tomas andrejauskas

Ūkio ministerija trečiadienį paskelbė naująją „Verslios Lietuvos“ valdybos sudėtį – vos 2 iš 8 valdybos narių liko savo postuose. Už eksporto skatinimą atsakingos įstaigos naujoje valdyboje senbuvių vardu didžiuotis galės verslo patarėja Ingrida Elijošiūtė ir Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Aldona Dalia Matukienė. „Verslios Leituvos“ valdybą sudaro 4 verslo ir 4 valdžios institucijų deleguoti atstovai.

Nuo š.m. lapkričio 12 d. Tomas Andrejauskas palieka „Swedbank Markets“ tarnybos vadovo poziciją ir pradeda vadovauti jaunai biotechnologijų kompanijai UAB „ProBioSanus". Ši įmonė tiria, kuria ir gamina natūralias aplinką saugančias valymo ir higienos priemones su gerosiomis bakterijomis probiotikais. „ProBioSanus“ savo veiklą pradėjo 2012 m. pradžioje, į ją investavo Verslo angelų fondas ir keturi verslo angelai, iš kurių vienas Tomas Andrejauskas.

Kaip paskatinti bankus skolinti pinigus savo šalies vyriausybei, kai jie to daryti nenori? Šiandien dalis euro zonos išgyvena sudėtingą situaciją: valstybei reikia skolintis, tačiau rinkos ja nepasitiki, todėl jos leidžiamų skolos vertybinių popierių palūkanos šoka į rekordines aukštumas ir niekas jų nenori pirkti, o šalies bankai verčiau renkasi saugesnius užsienio valstybių skolos popierius. Nuo to šiandien kenčia periferinės euro zonos valstybės.

Iki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai. O kalbantis su banko konsultantu galima ir pasiderėti – sėkmingos derybos kai kuriais atvejais gali padėti pasiskolinti dar pigiau. Neseniai paskolą butui Vilniaus senamiestyje iš banko paėmusiam vilniečiui Dariui pavyko pasiskolinti už žemas palūkanas – išsimokėtinai perkant daugiau nei kelių šimtų tūkstančių vertės butą palūkanos bankui siekė 2,3 proc.

Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.

Tarnybos „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas dalijasi dešimčia investavimo principų. „Investavimas – procesas, pagrįstas pakankamai paprastais dalykais. Lietuvoje matome liūdną tendenciją. Ar žmonės fantazijos neturi, kad pinigus į indėlius neša, kai jų palūkanų norma – 2,5 proc., o planuojama infliacija 3,5 proc.“, – „Verslo žinių“ konferencijoje „Investavimo orientyrai 2011-iesiems“ teigė T. Andrejauskas.

Pasaulyje įsisiautėję valiutų karai gali skaudžiai paliesti ir mūsų šalį. Labiausiai nauja protekcionizmo apraiška pakenks už Europos Sąjungos ribų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Mažės konkurencingumas Pasaulio galingiausiųjų šalių sukelti valiutų karai neaplenkia ir Lietuvos. Intervencijos į valiutų rinkas, siekiant nuvertinti valstybių valiutas, gali pakenkti prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo daugiausia prisidedančiam Lietuvos eksportui.

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje 2010 metais išaugs iki 16 proc. „Žiūrint į trumpalaikę perspektyvą, nedarbas ir šio proceso veikiamas darbo užmokesčio mažėjimas leidžia šalies verslui išlikti konkurencingam, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti didelių bėdų – mažėja mokesčių mokėtojų skaičius, o kartu auga gretos tų, kuriems reikalinga valstybės parama. Be to, bijodami dėl ateities, žmones mažina vartojimą.

„Laisvas kritimas“, į kurį 2009 metų pirmoje pusėje pateko Baltijos valstybių ekonomikos, baigėsi. Vis dėlto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos laukia ilgas stabilizacijos ir atsigavimo procesas, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad net ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, iki krizės buvusį gerovės lygį Baltijos šalys geriausiu atveju pasieks po penkerių metų. Skaičiuojama, kad per sunkmetį Lietuvos ir Estijos ekonomikos susitrauks apie penktadaliu, Latvijos – ketvirtadaliu.

Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.

Baltijos valstybėms 2009-ieji taps sunkiausio išbandymo metais, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Pirmo ketvirčio BVP smukimas 12,6% patvirtina blogiausias prognozes, tačiau pakankamai tiksliai atspindi pirmo ketvirčio įvykius Lietuvoje: drastišką valdžios išlaidų mažinimą, mokesčių reformą verslui, vietinio ir išorinio kapitalo trūkumą, mažėjantį vartojimą eksporto rinkose.

Valdžia stambių įmonių imamoms paskoloms pažadėjo valstybės garantijas. Tačiau net tokį užnugarį turinčioms įmonėms bankai nežada atsukti pinigų "kranelio", o verslas pačius bankus kaltina neteisėtu spaudimu.

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomikos vėl pradės augti tik po to, kai atsigaus Baltijos jūros baseino šalių – pirmiausia, Vokietijos ir Skandinavijos valstybių – ekonomikos, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad po kritimo šiais metais ir tam tikros stabilizacijos 2010-aisiais Baltijos jūros valstybių ekonomikos vėl pradės augti 2011 metais.

Lietuva 2008 m. pabaigoje žengė pirmąjį žingsnį į recesiją ir išliks joje mažiausiai 2 metus, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Šios ir kitos prognozės pateikiamos šiandien pristatytame atnaujintame „Baltic Outlook“ leidinyje. „Situacija pasaulio ir atskirų valstybių ekonomikose keičiasi žaibiškai. Šiandien aišku, kad nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis nei manėme anksčiau.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai? Šiurpą keliantys skaičiai Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.

Vakar su prezidentu Valdu Adamkumi susitikęs kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta siūlė priemones, kaip užkamšyti per sunkmetį atsiradusias šalies biudžeto skyles, tačiau jo pasiūlymai šalies vadovui įspūdžio nepadarė. Pensijų fondų neleis skriausti? A. Šemeta neįtikino prezidento V. Adamkaus dėl būtinybės mažinti „Sodros“ įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus.

Nepaisant krizės, euras Lietuvoje gali būti įvestas jau 2012, praneša LNK „Žinios“. Kai kurie analitikai, metų pradžioje prognozavę, jog eurą galėtume įsivesti tik 2015 m., dabar pateikia optimistiškesnes prognozes. „Jei metų pradžioje naftos barelis kainavo 150 dolerių, dabar – tik 50 dolerių ir tai gali būti net ne riba“, - kalbėjo „Swedbank“ prezidento patarėjas Tomas Andrejauskas.

Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais.

Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Remiantis prognozėmis, su didžiausiais sunkumais turėtų susidurti JAV ekonomika, Europoje – Didžioji Britanija, Airija ir Ispanija, pavojingoje situacijoje yra ir Rusija bei kitos nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainų pernelyg priklausomos šalys, rašo „Respublika“. Yra ir teigiamų pasekmių Banko „Swedbank“ analitikų parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sakoma, kad pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu par...

2009 metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni, nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje. Iš besivystančių rinkų pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos.

Nors metinė infliacija mažėja antrą mėnesį iš eilės, tai nėra didelė paguoda. Mat vidutinė metinė infliacija, kaip ir prognozuota, pirmą kartą nuo 1996 m. pasiekė dviženklį skaičių, rašo „Respublika“. Dviženkliai infliacijos rodikliai jau paveikė mąstyseną. Sociologiniai tyrimai rodo, kad diržus susiveržė kas antras Lietuvos gyventojas. Verčia taupyti "Hansabanko" užsakymu "Spinter tyrimų" atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (51 proc.

Infliacija, kuri ypač palietė būtiniausių prekių ir paslaugų grupes, smukdo Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir padidino infliacinius lūkesčius, rodo „Hansabanko“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad taupydami atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, o 15 proc. sako apsiriboją tik būtinais pirkiniais.

„Hansabank” grupės valdybos pirmininkas ir Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas Erkkis Raasukas (Erkis Rasukas) ekonominę Latvijos ir jos kaimynių Lietuvos ir Estijos padėtį vadina šoku. Beviltiškų paskolų kiekiai, pasak jo, sparčiai auga, rašo „Verslo žinios”. Švedijos finansų grupei „Swedbank” priklausančio „Hansabank” analitikai teigia, kad kas mėnesį sparčiai daugėja nepajėgiančių laiku grąžinti pinigų klientų.

Butų pirkėjų toliau mažėja. Šių metų sausį sudaryta mažiausiai butų pirkimo ir pardavimo sandorių per kelerius pastaruosius metus. Praėjusį sausį šalyje buvo parduoti 1948 butai - ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus (2602 butai). Sandorius registruojančios valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, tai žemiausias rodiklis nuo pat 2004 metų pradžios, kai pradėta kaupti išsami sandorių statistika, rašo „Lietuvos rytas“. Palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, perkančiųjų butus sumaž...

Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija gali siekti 10 procentų, tuo pat metu prognozuojamas ir didžiausias kainų kilimas, rašo  „15 min.“. "Didžiausio kainų šuolio tikimės sausio ir kovo mėnesiais. Tai daugiausia lems administraciniai sprendimai - akcizų degalams, alkoholiui bei cigaretėms pakėlimas ir išaugusios dujų kainos", - teigė "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Jau ne pirmą kartą komerciniai šalies bankai įspėja, kad gyventojams vertėtų mažinti vartojimo apimtis, gyventi pagal galimybes, nepirkti skolon, o esant galimybei – taupyti, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“."Vartojimas ir 2008 metais išliks viena iš ekonomikos plėtros varomųjų jėgų, - dienraščiui sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. - Vidaus vartojimą lemia optimizmas ir išaugusi perkamoji galia.

Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi. Ekspertai prognozuoja, kad kiti metai bus lūžio metai – nuo jų priklausys, kaip toliau plėtosis šalies ekonomika bei verslas, rašo "Klaipėda". Ragina pasispausti Bankų ekspertai vieningai sutaria, kad Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi, artėjame prie ekonomikos lėtėjimo fazės. Kol kas nesutariama, ar sulauksime skausmingo ekonomikos nuosmukio, ar laipsniško lėtėjimo.

Per metus maisto produktai jau pabrango daugiau kaip 10 procentų. Tačiau mažai pasiturintys žmonės kainų šuolį jaučia dvigubai sunkiau, nes daugiau kaip pusę savo pajamų išleidžia labiausiai brangstančioms prekėms, rašo "Lietuvos žinios". Lietuvoje rugpjūtį užfiksuota 0,3 proc. infliacija - tokia, kokią ir prognozavo statistikai. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo 4,5 proc., o metinė - 5,5 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas. Liepą šalyje buvo 0,7 proc.

Lietuvos verslo ir gyventojų optimizmas – ant savo galimybių pervertinimo ribos. Ekonomistai perspėja, kad yra požymių, jog kai kurie lūkesčiai yra pernelyg dideli, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios"Naujausi verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rėkte rėkia, kad verslas bei gyventojai kaip niekada optimistiškai vertina ateities perspektyvas.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinio banko "Hansabankas" analitikai Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę padidino nuo 6,5 proc. iki 7 procentų. Naujausioje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje "The Baltic Outlook" prognozuojamas ir šiek tiek mažesnį, nei anksčiau, šių metų nedarbo lygis - 5,4 procento. Anksčiau banko analitikai prognozavo, kad nedarbas Lietuvoje šiemet sieks 5,6 procento.

Vyriausybės pasiryžimą sukurti trijų šalies energetikos įmonių susivienijimą ir padaryti jį atsakingą už naujos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) statybos projekto įgyvendinimą iš esmės sveikina daugelis rinkos ekspertų.Tačiau atrodo, kad šalies Vyriausybės laukia sunkus darbas - nuraminti privataus kapitalo valdomos VST savininkų sąmokslą prieš Lietuvą įtariančius vietos politikus ir ekspertus.

Pirmadienį (10.27) Nacionalinė vertybinių popierių birža nukentėjo dėl elektros tiekimo sutrikimų - prekybą pradėjo tik apie 12 val. Iki tol rinka spėliojo, kaip reaguos Lietuvos naftos sektorius į "Jukos" vadovo Michailo Chodorkovskio areštą. Po politikų ir rinkos analitikų bei pačios "Mažeikių naftos" pasisakymų šiek tiek nusiraminta. Pirmadienį Rusijos akcijų rinka smuko 11 proc., o "Jukos" akcijų kursas sumenko beveik penktadaliu.

Trečiadienį (07.02) Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje išsiskyrė du emitentai - ryškus lyderis "Lietuvos telekomas" ir "Vilniaus degtinė", o investicijos į privatizuojamą alkoholio gamybos bendrovę "Alita" jau buvo mažesnės. Rinkoje vyravo akcijų pigimo tendencija, indeksas “Litin10” smuko 13,69 punkto iki 1793,18, sumenko ir kiti. Visų centrinės rinkos sandorių suma sudarė 1,182 mln. litų. "Lietuvos telekomo" akcijų perpirkta už 532,3 tūkst. litų, o kursas smuktelėjo 2,84 proc.

Liberalizavus alkoholio rinką ir leidus privačioms įmonėms gaminti stipriuosius gėrimus, kova už būvį turėtų pasireikšti kainų "karu", o dėl to greičiausiai suprastės kol kas valstybei priklausančių ir turinčių išimtinę teisę verstis stipriųjų gėrimų gamyba įmonių veiklos rezultatai. Numatoma, kad Lietuvoje alkoholio gamyba gali būti liberalizuota nuo liepos arba šis terminas bus nukeltas kitų metų pradžiai, kaip kad siūlo kai kurie Seimo nariai.

Šią savaitę biržoje turėtų išlikti lėto akcijų kainų smukimo nuotaikos, o prekybos aktyvumas itin keistis neturėtų, prognozuoja rinkos dalyviai. "Biržoje išliks panašios tendencijos - vyrauja tam tikros pelnų nusiėmimo nuotaikos", - BNS sakė banko "Hansa-LTB" Prekybos departamento direktorius Tomas Andrejauskas. Pasak jo, naujos aktyvumo bangos biržoje galima sulaukti artėjant akcininkų susirinkimams, kuriuose bus priimami sprendimai dėl dividendų.