiau sutarta, jog jį būtina baigti.

Spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesio pirmosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo naujus politinius viražus. Iš esmės Doku Umarovas apkaltintas vykdąs Rusijos specialiųjų tarnybų diktuojamą provokacinę politiką, kuri tik kenkianti IČR nepriklausomybės kovai.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie tai, kaip Lietuvos okupacijų ir pasipriešinimo, kolaboravimo tema atsispindi šalies mokyklų programose.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. 1940 m. birželio mėnesį Lietuva sutiko su eiliniu jai iškeltu ultimatumu ir jau rugpjūčio 3d., vadinamojo "Liaudies Seimo" delegacija Maskvoje gavo tai, ko paprašė neva tautos vardu - "Stalino saulę". Dauguma Vakarų šalių paskelbė nepripažįstančios Lietuvos ir kitų Baltijos šalių inkorporavimo į SSRS.

Valstybę supurtęs ir piktžaizdes apnuoginęs Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalas iškėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų. Apie tai, kokios išvados darytinos skaitant paviešintus slaptų liudijimų pluoštus ir ką tai reiškia visai valstybei bei žmonėms, ar teisingame kelyje naujasis VSD vadovas su Seimo NSGK pirmininku Algimantu Matulevičiumi – vienu aktyviausių užvirusių politinių kovų dalyvių – kalbasi „Balsas.lt“ žurnalistas Tomas Čyvas.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. 1939-1940 m. Lietuva nuolat sutikdavo su jai keliamai ultimatumais. Šalis turėjo, kaip tvirtinama, gerai finansuojamą (iki 25 proc. valstybės biudžeto), neblogai paruoštą ir patriotiškai nusiteikusią kariuomenę. Lietuvos valdžia save vadino autoritetine ir patriotine.

Vilniaus senamiesčio dviejų kambarių patalpoje įsikūrusi visuomenės organizacijos “Transparency international” (TI) atstovybė, kurioje dirba trys žmonės, visai neprimena kokios nors alternatyvios STT. Neseniai savo pateiktu korupcijos suvokimo indeksu ir nelabai palankiu antikorupcinių priemonių efektyvumo vertinimu organizacija sukėlė premjerui šalto įtūžio priepuolį.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, buvusi liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė, kuriai atsistatydinus, pamainos nerandama jau daugelį mėnesių, liustravimo problemų pradžią mato pačios visuomenės požiūryje. Apie tai, kaip septynioliktais nepriklausomybės metais šalyje įvairiausiais pavidalais vis iškyla kolaboravimo, išdavystės ir liustracijos temos, su D. Kuodyte kalbasi Tomas Čyvas.

Parlamente vis dar atostogos, be to, daug kalbama apie žmonių nusivylimą parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent dėl to „Balsas.lt“ tęsia ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) pirmininką Gintarą Songailą. - Ką tik paminėjome rugpjūčio 23-ąją. Kas Jums įsidėmėjo labiausiai, kaip žmogui, piliečiui, tautininkui? Iš istorijos ir dabarties.

Pastarosiomis savaitėmis uostamiestyje netyla aistros dėl mieste vykdomų restauracijos darbų, kuriuos Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas Naglis Puteikis vadina griovimu. Būtent jo poziciją šiandien “Balsas.lt” pateikia skaitytojams. - Pastaruoju metu platinote daug pareiškimų, nuotraukų, mėginote signalizuoti, jog griaunami svarbūs Klaipėdos senamiesčio objektai.

Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą, tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą. Portale publikuojame straipsnių ciklą, kuriame žurnalistas Tomas Čyvas atskleistuose tekstuose ieško ypatingesnių ar retesnių akcentų, tuo pačiu juos jungdamas su jau tapusiu  istorija  kontekstu.

Prieš 67 metus rugpjūčio 3 dieną Lietuva palaidojo paskutines nepriklausomybės viltis. Tokia  buvo mūsų baimės, išdavysčių ir net paprasčiausio kvailumo kaina. „Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.

Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą  parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ tęsiame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos centro partijos lyderį (LCP) pirmininką Romualdą Ozolą. - Pradėkime nuo aktualijų. Prezidentas V. Adamkus nacionalinio transliuotojo eteryje pakartojo, jog oligarchijos pavojus Lietuvoje tebėra. „Balso.

Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą  parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ pradedame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderį (LSDS) pirmininką Arvydą Akstinavičių. - Daugiausia šiandien kalbama apie valstybės užvaldymą, oligarchiją.

Prieš 87 metus liepos 12 dieną pasirašyta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis nepateisino atsikūrusios mūsų valstybės vilčių. „Neik su velniu obuoliauti, nes liksi ir be obuolių, ir be kraitelės“ - sako lietuvių patarlė. Vargu ar jaunos Lietuvos valstybės politikai, derėdamiesi su bolševikine Rusija, galėjo atsižvelgti į šią išmintį.

Susidomėjęs perskaičiau Tomo Čyvo straipsnius „Kokio Maskvos kozirio neatmuš Lietuva?“ (I) ir (II), o taip pat su jais susijusį A. Nikžentaičio interviu bei A. Vinokuro atsakymą. Manau, jog Tomas Čyvas iš esmės teisingai parodė procesų, vykstančių aplink Lietuvos žydų bendruomenę (LŽB) esmę. Įdomiausia tai, kad internautai-komentatoriai antisemitai apšaukė jį žydu, o prorusiška publika išvadino antisemitu.

Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą, tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą. Portale publikuojame straipsnių ciklą, kuriame žurnalistas Tomas Čyvas atskleistuose tekstuose ieško ypatingesnių ar retesnių akcentų, tuo pačiu juos jungdamas su jau tapusiu  istorija  kontekstu.

Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą, tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą. Juolab tai įdomu dabar, kai darbą pradeda naujasis VSD vadovas, o vienas iš apkaltintų liudijusių  kontžvalgybininkų grąžintas į darbą, taip ir neradus kuo konkrečiai jį apkaltinti.

Tai, jog Rusijos politika, oficialiai skatindama nesidairyti į praeitį, išnaudoja istorines manipuliacijas savo interesams, konfliktų kitose šalyse kurstymui ir propagandai, tapo beveik norma. Po “Balse.lt” pasirodžiusių publikacijų (čia ir čia) šia tema, mintimis panoro pasidalinti Lietuvos istorijos instituto vadovas, prof. Alvydas Nikžentaitis.

Perskaitęs visą kolegos Tomo Čyvo straipsnį „Kokio Maskvos kozirio neatmuš Lietuva (II)“, maloniai nustebau.  Straipsnis, skirtas Kauno žydų  religinės bendruomenės  reikalų tvarkytojo (gabajaus) Maušo Bairako asmeniui juodinti, šmeižti, tiek yra atvirai šališkas ir taip akivaizdžiai prieštarauja Žurnalistinei etikai, kad nieko kito nebelieka, kaip pasidžiaugti kolegos T. Čyvo nemokėjimu dergti žmonių.